Daugiabutis Perkūnkiemio g. (nuotr. Sauliaus Žiūros)

Daugiabutis Perkūnkiemio g. (nuotr. Sauliaus Žiūros)

Lietuviai į nekilnojamąjį turtą investuoja pašėlusiais tempais, o dažnai tai lemia paprasčiausias noras neatsilikti nuo savus butus jau turinčių kaimynų. Taip ketvirtadienį vykusioje Lietuvos ekonomikos konferencijoje tikino NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ atstovas Mindaugas Kulbokas. Ekspertas prisipažino, kad pastaruoju metu išryškėjęs tautiečių noras viską turėti čia ir dabar, jį kiek gąsdina.

Pasak M. Kulboko, tikėtis būsto pigimo artimiausiu metu Lietuvoje tikrai nereikėtų. Nuolat ir stabiliai kylančios gyventojų pajamos bei aukštas užimtumo lygis darbo rinkoje yra veiksniai, neteikiantys vilties, kad įvyks NT kainų korekcija į mažesnę pusę.

„Žmonės turi pinigų, ir žmonės perka. Praėjusiais metais Lietuvos gyvenamojo būsto segmente įvyko sandorių už 1,9 mlrd. eurų. Tai įspūdingas skaičius ir jei pažiūrėtume į kitą statistiką, kiek Lietuvos bankai skolino šiame segmente, tai pamatytume, kad bankų išduotų paskolų dydis išaugo 600 mln. eurų“, – teigė „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione M. Kulbokas.

REKLAMA

Ekonomikos konferencijos pranešėjas sakė, kad kiekvienais metais vis didėjantis aktyvumas Lietuvos NT rinkoje nenustoja stebinęs. Tačiau vienas dalykas šioje tendencijoje jam kelia nerimą.

„Gąsdina pirkėjų neatsargumas ir noras turėti čia ir dabar. Analizuojant tai, kas vyksta, kartais matome, kad būstas perkamas, nes kaimynas jį jau nusipirko, tai ir aš nenoriu atsilikti. Kodėl tai darau? Nežinau, nes kaimynas nusipirko. Mados elementas neabejotinai egzistuoja“, – tikino M. Kulbokas.

NT rinkos ekspertas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu lietuviai turi daug lūkesčių, o jų įgyvendinimui yra pinigų.

„Kodėl tuomet lūkesčių nerealizavus? Būtent tai dabar ir vyksta rinkoje. Ir na tai kelia tam tikrą susimąstymą ir lengvai visi sako, kad kažkas negerai. Bet fundamentiškai pažiūrėjus, kas vyksta Lietuvoje, jokio pagrindo mąstyti, kad kažkas čia turi atsitikti, nėra“, – sakė M. Kulbokas.

Mindaugas Kulbokas  (nuotr. Fotodiena.lt)

Mindaugas Kulbokas (nuotr. Fotodiena.lt)

Įvardijo naujos krizės pradžią 

Mintis, kad tiek lietuvių, tiek kitų šalių gyventojų lūkesčiai pastaraisiais metais ypač smarkiai išaugo, konferencijoje skambėjo ne kartą.

Štai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad šiuo metu gyvename amžiuje, kuomet pinigų nėra kur dėti ir jie labai pigūs. Todėl jie nukreipiami į pačias įvairiausias sritis, pradedant kriptovaliutomis, baigiant meno dirbinių rinka.

REKLAMA

„Šiuo metu situacija Lietuvoje stabili, nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m., nepastebima. Būsto įperkamumas yra istorinėse aukštumose visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Fiksuojamas augimas yra tvarus, nors atlyginimai ir auga sparčiau už produktyvumą“, – sakė N. Mačiulis.

Vis dėlto kita ekonomikos konferencijos dalyvė, investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga tikino, kad iki naujos krizės beliko metai, ar dveji.

Pasak J. Jurgos, 65 proc. pasaulio ekonomistų mano, kad nauja krizė mus aplankys 2020 m. pabaigoje. 10 proc. galvoja, kad tai atsitiks šių metų pabaigoje. O 25 proc. linkę krizės pradžią prognozuoti 2021 m.

Tiesa, ji ramino, kad tokio masto krizės, kurią pasaulis jautė 2007 – 2008 m., tikriausiai mūsų karta jau neišvys.

„Tokios krizės kaip 2007 m. krizė, kaip Didžioji depresija, pasikartoja kartą per 80 metų. Todėl mūsų karta gali jau neišvysti tokio masto krizės. Bet mažesnės krizės, recesijos pasikartoja kas dešimt metų. Tokiu pavyzdžiui galėtų būti vadinamasis „dot com“ burbulo sprogimas 2000 m.“, – tikino J. Jurga.

Pasak J. Jurgos, didesnė krizė galėtų ištikti apie 2025 metus. Tiesa, dar kartą pabrėžta, kad ji nebus tokia kaip 2007 m.

REKLAMA

Ministerija įnešė pesimizmo 

Tačiau tokios J. Jurgos kalbos kai kurių kitų konferencijos dalyvių buvo pasitiktos juoku ir skepticizmu, net vadintos „chiromantija“, o ne ekonomine prognoze.

Pati Lietuvos finansų ministerija ketvirtadienį paskelbė bloginanti mūsų šalies ekonomikos augimo prognozes. Ministerijos skaičiavimais, 2019 m. BVP turėtų didėti 2,6 proc., tai mažiau nei buvo numatyta 2018 m. rudenį, kai ji siekė 2,8 proc.

2020 m. Lietuvos BVP turėtų augti dar lėčiau 2,4 proc., 2021 m. – 2,3 proc., 2022 m. – 2,3 proc.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Gynybos ekspertas sužavėtas: merginas šaukti į kariuomenę – puikus sumanymas
DABAR RODOMA
Gynybos ekspertas sužavėtas: merginas šaukti į kariuomenę – puikus sumanymas
DABAR RODOMA
Kruvinos Velykos Panevėžyje: mirus porai 13-metė liko našlaite
DABAR RODOMA
Tragiškos Velykos turistų rojuje: žuvo 215 žmonės, nugriaudėjo aštuoni sprogimai
DABAR RODOMA
Gedimino kalnas – pinigus ryjanti vieta: reikalauja daugiau
DABAR RODOMA
Aiškėja tikroji motociklininko žūties priežastis
DABAR RODOMA
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Meschino ruoštos velykinės vaišės supykino Jankevičių
DABAR RODOMA
Valdas Adamkus žmonėms siunčia svarbią žinią
DABAR RODOMA
Naujausi kandidatų į prezidentus reitingai: užvirė žūtbūtinė kova
DABAR RODOMA
Pateko į aferisto pinkles: patikli kaunietė prarado 4 kambarių butą
REKLAMA
Maxima (J. Auškelis / Fotodiena.lt)
Statybos, remonto ir buities prekių tinklą Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“, mažmeninės prekybos bendrovė „Maxima LT“ bei žaislų ir tekstilės ...
Vilniaus oro uostas (nuotr. Organizatorių)
Balandžio 26-osios naktį iš Vilniaus oro uosto pakilo vienas didžiausių keleivinių orlaivių „Boeing 767“. Sostinės oro vartai jau yra aptarnavę panašaus dydžio lėktuvus, tačiau ...
Stasys Jakeliūnas (Karolis Kavolėlis/Fotobankas)
2009-2010 metų krizės aplinkybes tiriančio parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai pasigenda Europos Komisijos (EK) ir Europos Centrinio Banko (ECB) indėlio ...
Nacionalinio stadiono griaučiai ant Šeškinės kalno (nuotr. tv3.lt)
Vilniaus valdžia pagrįstai pašalino bendrovę Vilniaus nacionalinis stadionas iš sporto komplekso Šeškinėje statybų konkurso, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas ...
Revolut (nuotr. bendrovės)
Seimas nusiteikęs įpareigoti strateginių įmonių sandorius tiriančią vyriausybinę komisiją dar kartą aiškintis Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ patikimumą. ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų