REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per kelerius metus lietuviams labiausiai brango maistas, alkoholis su tabaku ir pramogos. Ir panašu, kad vargingiau gyvenantiems tautiečiams vis mažiau pinigų lieka apsirengimui. Dėvėtų drabužių prekeiviai sako, kad jiems šiais laikais sunku, nes vargingiausiai gyvenantys lietuviai jau net ir dėvėtiems drabužiams pinigų neturi.

Per kelerius metus lietuviams labiausiai brango maistas, alkoholis su tabaku ir pramogos. Ir panašu, kad vargingiau gyvenantiems tautiečiams vis mažiau pinigų lieka apsirengimui. Dėvėtų drabužių prekeiviai sako, kad jiems šiais laikais sunku, nes vargingiausiai gyvenantys lietuviai jau net ir dėvėtiems drabužiams pinigų neturi.

REKLAMA

Apranga lietuviui išties brango. Pavyzdžiui, vien per kovą keičiantis sezonui drabužiai Lietuvoje brango maždaug 4 proc. O štai žiūrint į trejų metų statistiką, drabužių brangimas matomas dar aiškiau.

Tiesa, statistika rodo, kad drabužių brangimas ne toks ryškus kaip kitų prekių ir paslaugų. Per trejus paskutinius metus kur kas smarkiau nei apdarai, lietuviams brango maistas, gėrimai, poilsis ir sveikatos paslaugos.   

„Pavyzdžiui, nuo 2015 m. kovo mėn. drabužių ir avalynės kainos didėjimas sudarė 4 proc. Tai atskirai drabužiai pabrango 4,4 proc., o avalynė 2,6 proc.“, - sako Statistikos dep. Kainų statistikos specialistė Virginija Jasionienė. Skudurynas Anykščiuose. Tiesa, ir tokiose prekybos vietose kainos taip pat kyla, sako vietiniai. Tik jos į oficialią statistiką nepakliūva. 

REKLAMA
REKLAMA

Dėvėtų parduotuvių tinklo savininkas neslepia, kad kainas kelia ir jis. Sako esąs priverstas. O ateinantys klientai pastaraisiais metais už dėvėtus drabužius palieka vis mažiau pinigų.   

REKLAMA

„Ateina pas mus, na, sutikime su tuo: arba vidutinis sluoksnis, arba truputį, kuris mažiau uždirba. Tai jiems, tarkime, mažesnės pajamos dar labiau įtakoja, dar labiau duoda per kišenę ir dar labiau jiems sunku ateiti pas mus apsipirkti. Reiškia, jie dar mažiau vaikšto pas mus“, - sako dėvėtų drabužių prekeivis Albertas Palskys.

Tokioms štai kaimų ar rajonų prekyvietėms, anot vyro, šioje rinkoje dirbančio jau daugiau kaip 20 metų – iš viso striuka. Nuošalios prekybos vietos būna priverstos ir užsidaryti.   

Lietuvių pirkinių krepšelyje išlaidos drabužiams sudaro maždaug 7 proc. Šis skaičius jau eilę metų praktiškai nesikeičia.

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų