„Darbuotojų trūkumas – vienas svarbiausių veiksnių, jis ir šiemet turėtų lemti spartų algų augimą. Tačiau pastebime, kad įmonės darbo užmokesčiui mokėti skiria vis didesnę dalį savo finansų, o tai negali tęstis amžinai. Manome, kad jau šiemet algos gali kilti truputį mažiau negu pernai. Kainos turėtų didėti panašiu tempu, o tai reiškia, kad gyventojų padėtis ir toliau bus palanki: jų perkamoji galia ir toliau augs“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Anot G. Šimkaus, šiuo metu šalies ūkio augimas viršija savo potencialą, o tai sudaro sąlygas formuotis disbalansams, ypač kaistančioje darbo rinkoje. Norint užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir didinti jos potencialą, būtina didinti tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus investicijų našumą, investuoti į pažangesnes ar aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias technologijas, ryžtingai spręsti Lietuvos darbo rinkai kylančius iššūkius, užtikrinti geresnę švietimo kokybę.
Atsižvelgdamas į negerėjančias nuotaikas ir įvykius pasaulio ekonomikos arenoje, Lietuvos bankas savo anksčiau skelbtą 2019 m. šalies ūkio augimo prognozę sumažino nuo 2,8 iki 2,7 proc. Daugiausia prie to prisideda išaugęs ekonominės politikos ir geopolitinis neapibrėžtumas, pavyzdžiui, neaiški „Brexito“ baigtis, prekybos karai, dėl valdžios finansų ryškėjančios problemos Italijos ekonomikoje, sulėtėjęs Vokietijos ekonomikos augimas.
Visa tai neigiamai veikia pasaulio ir Europos ekonomikos aktyvumą, o būdama maža ir atvira Lietuvos ekonomika, negali išvengti bjurstančių nuotaikų pasekmių. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad, veikiamas išorės veiksnių, Lietuvos eksporto augimas šiemet turėtų sulėtėti nuo 4,9 iki 4,0 proc.
Investicijų poreikis Lietuvoje šiuo metu yra didelis, nes įmonių turimi gamybos įrenginiai veikia maksimaliu pajėgumu. Vis dėlto negalima atmesti, kad ekonominės politikos ir geopolitinis neapibrėžtumas neigiamai paveiks ir investicijas šalyje. Tikėtina, kad prie nuosaikesnio jų augimo šiemet prisidės ir ne taip sparčiai kaip pernai didėsiantys ES paramos lėšų srautai.
