EBPO Ministrų Taryboje Paryžiuje sutartį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tai klubas, kuris leis ir užduoti pasaulinį toną, ir dalyvauti geopolitiniuose pasaulio procesuose, o mums patiems taip pat suteiks galimybę pasikelti ir valdymo, ir ekonomikos, ir inovacijų standartų lygmenį“, – pasirašomą sutartį trečiadienį Lietuvos radijo transliuotame interviu komentavo prezidentė.
Ji pažymėjo, kad Lietuvos reformų kelias įstojus į EBPO nesibaigia, dar būtini pokyčiai viešajame sektoriuje, valstybinių įmonių valdyme, švietime, kovoje su korupcija, taip pat sprendžiant socialinės atskirties problemas.
„Bet koks stojimo procesas yra didžiulis stimulas bet kuriai valstybei toliau eiti vystymosi keliu ir tobulinti savo valstybės valdymą, ekonomikos vystymąsi, užtikrinti mūsų žmonių gerovę“, – kalbėjo šalies vadovė.
Prezidentūros teigimu, narystė EBPO galutinai užbaigia valstybės įsitvirtinimą įtakingiausiose tarptautinėse organizacijose. Įsiliejimas į EBPO klubą pakels ne tik valstybės prestižą, bet ir atneš apčiuopiamą naudą – Lietuva gaus iš EBPO aukščiausio lygio ekspertinę pagalbą, užsitikrins palankesnį investuotojų vertinimą, pigesnį skolinimąsi ir lengvesnį priėjimą prie prekybos rinkų pasaulyje.
Pasak pranešimo, prieš 3 metus pradėjusi derybas dėl stojimo Lietuva sugebėjo atlikti visus namų darbus – reformavo miškų urėdijas ir kelių priežiūros įmones, depolitizavo valstybės įmonių valdymą, sustiprino kovą su korupcija.
EBPO narės toliau stebės Lietuvos pažangą
Lietuvai trečiadienį pasirašant stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sutartį, šios organizacijos narės ir toliau stebės, kaip Lietuva vykdo rekomendacijas, teigia EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotoja.
„Jau stojimo pradžioje matėme, kad Lietuva gali ir nori tapti nare. Vėlgi reikėtų pabrėžti, kad narystė EBPO nėra finišo tiesioji, tai tik tolesnės pažangos kelio pradžia. Taip yra todėl, kad kitos EBPO narės ir toliau stebės, kaip klubo naujokė Lietuva įgyvendina rekomendacijas, kurių neišpildė iki narystės“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė Mari Kiviniemi.
Pasak EBPO pareigūnės, Lietuvoje dar išlieka iššūkių sveikatos ir darbo rinkos, įdarbinimo ir socialinės politikos srityse.
M. Kiviniemi teigimu, narystė EBPO reiškia, kad šalis tampa dar patikimesnė partnerė užsienio bendrovėms, siekiančioms čia investuoti, nes ji laikosi tų pačių taisyklių, kokios galioja kitoms EBPO narėms, tai yra šalims, iš kur daugiausia ir iškeliauja tiesioginių užsienio investicijų.
Pasirašius stojimo sutartį, ją dar turės ratifikuoti Seimas ir deponuoti Prancūzijos vyriausybė. Kartu su Lietuva į EBPO priimama ir Kolumbija.
Užsienio reikalų ministerija preliminariai skaičiuoja, kad Lietuvos narystė EBPO Lietuvai per metus kainuos 2,5-3,5 mln. eurų.
Derybas dėl narystės Lietuva pradėjo prieš trejus metus ir baigė šiemet balandį. EBPO gegužės 3 dieną oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie EBPO konvencijos.
Stojimo procese Lietuva atsiliko nuo kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių – Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais, Estija - 2010 metais, o Latvija - 2016 metais.
EBPO – tarptautinė organizacija, besivadovaujanti atstovaujamosios demokratijos ir laisvosios rinkos ekonominiais principais. 1961 metais įkurtos organizacijos ištakos siekia 1948 metus, kai buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija, skirta vykdyti Maršalo planą Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
