REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje jau daugiau nei du mėnesius veikia slapto įdarbinimo programėlė, anonimiškai leidžianti susirasti naują darbą, „MeetFrank“. Čia registruojasi vis daugiau Lietuvos darbuotojų ir įmonių. Tiesa, pastarosios negali siūlyti mažesnės algos nei 1000 eurų.

Lietuvoje jau daugiau nei du mėnesius veikia slapto įdarbinimo programėlė, anonimiškai leidžianti susirasti naują darbą, „MeetFrank“. Čia registruojasi vis daugiau Lietuvos darbuotojų ir įmonių. Tiesa, pastarosios negali siūlyti mažesnės algos nei 1000 eurų.

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt vienas iš „MeetFrank“ įkūrėjų – Kaarelas Holmas – atskleidė, kuo mūsų darbo rinka skiriasi nuo Estijos, kokie didžiausi siūlomi atlyginimai ir kokioms specialybėms.

- Kokia „MeetFrank“ pradžia, kaip gimė ši idėja?

- Už to slypi asmeninė istorija, kuri prasidėjo mano atleidimu iš darbo. Iš esmės dėl to, kad aš kalbėjausi su kitomis įmonėmis dėl darbo galimybių. Sužinoti, kas ten dar. Nors ir nebuvau nusprendęs palikti darbovietės. Tam tikru momentu supratome, kad yra didžiulis nerimas, susijusi su žmogiškų išteklių sprendimais. Tu nerimauji dėl ieškojimo darbo slapta, nes viešai parašyti, kad ieškai kito darbo, nemalonu būtų tiek tavo dabartiniam darbdaviui, tiek ir artimiesiems, šeimai. Taip pat daug nerimaujama dėl to, ar iš tikro aš tinku tai pozicijai, ar turiu pakankami patirties. Ir čia mes pamatėme rinkoje galimybę, kaip visa tai išspręsti.

- Kaip iš esmės jūsų programėlė sprendžia šias problemas? Kiek žinau darbdavys ieškodamas darbuotojų jūsų programėlėje nemato vardo ir pavardės.

REKLAMA
REKLAMA

- Taip, tai šiek tiek panašu į medžioklę (angl. headhunging). Tačiau įprastai bendrovės slapta taip medžioja talentus, o čia slaptumas ateina ir iš pačių darbuotojų-talentų pusės. Tad tau nebėra nerimo, kad kažkas sužinos, jog ieškai kito darbo, nes tavo duomenys slapti. Antra, su tavimi susisieks patį įmonė. Tai taip pat nuimą stresą dėl to, ar tinki kompanijai. Jei jie su tavimi susisiekia, vadinasi yra susidomėjimas, tada tik klausimas ar tave domina taip pat, ar yra tas abipusis susidomėjimas.

REKLAMA

- Tad kokius duomenis turi pateikti užsiregistravęs, pagal ką įmonė nusprendžia, kad būtent šis žmogus mums tinkamas?

- Žinoma, tai negalutinis variantas. Bet yra pakankamai duomenų sudaryti tą pirmąjį įspūdį. Ką mes pirmiausia norime išsiaiškinti, ką tu šiuo metu veiki ir kokias pagrindines užduotis atlieki, kokio profilio įmonėje, kas tave motyvuoja palikti, kodėl tu nori kitos pozicijos. Ir iš esmės to pakanka. Taip pat yra 20 klausimų žaidimas su taip ar ne, kuris padeda suskirstyti į tam tikras grupes.

- Kokie klausimai?

- Tai paprasčiausi klausimai, kokie tavo hobiai, ką veiki bent 10 valandų per savaitę. Pavyzdžiui, programuotojams, kokias technologijas kasdien naudoji, kokias ne ir pan. Ir tai mums duoda daug informacijos. Be to, kai sužinai motyvaciją, kodėl ieškoma kita darbo vieta, kaip ir daug daugiau nereikia, nereikia vardo ar pavardės.

REKLAMA
REKLAMA

- Ar įmonės taip pat atsakinėja į tokius klausimus, kad būtų susiejamos su tam tikrais darbuotojais?

- Įmonės atsako į panašius klausimus. Ir jos gali nuspręsti, kokį žmogų nori targetinti. Iš esmės tai abipusis dalykas. Mes taip pat įmonėms suteikia atgalinę informaciją, kiek jų norimo profilio žmonių yra užsiregistravusių, ko jie tikisi, kas juos motyvuoja.

- Kaip suprantu, kol kas ši programėlė skirta tam tikroms specifinėms profesijoms, ne visoms.

- Šiuo metu ji pusiau limituota. Daugiau ar mažiau, jei dirbi biure, mes galime padėti. Su tam tikromis išlygomis. Šiuo metu daugiausia taip, yra technologinių įmonių ar jose esančių pozicijų : rinkodara, teisė, pardavimai, duomenų tvarkymas, pagalba klientams. Bet mes plečiamės, einame daugiau į klientų aptarnavimą, elektros bei mechanikos inžineriją, medicinos sritį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Kur pirmiausia išbandėte šią programėlę ir keliose šalyse veikiate?

- Tai mes paleidome Estijoje ją, praeitų metų rugsėjo 14 dieną. Tada plėtėmės į Suomiją, Latviją, Lietuvą. Dabar ruošiamės paleisti Vokietijoje po 10 dienų. Tačiau taip pat testuojame ir galimybes programėlę paleisti kitose Europos šalyse bei už Europos ribų, Azijoje. 80 proc. užsiregistravusių yra dirbantys, bet yra atvirti pasiūlymams, kad gautų geresnį darbą. 20 proc. yra aktyvūs darbo ieškotojai. Dabar prie mūsų jau prisijungę virš 2000 įmonių. Ir 35 proc. operacijų ateina iš Lietuvos. O Lietuvoje pradėjo veikti tik kovo pabaigoje maždaug.

- Ar žmogus turi galimybę rasti drabą ne tik toje šalyje, kur gyvena, bet ir kitose?

- Taip, jei pažymi, kad domisi galimybę dirbti kitoje šalyje, tada aiškinamės kitur ir teikiame tokius pasiūlymus. Tačiau jei pažymi, kad ne, tada tokių įmonių siūlymų net neteikiame. Taip pat mes pradedame projektą su Estijos valdžia, kur pristatysime Estiją, kaip vietą dirbti. Neduodama specialių apsiūlymų, bet tam tikru metu sakome, gal apsvarstykite galimybę dirbti Estijoje, gal jums tiktų tas ar kita. Bet kalbant apie lietuvius, nepasakyčiau, kad jie labiau linkę keisti šalį dėl darbo nei kitose šalyse. Mąstyti apie išvykimą yra daug lengviau nei iš tikrųjų išvykti.

REKLAMA

- Kokią pagrindinė motyvacija būna žmonių, keisti darbą. Ar tai pinigai?

- Pinigai nėra svarbiausias aspektas. Žinoma, kitame darbe nenori gauti mažiau. Mes tai užtikriname, kad negausi mažiau. Jei dabar uždirbti 2 tūkst. eurų, tai kitame mažiau neuždirbsi, nes nesijaustų progresyvumą. Tada sprendžiama dėl kitų pasiūlymų, geresnių kitų sąlygų.

- Ar Lietuvoje yra kažkokių tendencijų, kurios išskirtų iš kitų šalių?

- Kai palyginame su Baltijos šalimis, tai augimas daug spartesnis. Bet pirmiausia tai ir šalis didesnė. Tai mūsų ketvirtoji šalis, tai tikimės, kad išmokome iš praeitų šalių jau, kaip tai daryti efektyviau, ir kaip komunikuoti visa tai.

REKLAMA

- Kiek verslų bei pačių darbuotojų iš Lietuvos naudojasi jūsų paslauga?

- Apie 500-600 verslų. Tarp jų tokie kaip, „Deeper“, „Swedbank“, „Luminor“, „SEB“, „Uber“ technologijos, Technologies“ „Taxify“ technologijos, „Tieto“, „Danske“, „AdForm“, „Telia“. O žmonių apie 45 tūkst. užsiregistravusių, kurie ieško taip darbo.

- Kokių profesijų lietuviai dažniausiai užsiregistruoja?

- Daugiausia inžinerijos specialių. Taip pat pardavimų, rinkodaros specialistų yra. Lietuvoje gana tolygiai viskas pasiskirsto. Estijoje turime daug daugiau inžinerijos, technologijų srities darbuotojų nei kitų sričių.

- Gal galite papasakoti apie algas. Kokios siūlomos vidutinės, kokios didžiausias?

- Pirmiausia tai yra minimali riba, 1 tūkst. eurų šiuo metu. Tad negali ieškoti mažiau nei už 1000 eurų darbuotojo. Aišku, ateityje riba gali keistis, jei bus įvedama daugiau profesijų, pavyzdžiui, iš paslaugų sektoriaus. Tada minimali siūloma alga gali ir iki 800 eurų nusileisti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu Lietuvoje didžiausias pasiūlymas yra už 7000 eurų programinės įrangos inžinerijos specialistui, taip pat siūloma 6500 Eur finansų sektoriuje, 5000 Eur pardavimuose, 4000 Eur dizaino sektoriuje.

Vidutiniškos algos kiek skiriasi. Klientų pagalbos specialistui vidutinė siūloma alga siekia 1070 eurų, dizaino – 1358 Eur, žmogiškųjų išteklių specialistui – 1366 Eur, pardavimų ir verslo vystymo – 1534 Eur, rinkodaros ir komunikacijos – 1593 Eur, finansų – 1639 Eur, produktų vadybininkams – 2137 Eur, IT – 2163 Eur, teisininkui – 2433 Eur, duomenų mokslininkui – 2440 Eur, programinės įrangos inžinieriu – 2658 Eur. Vidutinė alga priklauso ir nuo patirties, ir nuo esančių pasiūlymų.

REKLAMA

- Vystydami šią paslaugą galite pastebėti skirtumus darbo rinkose. Kokie pagrindiniai skirtumais tarp Lietuvos ir Estijos?

- Estijoje darbo rinka daug stabilesnė. Lietuvoje matome daug netolygumų. Pavyzdžiui, tam pačiam specialistui vienos kompanijos pasiūlo didžiules algas, apie 2 tūkst. eurų, o kitos už tą patį darbą – 1400 eurų. Tad atrodo, kad niekas nežino, koks rinkoje yra vidurkis, kiek pasiūlyti. Estijoje daug tolygiau tai. Nematai tokių svyravimų tarp algų.

Manau taip yra dėl to, kad nėra pakankamai duomenų rinkoje, jog iš tikro galėtum priimti sprendimą, kiek pasiūlyti. Taip pat ir įmonių profiliai būna kitokie – vienos konsultavimo, kitos produktų kūrimo. Be to, ir įmonių augimo stadija skirtinga.

REKLAMA

- Kiek kainuoja ši paslauga įmonėms?

- Prieš dvi savaites Lietuvoje pasidarė mokama ši paslauga, tačiau ji nėra brangi. Ji kainuoja 9 eurus per dieną įmonei. Tačiau moki tik tuomet, kai iš tikrųjų naudojiesi. Moki tik tada, kada mes naudingi, kada naudoji mus. Kainos didinti kol kas neplanuojame.

Pernai rugsėjį estų K. Holmo ir Antono Narusbergo įkurtas startuolis jau užsitarnavo didžiausios įdarbinimo platformos technologijų sektoriuje titulą Estijoje ir Suomijoje, o Latvijoje pagal šį rodiklį jis užima antrą vietą.

„MeetFrank“ leidžia įvairių sričių specialistams lengvai sužinoti savo rinkos vertę ir anonimiškai rasti naują darbą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip veikia „MeetFrank“ darbo ieškantiems įvairių sričių specialistams:

• Programėlę galima atsisiųsti iš „App Store“ arba „Google Play“ parduotuvių;

• Registracija trunka apie 90 sekundžių: nauji jos vartotojai turi atsakyti į keletą klausimų, pavyzdžiui, kuo jie šiuo metu dirba, kokį atlyginimą gauna ir kas juos motyvuotų keisti šiuo metu turimą darbą į kitą;

• Programėlė įvertina šiuos duomenis ir pateikia lūkesčius atitinkančius darbo pasiūlymus;

• Vartotojai gali anonimiškai užduoti papildomų klausimų darbdaviui, o jei juos sudomina darbo pasiūlymas, yra pakviečiami į darbo pokalbį. „MeetFrank“ šiuo metu veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje, o artimiausiais mėnesiais ketina plėsti savo veiklą dar 8–10 Europos šalių, įskaitant Vokietiją, Lenkiją ir Didžiąją Britaniją.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų