„Lietuvos alaus rinka traukiasi jau daug metų. Visų pirma dėl to, kad mažėja gyventojų. Procesą dar paspartina nesubalansuota akcizų politika – žmonėms apsimoka pirkti kaimyninėse valstybėse ar tiesiog pereiti prie stipresnių gėrimų“, – pristatydamas 2018 m. veiklos rezultatus kalbėjo „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.
Anot R. Viršilo, 2018 m. Lietuvos alaus rinkos traukimąsi pristabdė karšta vasara. Jei 2017 m. rinka traukėsi 12,8 proc., tai 2018 m. – 8 proc. Tačiau šįmet prognozuojamas jau mažesnis, apie 0,5 proc. siekiantis rinkos traukimasis.
Iš viso per ketverius metus alaus rinka Lietuvoje sumažėjo ketvirčiu.
Ir nors tradicinio alaus pardavimai buksuoja, nealkoholinį alų renkasi vis daugiau vartotojų. 2018 m. įmonė jo pardavė net 102 proc. daugiau.
R. Viršilas primena, kad 2014 m. nealkoholinis alus užėmė vos 0,8 proc. Lietuvos rinkos. Po 4 metų ši dalis padidėjo daugiau nei 5 kartus – iki 4,2 proc. Pažymima, kad nealkoholinis alus labiau mėgstamas miestuose, kur jo pardavimo svoris dvigubai didesnis nei kaimo vietovėse. R. Viršilo teigimu, aludarių siekiamybė – Ispanija, kurioje nealkoholinis alus užima 14 proc. visos rinkos.
Įsitvirtina Afrikoje
„Lietuvos rinka tampa vis ankštesnė, todėl tiek mes, tiek kiti aludariai vis daugiau jėgų skiriame eksporto plėtrai. Ir šis procesas turėtų tik stiprėti. Šiuo metu nemažai „Švyturys-Utenos alus“ gėrimų keliauja į kaimynines valstybes bei Vakarų Europą. Taip pat atrandame ir visiškai naujas, tačiau didelį potencialą turinčias Afrikos valstybių rinkas“, – pažymi R. Viršilas.
Sparčiausiai – net 225 proc. – 2018 m. įmonė augino eksportą į Vokietiją. Daugiau produkcijos eksportuojama į Rusiją, Baltarusiją bei Jungtinę Karalystę.
Afrikos valstybėse, tokiose kaip Gana, Tanzanija, nemenko populiarumo sulaukia sidras, kurio čia eksportuota 1,1 mln. litrų.
Pasak R. Viršilo, aludariams iš visų Baltijos šalių labiausiai sudėtinga tapo Estijos rinka. Esą dėl didelių tenykščių akcizų ir mažėjančio turistų iš Suomijos skaičiaus, alaus pardavimai šioje šalyje mažėja.
„Paskaičiuota, kad 35 proc. estų perka alų Latvijos teritorijoje, pasienyje esančiose teritorijose“, – sako R. Viršilas.
2018 m. Lietuvoje („Švyturys-Utenos alus“) parduota 4 proc. daugiau – 139 mln. litrų nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų.
Paklaustas, kiek neseniai smarkiai šoktelėjusios salyklo kainos paveikė alaus kainas, R. Viršilas teigė, kad dėl to puslitris alaus jau pabrango vidutiniškai dviem centais.
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas taip pat pažymėjo, kad alaus kainą augino ne tik pabrangęs salyklas, bet ir kitos žaliavos: tarai naudojamas aliuminis ir plastikas, o taip pat ir darbuotojų atlyginimai.
