„Pokytis palyginus su 2016-aisiais nėra žymus – tik kiek daugiau nei 1 procentas. Tai tikrai nėra daug, tačiau neramina pati tendencija – po dviejų metų mažėjimo kreivė vėl pradėjo kilti aukštyn. Kodėl?“, – klausia Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas. Anot jo, turint omenyje, kad gyventojų Lietuvoje nedaugėja, logiška būtų, kad ir administracijų aparatai susitrauktų – juk reikia aptarnauti mažiau žmonių. „Per aštuonerius metus Lietuvoje gyventojų sumažėjo kone dešimtadaliu, tačiau šalies savivaldybių administracijose užimamų pareigybių skaičius nenukrito”, – teigia Ž. Šilėnas.
Per 2017 m. kone kas trečia šalies savivaldybė (39 iš 60) plėtė administracijos aparatą. Daugiausiai augo Vilniaus miesto (įsteigtos 43 naujos pareigybės), Vilniaus rajono (+24), Klaipėdos m. (+16), Alytaus rajono (+14), Klaipėdos rajono (+13), Panevėžio m. (+13) savivaldybių administracijos. LLRI analizė parodė, kaip per 2017 m. keitėsi savivaldybių administracijų dydžio ir gyventojų skaičiaus santykis.
Žvelgiant į tūkstančiui konkrečios savivaldybės gyventojų tenkantį administracijos darbuotojų skaičių, matyti, kad šis santykis didėjo net 51 savivaldybėje iš 60, o tai reiškia, kad vienas darbuotojas aptarnavo mažiau gyventojų.
„Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka maždaug 1,6 administracijos darbuotojo, o, tarkime, Neringoje – net 17. Kai kuriose administracijose šis darbuotojų ir gyventojų santykis augo, nes tiesiog buvo įsteigta naujų pareigybių. Kitose savivaldybėse – administracijos aparatas mažėjo, tačiau ne taip greitai kaip gyventojų skaičius”, – komentavo Martynas Tininis, LLRI analitikas.
Anot LLRI, suprantama, kad daugiau gyventojų turinčioms savivaldybėms reikalingos ir didesnės administracijos. Tačiau yra savivaldybių, kurios net ir turėdamos panašų gyventojų skaičių, savivaldybių administracijose įdarbina daug daugiau žmonių.
Pavyzdžiui, 2017 m. Telšių rajono savivaldybės administracijoje buvo 347 užimtų pareigybių, o Kėdainių r. – 155. Palyginimui, Telšių rajone buvo beveik 42 tūkst. gyventojų, o Kėdainių r. – virš 47 tūkst.
„Panašaus dydžio savivaldybėse darbuotojų skaičius smarkiai skiriasi. Suprantama, kad skirtumai yra ir gali būti, bet kai skirtumai tokie žymūs, kai kurioms savivaldybėms reikėtų rimtai susimąstyti, ar jos tinkamai išnaudoja resursus“, – sako Ž. Šilėnas.
Apie tyrimą
Lietuvos savivaldybių administracijų analize siekiama išsiaiškinti, kaip kasmet keičiasi savivaldos aparatas Lietuvoje. Tyrimą LLRI atlieka nuo 2010 m. Jame dalyvauja visos Lietuvos savivaldybės. Naudojamasi Valstybės tarnybos departamento bei Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Užimtomis pareigybėmis laikomi savivaldybių administracijose (įskaitant seniūnijas), savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose bei savivaldybių tarybose dirbantys darbuotojai, įskaitant tuos, kurie laikinai neina pareigų.
Lietuvoje yra 60 savivaldybių, pernai jų administracijose dirbo 13 264 žmonės. Užimtų pareigybių skaičius, 2014-2016 m. mažėjęs, 2017 m. vėl pradėjo augti. Per visą tyrimo laikotarpį, nuo 2010 metų, šis skaičius niekada nebuvo žemiau 13 tūkst. ribos, nors gyventojų Lietuvoje nuo 2010 m. sumažėjo daugiau nei 9 procentais.
