Suskaičiavo, kiek darbų Lietuvoje – nereikalingi

Kas šeštas lietuvis į klausimą „Ar darbas, kurį dirbate, naudingas pasauliui?“ atsako neigiamai. Britų, besiskundžiančių darbo beprasmiškumu, yra net trys iš dešimties.

gyventojai (nuotr. Fotodiena.lt)

„Vystantis lietuviškam verslui, augant vietinėms kompanijoms ir kuriantis tarptautinėms, vis labiau siaurėjant atskirų darbuotojų atliekamoms funkcijoms įmonėse, darbas ir jo galutinis rezultatas tiek atitolsta vienas nuo kito, kad dirbantiesiems vis dažniau kyla abejonių, ar tai, ką jie dirba, turi prasmę“, – aiškina portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.

Darbai be naudos ir prasmės

Londono ekonomikos mokyklos antropologijos profesorius Davidas Graeberas savo knygoje „Bullshit jobs“ beprasmiu darbu vadina tokias pareigas, kurios iš dalies ar pilnai susideda iš užduočių, kurių vykdymą darbuotojas laiko beprasmišku, nebūtinu ir netgi žalingu. Tai pareigos, kurių išnykimas neturės jokių pasekmių. Dar daugiau – užimantys tokias vietas mano, kad tokių pareigų ir neturėtų būti.

D. Graeberas išskiria penkias beprasmių darbų rūšis: liokajus – tuos, kam moka už tai, kad sukiotųsi apie viršininką kurdami jo kaip svarbios personos įvaizdį; skylių kamšytojus – samdomus tam, kad pataisytų ar panaikintų stambius trūkumus, kurių vadovybė tingi taisyti ar nemoka pataisyti sistemiškai; pedantus, kurie imasi įvairių veiksmų, rengia dokumentus, ataskaitas, kad sukurtų aktyvios veiklos, kurios iš tikro nėra, regimybę.

REKLAMA

Dažni įmonėse ir įstaigose užduočių meistrai, kuriuos mokslininkas skiria į du porūšius: nereikalingus viršininkus, vadovaujančius tiems, kam nereikia vadovo, ir nesąmonių generatorius, kuriančius ir deleguojančius įvairias nesąmones kitiems. Netikėta, bet D. Graeberas prie beprasmių darbų dar mini ir įvairius apsauginius.

Nedirbantys dirbantieji

Tačiau manantys, kad beprasmiai darbai koncentruojasi valstybiniame sektoriuje, o privatininkai beprasmius darbus griežtai kontroliuoja, neretai klysta. Privačiose kompanijose darbai be naudos taip pat populiarūs. Ypač tai pasakytina apie bankus, farmacijos ir inžinerijos kompanijas, kuriose, anot D. Graebero, yra nemažai darbuotojų, turinčių laiko savo feisbuko profilio peržiūrai ir įrašų rašymui.

Tiesa, valstybinėse įmonėse pasitaiko, kad tokį beprasmį darbą dirbantys net nepasirodo darbo vietoje. Štai Ispanijoje Kadiso miesto vandens tiekimo komitete dirbančio Choakino Garsijos vadovybė pasigedo tik tuomet, kai sumanė šį apdovanoti už ilgametį darbą. Tik tuomet paaiškėjo, kad pastarasis darbo vietoje nesirodė ištisus 6 metus. Taip pat D. Graeberas pastebi, kad tarp darbininkiškų profesijų tokių darbų praktiškai nėra. Be to, darbo prasmingumas neretai atvirkščiai proporcingas už jį gaunamam atlygiui.

Kiek dirbančių beprasmius darbus

Paties mokslininko vertinimu pasaulyje yra apie 20 proc. darbų, neatnešančių apčiuopiamos naudos. Tačiau kaip parodė visuomenės nuomonės tyrimais užsiimančios kompanijos „YouGo“ apklausa, 2015 m. atlikta Jungtinėje Karalystėje, savo darbą nenaudingu pasauliui laiko net 37 proc. apklaustųjų, t.y. daugiau nei kas trečias. Panašų tyrimą Nyderlanduose atlikusi „Schouten & Nelissen“ gavo dar didesnį skaičių – 40 proc.

„Lietuvoje manančių, kad dirba beprasmį darbą kur kas mažiau – tik 15,3 proc., – vardija CVMarket.lt atstovė, – galima to priežastis, tai, kad didžioji dalis lietuvių dirba nedidelėse kompanijose, kur visi procesai, vykstantys įmonėje, matomi nuo pradžių iki pabaigos. Vakaruose didelių, transnacionalinių kompanijų su daugybe siauras funkcijas atliekančių darbuotojų gerokai daugiau, tad pojūtis, kad dirbama be naudos visuomenei, tik sustiprėja.


Rašyti komentarą...
z
ziauriai
2019-03-30 13:37:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
geras straipsnis. lb galiu taikyt imonej kurioj dirbu. yra direktoriaus zmona ir tipo kazka kuria
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų