Lietuvos ūkininkai dvejus metus iš eilės susidūrė su stichiniais iššūkiais: 2017 metais derlių nuplovė lietus, o 2018 metais – išdegino saulė. Tačiau ūkininkai draustis nelinkę. Dėl to jie kaltina nepalankią draudimo sistemą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerija jau numatė, kokių priemonių imsis.

Žemės ūkis (nuotr. 123rf.com)

Žemės ūkis (nuotr. 123rf.com)

Žemės ūkio ministerija duomenų, kiek ūkininkų kreipėsi į savivaldybes dėl kompensacijos nuo sausros padarinių, neturi. Tačiau nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo sausros padarinių žemės ūkio veiklos subjektai gali draustis, jiems valstybės parama už patirtą žalą dėl sausros nebus teikiama.

Tiesa, valstybė kompensuoja dalį draudimo įmokų. Už 2017 metus draudimo įmokoms kompensuoti iš viso buvo skirta 2,9 mln. eurų.

Paramą turėtų gauti ne vien ūkininkai

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas tv3.lt tikina, kad patys ūkininkai šiemet prisiėmė riziką sau ir nusprendė neprašyti valstybės kompensuoti jų patirtų nuostolių dėl sausros. Kaip J. Talmantas skaičiuoja, dėl sausros derlius sumažėjo maždaug dėl sausros derlius sumažėjo maždaug 30 proc., tai – apie 1,5 mln. tonų grūdų mažiau, o už toną kaina svyruoja apie 200 eurų. Tad J. Talmanto skaičiavimais, ūkininkų nuostoliai siekia apie 300 mln. eurų.

REKLAMA

„Tai vien grūdų nemenka suma. Kur dar nepriaugti priesvoriai gyvulių, pieno neprivežė, trūksta pašaro gyvuliams, dabar naudoja žiemos. Tai pusė milijardo tikrai gausis“, – sakė jis.

Tačiau ūkininkai nuostolių šį kartą valstybės atlyginti neprašė.

„Daugelis ūkininkų sako, kad prieš kitus Lietuvos žmones atrodome kaip prašytojai, dėl to nusprendėme neprašyti, o žiūrėti, kad netaikytų sankcijų. Kad būtų netaikytos sankcijos mums už žalinimo įsipareigojimus Europos Sąjungai, taip pat, kad būtų kalbama ir tarpininkaujama kalbantis su perdirbėjais, su kuriais turime pasirašę sutartis.

O tokių prašymų kompensuoti kaip ir nebuvo, nes daugelis interpretuoja taip, kad yra draudimas ir gali eiti apsidrausti. Bet mūsų čia esamas draudimas Lietuvoje toks, kad nieko nebūtų davęs naudos“, – sako J. Talmantas.

Ūkininkų atstovas tikina, kad draudimo įkainiai yra didžiuliai, o pačių ūkininkų mastas, kurie draustųsi, nedidelis. Tad taip ir išeina, kad išmokų gaunama mažiau nei įnešta į draudimą. O ir valstybės kompensacija šiuo atžvilgiu nepadeda.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas (nuotr. Fotodiena.lt/Dmitrijaus Radlinsko)

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas (nuotr. Fotodiena.lt/Dmitrijaus Radlinsko)

„Tas kompensavimas per Nacionalinę mokėjimų agentūrą, tai toks, kad tos kompensacijos išmokėjimas gali užsitęsti iki 2 metų laikotarpio. Be to, norint draustis nuo stichinių nelaimių, sausros, tai turi drausti visą ūkį, negali pasirinkti kultūros: turi drausti ir miežius, ir rapsus, ir kviečius. Ką augini tą viską be išimties turi drausti, įkainiai didžiuliai ir praktiškai neapsimoka draustis“, – sako jis.

REKLAMA

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas įsitikinęs, kad Lietuva turėtų kaupti rizikos fondą, iš kurio būti kompensuojami ne tik ūkininkų nuostoliai, patirti dėl nenumatytų aplinkybių, bet ir verslininkų.

„Manau rizikos fondas turėtų būti, kaip visose kitose šalyse, nes nežinome tų ekstremalių situacijų. Nebūtinai žemės ūkiui vien. Rizikos fondas tam ir turėtų būti, kad palaikytų tam tikrą ekonominę situaciją Lietuvoje. Kam sunku, tam ir turėtų būti skiriamos lėšos: ne tik ūkininkams, mes visi vienodi esam. Tad visiems, ir verslo ar kitiems atstovams“, – kalbėjo jis.

Ūkininkai į draudimą žiūri kaip į verslą

„Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas tikina, kad dažniausiai ūkininkai suskuba draustis tik tada, kai jau ištinka bėda. Bėdai dingus, dingsta ir noras toliau draustis. Be to, jis tikina, kad nėra taip jog įmokos atsieina daugiau nei gaunama išmokų.

„Mūsų nuostolingumas per 10 metų yra 75 proc. Tai reiškia, kad mes išmokėjome 75 proc. nuo to, ką gavome už pasėlių draudimą, o žemdirbiams kadangi mažiausiai 50 proc. buvo kompensuota, reiškia, kad jie gavo daugiau negu buvo sumokėję.

Pasėlių draudimą žemdirbiai traktuoja kaip verslą. Tipinio žemdirbio argumentas toks: per 10 metų sumokėjau 10 tūkst. eurų ir gavau tik 7 tūkst. eurų, man neapsimoka. Tas mąstymas yra klaidingas, nes iš draudimo niekada neuždirbs visi. Vienas iš nutikusių atvejų buvo toks, kad žemdirbio įmoka buvo virš 38 tūkst. litų, o išmoka virš milijono. Tai jei atsitinka nelaimė žemdirbys gauna daug, o jei neatsitinka, tai Ačiū Dievui. Jei žemdirbys draudžiasi namą, jis nenori, kad kasmet tas namas degtų, jog jis gautų išmoką. O jei kalbėti apie įmoką, žemdirbiai sako, jog per brangu, bet mes negalime imti pigiau, nes ir taip skaičiai rodo, kad vidutiniškai išmokam 10 proc. daugiau nei Lietuvos draudimo rinkos vidurkis. Tai čia praktiškai vos ne į nuostolį dirbama“, – komentavo A. Navickas.

REKLAMA

Jis skaičiuoja, kad kartais už žieminius pasėlius gali tekti užmokėti daugiau nei už vasarinius, tačiau kadangi valstybė prisideda prie kompensavimo, sumos žemdirbiams neišeina didelės.

„Paimkime, tarkime, vidutinį pasėlį, kurio vidutinė hektaro vertė 1000 eurų už hektarą, tai apdrausti tą pasėlį vidutiniškai kainuotų 28 eurus. Kadangi apie 58 proc. kompensuoja, jam vidutiniškai kainuotų apie 12 eurų už hektarą per metus. Žemdirbio pelnas iš hektaro daugmaž yra 300 eurų.

Kartais ir daugiau būna, žieminiai pasėliai galėtų atsieti ir 60 eurų, atėmus kompensaciją, apie 30 eurų. Vasarinių ir apie 5 ar 6 eurus įmoka galėtų siekti“, – teigia jis.

Tačiau dažniausiai draudimo paslaugomis pasinaudoja stambieji ūkininkai. A. Navicko teigimu, iš 120 tūkst. ūkininkų, pas juos draudžiasi tik apie 680. Būtent smulkiuosius ūkininkus ir sunku privilioti draustis.

Dėl to Žemės ūkio ministerijos sudarytoje grupėje, skirtoje aptarti pasėlių draudimo sistemos gerinimą, bus siūloma, kad smulkiesiems ūkininkams nebeliktų tiek daug biurokratinių kliūčių pildant dokumentus ir įvairiausias pažymas. Taip pat numatyta, kad tiems žemdirbiams, kurių ūkis mažesnis nei 100 hektarų, būtų sudarytos galimybės pasirašyti 3–5 metų draudimo sutartis ir atitinkamai mokėti mažesnes įmokas. Įprastai sutartys sudaromos metams ir po to pratęsiamos.

Vienintelės pasėlių draudimo įmonės „VH Lietuva“ vadovas A. Navickas tvirtina, kad konkurencija nebūtina. Svarbu tobulinti esamą sistemą.

„Dabartinis pasėlių draudimas Lietuvoje, kur veikia, nėra paprasta draudimo bendrovė siekianti pelno. Esame specializuotas tarptautinis savidraudos fondas, vienijantis 10 šalių žemdirbius. Mes nesiekiame pelno. Visi pinigai, kuriuos suneša žemdirbiai tai yra išmokami ir kažkiek administracinės sąnaudos, kurios 2–3 kartus mažesnės nei įprastos draudimo bendrovės.

REKLAMA

Jei Lietuva savo sukurtų, reikėtų daug daugiau išimti iš to fondo nei būtų sudėta. Dabar mūsų indėlis 5–6 proc. į bendrą fondą, o pasiimti galima gerokai daugiau nei įdėjome į tą fondą“, – tikina jis.

Žemės ūkio ministerija ruošiasi tobulinti sistemą

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad valstybė kompensuoja iki 65 proc. draudimo įmokos sumos iš Kaimo plėtros programos lėšų, kai draudžiama nuo sausros ir iššalimo, bei 50 proc. draudimo įmokos valstybės biudžeto lėšomis draudžiant nuo šalnų, audrų, škvalo ir kt., kai pareiškėjai atitinka mažos ir vidutinės įmonės reikalavimus.

2017 m. draudimo įmokoms kompensuoti iš viso buvo skirta 2,9 mln. eurų.

„Ministerija nuolat ieško būdų, kaip paskatinti ūkininkus draustis. Nuo rugsėjo įsigalioja naujos redakcijos įmokų kompensavimo taisyklės, pakeitimų esmė – spartinamas kompensacijų už draudimo įmokas išmokėjimas.

Ministerija yra inicijavusi pasėlių ir augalų draudimo sistemos tobulinimo grupės sukūrimą. Pirmas grupės posėdis turėtų įvykti rugsėjo 10 d.“, – rašoma naujienų portalui tv3.lt atsiųstuose atsakymuose.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kasmet nuo rizikų, susijusių su klimato reiškiniais (sausra, iššalimas, šalnos, audra, škvalas ir kt.), apsidraudžia per 600 ūkininkų. 2017 metais apsidraudę buvo 654 ūkininkai. Tačiau Žemės ūkio ministerijos specialistų nuomone, nuo sausros mažai ūkininkų draudėsi ne dėl to, kad nepasitikėtų draudimo kompanija, o dėl to, kad prieš tai buvusiais metais pliaupė lietus.

Smulkus ūkinkas
2018-08-31 13:15:01
Galima sakyti jau buvęs ūkinkas,nes jau nebeliko ką parduoti,kad padengti skolas už tašas,chemiją ir bent kurą,su kuo pabendrauji pas visus tas pats ar dar blogiau jau anstoliai areštavę,pasakas kažkokias rašote, turbūt pagal spec užsakymą!
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Daiva 2018-08-31 18:05:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Oi mieli ūkininkai tik jau nebeverkit. Lietus jums lyja-blogai,saulė šviečia vėl blogai. Bet lai pasižiūri į visus jūsų turtus,tai tikrai retas lietuvis tiek turi.Užgrobę visas žemes,likusiasir tas norit už dyką gauti. Neįsižeiskit mažieji,čia ne apie jus,o apie didžiuosius.   ATSAKYTI
Nu jo 2018-09-01 09:24:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Tik islepe miestieciai gali tauzyti tokias nesamones apie ukininku turtus. Pirmiausia paskaiciuokit ju skolas ir kilpas ant kaklo, kurias bankai verzia...   
Zbignevas 2018-08-31 13:49:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Karabasas viska paims.    ATSAKYTI
Smulkus ūkinkas 2018-08-31 13:15:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Galima sakyti jau buvęs ūkinkas,nes jau nebeliko ką parduoti,kad padengti skolas už tašas,chemiją ir bent kurą,su kuo pabendrauji pas visus tas pats ar dar blogiau jau anstoliai areštavę,pasakas kažkokias rašote, turbūt pagal spec užsakymą!   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Alytaus meras Nerijus Cesiulis (nuotr. Raimundo Maslausko)
Alytuje planuojama statyti dengtą futbolo maniežą, rašo alytausgidas.lt.  „Tikimės, kad ateityje mes turėsime dengtą futbolo maniežą“, – Alytaus apskrities futbolo ...
Kapinės. E. Genučio nuotr.
Nuolat lankyti ir prižiūrėti artimųjų kapus gali ne visi, todėl daugėja žmonių, kurie samdo kapų prižiūrėtojus. Šie tikina, kad karštomis vasaromis darbo netrūksta. Žmonės ...
 (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Artėja liepos 6-oji – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, kai ant visų pastatų turės būti iškelta valstybės vėliava. Jei jos neturite ir pirmadienį neiškelsite – gresia bauda. ...
Šventinės dienos Lietuvoje: vieni nori daugiau, kiti – mažiau, bet geresnių (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuva kiek viršija Europos šventinių dienų vidurkį, šiemet laisvadienių sąrašą papildė lapkričio 2 d., o kitąmet į darbą gali nereikėti eiti ir dar vieną dieną. Kol vieni ...
Patalpos (nuotr. vmvt.lt)
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento inspektoriai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų