Lietuviai nedarbo dienų kiekiu tikrai nėra išskirtiniai Europoje, bet naujų švenčių šaliai nereikia. Taip tikina verslo atstovai, primenantys, kad kiekviena šventė valstybės iždui atsieina milijonines sumas nesukurto BVP. Tiesa, Finansų ministerija taip drąsiai apie nuostolius valstybės kišenei nekalba. Esą per mažiau darbo dienų gali būti surinkta net daugiau biudžeto pajamų.

Lauko kavinės Vilniuje (nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės)

Lauko kavinės Vilniuje (nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės)

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus tikina, kad pagal šventines dienas mūsų šalis ES pernelyg neišsiskiria.

(58 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vasario 16-oji

„Aišku, jeigu lyginsimės su JAV, tai net ir atostogų mes turime nepateisinamai daug. Bet lyginant su Europa – esame per vidurį pagal nedarbo dienas. Vis dėlto, jeigu būtų nuspręsta padaryti dar vieną laisvadienį, tai būčiau prieš“, – sako V. Sutkus.

Jo teigimu, kartais pasigirstančios šnekos įteisinti dar vieną šventinę dieną, kuri būtų skirta kapų lankymui – lapkričio 2–ąją – jo neįtikina.

„Jeigu kalbame apie kapų lankymą, tai tam jau skirta diena. Kalbos, kad vienos dienos per mažai yra keistos. Gyvename ne Rusijoje, kur, pavyzdžiui, reikėtų iš Vladivostoko į Peterburgą važiuoti kapų lankyti. Mūsų šalį galima per tris valandas skersai išilgai pervažiuoti“, – teigia LVK vadovas.

REKLAMA

Gegužės 1–osios švente nelaiko

Tačiau lapkričio 2 d. minimas Vėlines nedarbo diena norintys paskelbti politikai pateikia savo argumentus. Jų teigimu, ši diena, skirtingai nei kai kurios kitos įteisintos nedarbo dienos, svarbi šalies kultūros paveldui.

„Ar kainuoja? Be abejo kainuoja. Jeigu per metus sukuriame BVP už 45 mlrd. eurų, tai atėmus išeigines, per vieną sukuriama BVP už daugiau nei 170 mln. eurų. Bet Lietuva nėra daugiausiai laisvadienių turinčių šalimi ES.

Reikia įvertinti ir tai, kad kad kalendoriuje turime ir ne tokių svarbių nedarbo dienų. Pavyzdžiui, gegužės 1–oji, na, realiai kokia čia šventė? Gal socialdemokratai švenčia, eina į paradus, o kiti žmonės sodina daržus ir bulves. Be to, su mūsų krašto tradicijomis mažai susijusi“, – sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime atstovė Rita Tamašunienė.

Ši frakcija praėjusių metų rudenį ir pateikė siūlymą dėl Vėlinių pavertimo šventine diena.

Vėlines siūlo išmainyti 

Pasak R. Tamašunienės, teikiant šį pasiūlymą buvo atsižvelgta į Etninės kultūros globos tarybos raštą, teigiantį, kad Vėlinės pretenduoja pakliūti ir į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.

„Mes kalbėjome, kad tokiai dienai reiktų skirti ypatingą dėmesį, ją puoselėti, nes tai išskirtinė gyva tradicija. Nors parlamentarai po pateikimo pritarė mūsų pasiūlymui, bet vėliau gavome neigiamą Vyriausybės atsakymą. Vyriausybė paskaičiavo kas naudinga ar nenaudinga ekonomiškai ir mažai gilinosi į kitokį projekto tikslą“, – tikino Seimo narė.

REKLAMA

Idėjai Lietuvoje įteisinti Vėlines kaip nedarbo dieną pritaria ir Lietuvos darbdavių konfederacijai vadovaujantis Danas Arlauskas. Tačiau su viena sąlyga.

„Kai lenkai (red. past. Lietuvos lenkų rinkimų akcija) iškėlė šią idėją, pasakėme, kad verslas ją galėtų palaikyti, jeigu tai būtų kažkokios kitos šventinės dienos panaikinimo sąskaita. Pavyzdžiui, gegužės 1–osios, nes ji neteko savo aktualumo, Žolinių ar Joninių, kuri daugiau šventė yra Latvijoje. Jeigu vienos iš šių trijų dienų atsisakytume, būtume už tai, kad Vėlinės taptų nedarbo diena“, – sako D. Arlauskas.

Šventės BVP variklio nestabdo 

Kaip tv3.lt teigė finansų viceministrė Miglė Tuskienė, kalbant apie laisvadienių ir šventinių dienų įtaką ekonomikos raidai, nėra tyrimų ar vieningos nuomonės kaip tai atsiliepia pajamoms iš mokesčių ar BVP.

„Finansų ministerijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nedarbo dienomis mokesčiai taip pat generuojami, žmonės vartoja, nemažai verslų dirba, šiuo metu nusistovėjusios nedarbo dienos neturi ženklios tiesioginės neigiamos įtakos biudžetų pajamoms. PVM, akcizai yra vartojimo mokesčiai, todėl jie generuojami ir darbo, ir šventinėmis dienomis, svarbiausia, jog nesustoja vartojimas.

Dėl GPM ir socialinio draudimo įmokų – didžioji dalis atlyginimų nepriklauso nuo darbo dienų skaičiaus, nes atlyginimas yra fiksuotas kalendoriniam mėnesiui. O dirbantiems, pavyzdžiui, slenkančiu grafiku, už darbą per šventines dienas mokamas didesnis užmokestis. Taigi ir GPM gali būti surinkta daugiau. Tačiau verslas gali nuspręsti tą dieną laikyti mažiau darbuotojų ir balansas tokiu atveju būtų neutralus“, – paaiškino M. Tuskienė.

REKLAMA

Anot viceministrės, vienintelis reikšmingas mokestis, kuriam šventinių dienų skaičius gali turėti didesnės neigiamos įtakos galėtų būti pelno mokestis, bet jis sudaro tik apie 5 proc. visų pajamų.

„Tad šalies mastu, jeigu jų ir yra, tai praradimai minimalūs. Žinoma, kažkuriam konkrečiam verslui tai neabejotinai skausminga“, – apie tai, kiek šalies iždui kainuoja šventinės dienos, komentuoja M. Tuskienė.

Be to, finansų ministerijos duomenimis, esant mažesniam darbo dienų skaičiui įmanoma sukurti daugiau BVP. 2018 metais Lietuvoje buvo 1 darbo diena mažiau nei 2017 m.. tačiau BVP per vieną darbo dieną 2018 m. buvo sukurta daugiau.

Ilgųjų savaitgalių netruks

2019 m. šalies dirbančiųjų laukia keturi ilgieji savaitgaliai. Kovo 11 d., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, bus minima pirmadienį, balandžio 22 d, taip pat pirmadienį, bus švenčiama antroji Šv. Velykų diena. Pirmadienį, birželio 24 d., šįmet pasitaikys ir Joninės, o penktadienį, lapkričio 1 d., Visų Šventųjų diena.

Galimybė turėti keturių dienų išeigines paėmus vos vieną atostogų dieną pasitaikys ir per rugpjūčio 15 d. minimas Žolines. Šįmet jos bus ketvirtadienį. Tarptautinė darbo diena, gegužės 1-oji, šįmet bus švenčiama trečiadienį.

Na, o gruodį nusimato viena itin trumpa darbo savaitė. Kūčios ir Šv. Kalėdos bus švenčiamos nuo antradienio iki ketvirtadienio.

Vida
2019-03-31 10:30:43
Finansų ministerija kodėl nepaskaičiuoja kiek kainuoja dirbantiems kai politikieriai nebūna posėdžiuose ir t.t.,nereikia pateisinamų popierių,nieko,tai skraido,pramogauja,o dirbančių skaičiuoja dienas,valandas ir gauna atlygį iš mūsų uždirbtų! Idiotai! Varom lyg robotai,kad jų kišenės ir burnos būtų pilnos!
Atsakyti
(58 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vasario 16-oji
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
kaip čia 2019-03-31 20:23:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
baudžiauninkai dar išeiginių turi?????   ATSAKYTI
rimas 2019-03-31 19:49:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
kokie cia s''..... verslininkai,-zemiausio mentaliteto chapugos...o kiek kainuoja pirma i juos nusispjove emigrantai ,parinkite ,zurnaliugos ,apie juos nuomone,kiek kainuoja sugadintos sveikatos,kas prastume darbo valandas-12v,plis atvykimas,darbo vietu sutvarkimas-kiek tai zmogui atseina?,kur seima....o tie ,,verslininkai " isverte ,,k-ia-sius vartosi kurortose,patys nesa skudurus is Lietuvos-jiems cia per prastai ...ir t. t. NERA JIEMS LIETUVOJE JOKIOS PAGARBOS!!!!!!!!!!!!   ATSAKYTI
Rimui 2019-04-01 00:02:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Taigi, eik ir būk verslininku. Parodyk tiems nevykėliams lietuvių verslinininkams kaip reikia dirbti!    ATSAKYTI
2019-03-31 16:01:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kokias ćia nesąmones vapsit,Lietuva švenčių turi mažai,nes verslininkai nežino kaip tą darbo liaudį dar pasmaugti.Pažiūrėkite kaip kaledas švenčia Lenkai ir vokiečiai.O čia nespėji suvokti ,kad šventės ir jau baigta.Na bet už tai du mėnesius prieš ponai verslininkai stengiasi kuo daugiau pinigų iš mūsų islupti.   ATSAKYTI
Kvailiems politikams 2019-03-31 15:51:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Sako.kad nedarbo dienos nera blogai.nes tai mazina tik pelna.o is pelno mokesciu valstybe daug pinigu nesurenka. O tie politikai nepagalvoja.kad tokiais kvailais sprendimais mazindami pelna.jie pritrauks maziau uzsienio investuotoju.kas mazins gerai apmokamu darbo vietu steigima.taigi tai lems mazesnius Sodros mokescius? Nes kam uzsienio verslui eiti i valstybe.kur jie gali susigeneruoti mazesni pelna. O lietuviu verslininkai galvojat jie susimazins sau pelna?! Galvokit toliau-jie tiesiog perkels nasta ant vartotoju peciu.taigi eilini karta padides kainos. Ir vel visi verksim.kad didele infliacija.    ATSAKYTI
Vilnius 2019-03-31 10:39:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Xapuga .   ATSAKYTI
Vida 2019-03-31 10:30:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Finansų ministerija kodėl nepaskaičiuoja kiek kainuoja dirbantiems kai politikieriai nebūna posėdžiuose ir t.t.,nereikia pateisinamų popierių,nieko,tai skraido,pramogauja,o dirbančių skaičiuoja dienas,valandas ir gauna atlygį iš mūsų uždirbtų! Idiotai! Varom lyg robotai,kad jų kišenės ir burnos būtų pilnos!    ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Vidmantas Janulevičius. Martyno Ambrazo nuotr.
Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tačiau naujasis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas ir verslininkas Vidmantas ...
Asociatyvi (nuotr. stop kadras)
„Vilniaus vandenys“ dėl savaitgalį užfiksuotos plastiko taršos stabdo nuotekų priėmimą iš „Ecso“ – pranešama, kad plastikas į aplinką nepateko. Kaip informavo „Vilniaus ...
Vandens telkinio kasimas (nuotr. „Urbkasa“)
Didesnį ar mažesnį vandens telkinį galima rasti prie nemažos dalies Lietuvos sodybų. Vieniems tai aplinkos puošmena, kitiems – būtinybė sodų ar daržų laistymui. Ekspertai ...
(nuotr. Broniaus Jablonsko)
Nekilnojamojo turto (NT) nuomotojai dabar privalo pirkti verslo liudijimą kiekvienam išnuomojamam butui ar namui, nors iki liepos visam turtui užtekdavo jo vieno. Kai kurie NT ...
Pinigai (Fotobankas)
Už įvažiavimą į Neringą mokamo ekologinio mokesčio per pirmąjį šių metų pusmetį surinkta 145 tūkst. eurų mažiau nei planuota, informavo savivaldybė. Kaip teigė BNS teigė ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų