REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
62
parduotuvėje (nuotr. Fotodiena/Arnas Strumila)  (nuotr. Fotodiena.lt)

Maisto produktų kainos šuoliuoja aukštyn. Ekspertai įtikinėja, kad taip ir turi būti, nes gyvenimas gerėja, bet daugybės paprastų gyventojų realybė – kitokia.

62

Maisto produktų kainos šuoliuoja aukštyn. Ekspertai įtikinėja, kad taip ir turi būti, nes gyvenimas gerėja, bet daugybės paprastų gyventojų realybė – kitokia.

REKLAMA

Daug kam ruošiant Kalėdų vaišes reikės gerai susiskaičiuoti pinigėlius.

Statistika suvienodina

Valdžios atstovai, ekspertai ir paprasti gyventojai gana skirtingai vertina kainų pokyčius įvedus eurą. Pirmieji, remdamiesi statistikos duomenimis, tvirtina, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainos nedaug išaugo, be to, gyvenimas gerėja, auga ekonomika, didėja atlyginimai ir pensijos, tad esą nieko nuostabaus, kad ir kainos natūraliai kopia aukštyn. Tokie vertinimai nemažą dalį gyventojų erzina, nes jie savo kailiu tokio pagerėjimo nejaučia.

Statistika – rimtas dalykas. Ji tarsi suvienodina visų galimybes, tačiau realybė kitokia. Tarkime, jei vienas kaimynas šventėms nusipirks dvi antis, o kitas – nė vienos, statistiškai jie bus suvalgę po antį. Turint omenyje, kad Lietuvoje tarp viršutinės 20 proc. grupės ir 20 proc. skurstančių apačių – didžiulė praraja, vieni antis gali valgyti kasdien, o kitiems ir per Kalėdas ji neprieinama.

REKLAMA
REKLAMA

Daržovės kaime brangesnės

„Valstiečių laikraštis“ paanalizavo, kaip pasikeitė kai kurių maisto produktų kainos per metus. Rėmėmės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) statistika. Į akis labiausiai krito bulvių, daržovių ir vištų kiaušinių kainų metinis pokytis. Iš pieno produktų vieni brango, kiti šiek tiek atpigo, mažai pakito mėsos produktų kainos, išskyrus gerokai pabrangusią vištienos ir kalakutienos krūtinėlę, ne tiek daug, bet pabrango ir nemažai grūdų produktų. Toliau bus pateikiamos vidutinės kainos (be akcijų).

REKLAMA

Labiausiai parduotuvėse ir turguose pabrango bulvės ir daržovės. Palyginti su praėjusių metų lapkričio paskutine savaite, prekybos tinklų parduotuvėse kilogramo lietuviškų bulvių kaina išaugo 16 proc. – nuo 0,25 iki 0,29 euro. Už vietines morkas tuo metu prašyta beveik dvigubai daugiau – 0,43 euro, kopūstai pabrango 60 proc. – iki 0,31 euro, svogūnai 45 proc. – iki 0,32 euro, burokėliai – 9,6 proc. – iki 0,34 euro. Beveik dvigubai brangesnių nacionalinės kokybės daržovių kainos išliko pernykščio lygio.

Lapkričio pradžioje turguose lietuviškos bulvės ir daržovės buvo dar brangesnės. Kilogramas bulvių kainavo 0,37, morkų – 0,67, kopūstų – 0,46, svogūnų – 0,64 euro. Mobiliuosiuose turgeliuose tuo metu bulves nebuvo pabrangusios, kaip ir pernai, kainavo 0,44 euro. Morkų kaina pašoko iki 0,80, kopūstų – iki 0,54, svogūnų – iki 0,70 euro už kilogramą.

REKLAMA
REKLAMA

Dar įdomesnis vaizdas kaimo parduotuvėse. Čia gyventojams kai kurias kaimiškas gėrybes teko pirkti dar brangiau nei miestų prekybos tinkluose – kilogramas bulvių kainavo 0,42, kopūstų – 0,47, svogūnų – 0,52, morkų – 0,56 euro.

Daržovių augintojai nesiskundžia, kad šiemet kainos žemos, tačiau nedžiūgauja ir dėl savo pajamų. Vilkaviškio rajone nedidelį daržovių ūkį prižiūrintis Saulius Janulaitis patvirtino, kad bulvių ir daržovių supirkimo kainos šiemet buvo aukštesnės, o jų realizacija – lengvesnė. Nors, anot jo, prekybininkai, kaip įprastai, savęs nenuskriaudė.

„Bulvių ir daržovių paklausa didžiulė, iš Lenkijos daug mažiau derliaus atvežama, be to, jų kainos nemažos. Tačiau pajamų daugiau nebus, nes nukentėjome nuo sausros, netekome nemažai derliaus“, – aiškino daržininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaina skiriasi perpus

Kiaušinių rinkoje didelė konkurencija, į Lietuvą privežama daug pigių kiaušinių iš Lenkijos, Ukrainos. Bet vartotojams iš to menka nauda. Šių metų lapkričio paskutinę savaitę, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, prekybos centruose net ketvirtadaliu buvo pabrangę narvuose laikomų vištų kiaušiniai (10 vnt., M kategorijos arba vidutiniai) – nuo 1,23 iki 1,54 euro, mažiau brango didesni kiaušiniai – nuo 1,42 iki 1,50 euro.

Kaimo parduotuvėse ir dideli, ir vidutiniai kiaušiniai atpigo – atitinkamai iki 1,22 ir 1,05 euro. Turguose rudi neženklinti kiaušiniai pabrango nuo 1,80 iki 1,89 euro, o mobiliuosiuose turgeliuose keliais centais atpigo – nuo 2,07 iki 2,02 euro.

REKLAMA

Gamintojai dėl to nedžiūgauja, nes, anot jų, dėl parduotuvėse pabrangusių kiaušinių jų pajamos nepadidėjo.

„Mes kiaušinių pabrangimo nejaučiame. Didelių „narvinių“ ir ant kraiko laikomų vištų kiaušinių kainos prekyboje gana didelės, palyginti su tomis, kurias gauna gamintojai. Mes dešimt didelių kiaušinių parduodame po 70 centų, „kraikinių“ – po 75 centus (be pridėtinės vertės mokesčio), o prekybos centruose dideli kainuoja dvigubai daugiau, ant kraiko laikomų vištų – iki 2 eurų. Vidutinio dydžio kiaušinių daugiausia atvežama iš Lenkijos, Ukrainos, jie pigūs. Apmaudu, kad mes neginame savo rinkos ir smaugiame čia dar dirbančius savo gamintojus“, – apgailestavo žemės ūkio bendrovės Ginkūnų paukštyno vadovė Nijolė Kavaliauskienė. Ji sakė nenorinti verkšlenti, bet šie metai paukštynams nebuvo lengvi. Maždaug trečdaliu pabrango lesalai, kurie sudaro 60–70 proc. savikainos.

REKLAMA

Sėdėjo „ant nulio“

Per metus prekybos centruose, kaimo parduotuvėse ir turgavietėse keliais centrais atpigo kiaulienos kumpis be kaulo. Labiau pabrango kilogramas šviežios kalakutienos krūtinėlės – nuo 8,13 ir 8,75 euro.

Turgavietėse ir mobiliuosiuose turgeliuose pabrango rūkyti lašiniai, nugarinė. O kilogramas kalakutienos krūtinėlės, skirtingai nei tinklų parduotuvėse, kainavo pigiau – apie 6,36 euro.

Lazdijų rajone veikiančio kalakutų ūkio savininkas Gintas Cimakauskas sakė, kad kalakutiena pabrango ne tik prekyboje – daugiau gauna ir paukščių augintojai. Jo manymu, kainą žūtbūt reikėjo kelti.

„Mes pusantrų metų sėdėjome „ant nulio“, nes visoje Europoje buvo kritusios kalakutienos kainos. Pernai buvo perpildyta rinka, nebuvo kur dėti kalakutų. Prieš pusmetį situacija pradėjo keistis, lenkai pakėlė kainas. Neišvengiamai jos padidėjo ir pas mus, tai normalu“, – aiškino G.Cimakauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalakutų augintojas pridūrė, kad paukštininkams smogė pabrangę lesalai. Anksčiau pašarinių kviečių toną jie galėjo įsigyti už 120–130 eurų, o dabar tenka mokėti 200 eurų. „Mes daug metų nekeitėme kalakutienos kainų. Jei paklaustumėte mobiliuosiuose turgeliuose, pirkėjai patvirtintų, kad kainos nesikeitė bene dešimt metų“, – tikino jis.

Sviestas nedaug pigo

Pieno produktai šiais metais tai pigo, tai vėl brango. Paskutinę lapkričio savaitę mažmeninės prekybos tinkluose kilogramas grietinės (30 proc.) kainavo 4,24 (pernai – 4,04), o kaimo parduotuvėse – 4,14 euro (pernai – 4,07 euro). Lietuvos turgavietėse (lapkričio pradžios duomenimis) litras natūralaus riebumo grietinės kainavo pigiau – 3,93, o mobiliuosiuose turgeliuose dar pigiau – 3,54 euro.

REKLAMA

Po pernykščio kainų šuolio ėmė pigti sviestas, tiesa, labai nedaug. Prekybos tinkluose per metus kilogramo kaina nutirpo vos 3 proc. – nuo 10,22 iki 9, 94 euro, vos keliais centais jis buvo pigesnis kaimo parduotuvėse. Lietuvos turgavietėse sviestas taip pat atpigo ir kainavo 9,17 euro, mobiliuosiuose turgeliuose – apie 9 eurus už kilogramą.

Pabrango duona ir silkė

Kokios Kalėdos be silkės ir žuvies? Perkant šiuos produktus, piniginės neturėtų stipriai suplonėti, bet ne vienos šeimos biudžetui svarbus kiekvienas centas. Prekybos tinklų parduotuvėse kilogramas sūdytos silkės (su galvomis) prieš metus buvo pigesnis 5 centais, dabar kainuoja 2,87 euro, jūrų lydekos (užšaldytos, be galvų) kilogramas pabrango 12 centų – iki 4,21 euro. Turguose tokia pati silkė kainuoja šiek tiek brangiau – iki 2,94 euro, o jūrų lydeka pigesnė – 3,62 euro. Panašios šių produktų kainos ir kaimo parduotuvėse.

REKLAMA

Pasikeitė ir duonos kainos. Tinklų parduotuvėse kilogramas juodos duonos (be specialių priedų) pabrango beveik 5 proc. – nuo 1,9 iki 1,99 euro, baltos – atpigo nuo 1,59 iki 1,53 euro. Kaimo vietovių parduotuvėse juoda duona kainavo 1,35, o balta – 1,38 euro.

Gerokai daugiau už duoną prašoma mobiliuosiuose turgeliuose. Šiemet ji dar pabrango – juoda duona iki 3,03, balta – iki 2,98 euro.

ŽŪIKVC nurodo, kad kainos registruojamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų penkių pagrindinių prekybos tinklų parduotuvėse. Tyrimui negali būti atrenkami patys brangiausi ir patys pigiausi produktai – fiksuojamos vidutiniams vartotojams prieinamų produktų kainos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirkėjų mažėja

Eimutis Radžvila, Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas

Mūsų asociacija vienija smulkias parduotuves, kurių daugiausia yra kaimiškose vietovėse. Parduotuvių kainodara įvairi, priklauso nuo vietos specifikos. Esu atlikęs tyrimą, kurio metu palyginau pastarųjų penkerių metų nemažo prekių kiekio kainas. Specialiai ėmiau metus iki euro įvedimo. Taigi per tą laiką kainos vidutiniškai išaugo maždaug 9 proc. Tai tik vienos parduotuvės duomenys, bet, manau, kad ir kitur tendencijos turėtų būti panašios. Tikėjausi, kad pabrangimas bus didesnis. Paprastai žmonės linkę labiau pastebėti, kai produktai pabrangsta, o ne atpinga – kai kurių prekių kaina per tą laiką sumažėjo.

REKLAMA

Ar mažos parduotuvės turi galimybių pigiau parduoti prekes nei didieji tinklai? Kai yra kooperatyvas ar aljansas, galima išsiderėti geresnes tiekimo kainas, aišku, ne tokias, kaip didelių prekybininkų gaunamas. Viena parduotuvė visada pirks brangiau. Ir mažos parduotuvės perka prekes iš didesnių tiekėjų. Būtų gerai, kad produkciją galėtų tiektų mažesni vietos gamintojai, tai skatina ir Vyriausybė, bet tokiu atveju labai svarbu užtikrinti tiekimo stabilumą.

Kaimo parduotuvės ekonomikos augimo nejaučia, nes tai neatsveria pirkėjų mažėjimo – iš kaimų ir toliau emigruojama, senoji karta natūraliai traukiasi. Beje, kai kur parduotuvės lieka vienintelė gyventojų susitikimo vieta, nes neliko mokyklų, paštų, ambulatorijų ir kitų viešųjų įstaigų. Net ir bažnyčios lieka be kunigų.

REKLAMA

Nesiskundžia dėl kainų

Vilma Eimutienė, kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“, administruojančio mobiliuosius turgelius, direktoriaus pavaduotoja

Kainų turgeliuose nestebime ir statistikos nevedame, todėl sunku kalbėti apie jų pokyčius. Bet pagal tai, ką mūsų nariai tiekia į vieną prekybos tinklą, galiu pasakyti, kad labai mažai kas pabrango. Iš tiekiamų daugybės pieno, mėsos, duonos ir pyrago gaminių, sulčių, aliejų ir kitų produktų pabrango tik vieno gamintojo medus (dėl naujo indelio), vieno aliejus ir, regis, viskas. Tiesa, daržovių prekybos tinklui mes netiekiame.

Ir turgeliuose žmonės nesiskundžia dėl kainų. Pirkėjų srautai nemaži, rikiuojasi eilės. Žmonės vis labiau vertina natūralius produktus. Nuogąstavome, kad ta banga gali nuslūgti, bet poreikis ne mažėja, o auga. Natūralu, kad tokie produktai yra šiek tiek brangesni.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų