Bandant sumažinti jaunų talentingų lietuvių emigraciją nusitaikyta į studijuojančius užsienyje. Štai valstybė duotų pinigų mokslams, tačiau ne už dyką. Ją gavę turėtų įsipareigoti grįžti ir dirbti Lietuvoje.

Studentai  (nuotr. 123rf.com)

Studentai (nuotr. 123rf.com)

Rytoj Seime svarstoma įstatymo pataisa, kuria siekiama leisti finansinę paramą teikti studijuojantiems lietuviams užsienyje, ypatingai gerai vertinamuose universitetuose. Tam iš pradžių buvo numatoma skirti ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Dabar kalbama ir apie didesnę sumą.

Griežtas terminas, kiek laiko reikės „atidirbti“ Lietuvoje

Nors galutinio mechanizmo, kaip turėtų atrodyti toks finansavimas, dar nėra, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša naujienų portalui tv3.lt nupasakojo tam tikrus kriterijus, kurie jau aptarti.

REKLAMA

Pirmiausia galvojama, kad 100 tūkst. eurų kasmet nėra pakankamai didelė suma. Mat jei vienai stipendijai reikia apie 20 tūkst. eurų, tai ja galės pasinaudoti tik 5 žmonės. Todėl pradėta kalbėti apie daugiau lėšų.

„Bet premjeras yra paminėjęs, kad įmanoma yra tikėtis, jog tam bus skirta dar papildomai 150 tūkst. eurų, tai tuomet jau išeitų apie 12 vietų, kurie konkurso būdu būtų finansuojami“, – teigia E. Jovaiša.

Jis toliau pasakoja, kad konkursas vyktų ne tik atsižvelgiant į mokslo pasiekimų kriterijų, bet ir į studijų kryptį. Finansuojamos būtų tik tos, kurios valstybės požiūriu yra apsimokančios.

„Žiūrima ir į universitetų reitingą būtų. Ta komisija, kuri atrinks žmones, žinos, ar yra iš tų universitetų, kurie iš tikro reitinguojami, kad nebūtų taip kaip jau yra buvę. Jaunuolis susiruošia studijuoti universitete, o iš tikro universiteto pastate. Grįžta namo po 3–4 metų studijų ir paaiškėja, kad jis buvo profesinėse studijose, o ne universitetinėse. Daug tokių žmonių apsigavusių. Tai kai mes šitokius pinigus investuosime, tikrai pasižiūrėsime, kur jis studijuoja“, – nurodė E. Jovaiša.

Pats studentas turėtų įsipareigoti grįžti į Lietuvą ir čia dirbti mažiausiai 3 metus. Bent jau kol kas tariamasi dėl tokio termino. Tiesa, kyla klausimas, kur jaunuolis turės dirbti. E. Jovaišos teigimu, dabar būtų siūlomas viešajame sektoriuje, nebūtinai didmiesčiuose.

Eugenijus Jovaiša (nuotr. Eimanto Genio)

Eugenijus Jovaiša (nuotr. Eimanto Genio)

„Mes turėsime pasiūlyti jiems darbo vietas ir tai greičiausiai bus viešajame sektoriuje, nes privačiame sektoriuje mes negalime pasiūlyti. Vietovė priklausys nuo specialisto profilio, kurį rengsime. Jei rengsime fiziką, tai į kokį regioną mes jį galime nusiųsti. Jei pedagogą, kuris vyks į Suomiją ar į Austriją edukologijos mokslo, tai tada pirmu etatu stiprinsime naujai stimuliuojamus pedagogų rengimo centrus. Tai daug yra specialistų, kurie reikalingi ir pačioje sostinėje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, bet, manau, vėliau eilė bus ir regionams.

REKLAMA

Kol kas dar nenutarta, ar tik viešajame sektoriuje galės dirbti grįžęs jaunuolis. Privatus sektorius, jei su mokslu siejasi, taikomasis mokslas ar lazerių, ar chemijos, mano galva, kodėl gi ne. Bet dar nėra galutinių dalykų“, – komentavo E. Jovaiša.

Parlamentaras tikisi, kad rytoj Seime balsavimas dėl šio įstatymo pakeitimo praeis sklandžiai, kadangi šiandien komitete jau buvo rastas bendras parlamentarų sutarimas. O ir pirmuoju balsavimu šiam įstatymo pakeitimui pritarė 101 Seimo narys

„Gali būti jau studijuojantys užsienio universitetuose, bet neturi paramos. Jie tada ima valstybės paskolas, kai jau jas paima, jie turi atiduoti ir yra saistomi finansiniais saitais su tomis valstybėmis, kur studijuoja. Tai tuos geriausius žmones mes palengva skatinsim grįžti. Tikiuosi, kad su metais daugiau finansavimo galimybių atsiras ir tai nedidele dalimi yra ir emigracijos mažinimas“, – apie įstatymo tikslą kalbėjo Seimo narys.

Studijuojančių prestižiniuose universitetuose mažuma

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Serafinas pastebėjo, kad į tikrai ypatingai gerai vertinamus universitetus, tokius kaip „Harvardas“, „Kembridžas“, „Oksfordas“, „Jeilis“ ir t.t. išvyksta itin mažai lietuvių.

Jis pateikia duomenis, kad kasmet iš Lietuvos išvažiuoja maždaug 6 proc. abiturientų studijuoti į užsienį. Tai susidaro maždaug apie 1800 žmonių. Bet į prestižinius universitetus įstoja tik nuo 70 iki 75 lietuvių kiekvienais metais. Tad jo nuomone, didelės atrankos gauti paramą nebūtų, kadangi gabūs studentai ir taip daug kur nemokamai gauna studijas.

REKLAMA

„Trokšta tie patys prestižiniai universitetai tų gabiųjų, ten gal tik reikia susimokėti už gyvenimą, laboratorijas ar pan. Vyksta talentų medžioklė, viską ką randa tie talentų medžiotojai Lietuvoje tą ir susirenka“, – komentuoja G. Serafinas.

Visgi, jo nuomone, tokios paskatos turėtų būti vertinamos teigiamai, kadangi duodama priežastis, dėl ko grįžti. Be to, anot jo, užsienyje jaunuolis vis tiek jaučiasi šiek tiek antrarūšis, sugaištama kelioliką metų kol įsitvirtinama, o Lietuvoje galimybės atsivertų daug greičiau.

„Mes jau girdime pavyzdžių, kad grįžta jaunuoliai ir į Vytauto Didžiojo universitetą, Vilniaus universitetą. Grįžta į Lietuvą, nes nori save realizuoti moksle, mato perspektyvas ir galimybes. Kai kurios mokslo sritys Lietuvoje atsigauna, po to tie grįžę vieni kitus kviečia. Žinoma, vieni gal mano, kad geresnės finansinės perspektyvos užsienyje, bet nori kiti savo krašte kažką sukurti, jog įvyktų tam tikrose mokslo srityse proveržis. Visa įranga, ES lėšos, laboratorijos Gyvybės mokslų centre ar kitur, tai – fantastiška įranga. Atvažiavę iš užsienio universitetų sako, kad pas mus net nėra tokios, kokia pas jus yra moderni“, – teigia jis.

Jo nuomone, Lietuvoje studijas besirenkantys gabūs studentai neturėtų tuo piktintis, nes retas atvejis, kuomet gabus studentas negauna nemokamo mokslo.

Verslininkų atstovas: svarbiausia užtikrinti, kad jie tikrai grįžtų

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus mano, kad toks įstatymo pakeitimas nenukreips dėmesio nuo Lietuvos aukštojo mokslo sistemos. Veikiau šis pakeitimas papildymų bendrą Švietimo ir mokslo reformą.

REKLAMA

„Iš tikrųjų yra tokių kompetencijų ir programų, kurių arba nėra Lietuvoje, arba nėra tinkamo lygio. Manau, kad labai gerai, jei yra ambicingų jaunų žmonių, kurie nori išvykti į prestižinius universitetus užsienyje, kur aukšta dėstymo kokybė, vertinami diplomai. Tokius žmones reikia remti, tai mūsų intelektualinis turtas. Tačiau, natūralu, kad jie turi įsipareigoti dirbti Lietuvai, jog nebūtų taip, kad duodam jaunam žmogui pinigų, jis nuvažiuoja į kokį „Oksfordą“, baigią už mūsų pinigus ir po to lieka dirbti Britanijoje. Tai mes tada subsidijuojame Britanijos ekonomiką. Sąlyginai neturtingi subsidijuojam turtingą šalį. Taip būti neturėtų“, – svarsto V. Sutkus.

Dėl to, jo manymu, turėtų būti aiškiai nutarta, ne tik kaip finansuoja jaunuolį valstybė, bet ir kokius įsipareigojimus jis tokiu kontraktu prisiima. Tiesa, ar nebūtų ieškoma būdų, kaip išsisukti, priklausytų tik nuo jaunuolio sąžinės.

„Jei žmogus neturi sąžinės, tai jis bandys sukčiauti: pasiimti pinigus, paskui negrįžti. Tada kai nenorės grįžti pradės dengtis kokiomis žmogaus teisėmis ar pan., gali būti, kad tokių žmonių bus“, – sako jis.

Valdas Sutkus (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Valdas Sutkus (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Be to, V. Sutkus ragina nesugadinti minties ir finansuoti tik tuos, kurie mokosi tikrai prestižiniuose universitetuose, o ne bet kokiuose. Jis prideda, kad jaunuolius turėtų vilioti ir galimybė daugiau uždirbti.

„Bet aš tikiu, kad yra jaunų žmonių, kurie nori dirbti ir gyventi Lietuvoje, kurie nori tobulėti ir siekia aukštojo mokslo. Galbūt talentingi vaikai iš mažiau pasiturinčių šeimų, kuriems niekada nebūtų tos galimybės, o čia gauna subsidijas, kad aukštą mokslą baigtų ir, natūralu, kad lieka įsipareigoję tėvynei. Mes juk nekalbame apie juodadarbio atlyginimą, o apie kvalifikuoto žmogaus atlyginimą. O kvalifikuoto žmogaus atlyginimas ir Lietuvoje leidžia padoriai gyventi. Aišku, sąlyginai vertinant ar Britanijoje, ar JAV, ar Vokietijoje turbūt gautum už tą patį ar panašų darbą daugiau, bet ir Lietuvoje už aukštai kvalifikuotą darbą, turint prestižinį išsilavinimą, galima uždirbti pinigų, kad galėtum oriai gyventi ir matyti savo ateitį. Kyla tik godumo klausimas“, – apie pasiryžimą grįžti į Lietuvą uždirbti mažiau sakė V. Sutkus.

REKLAMA

 

Finansavimo modelį parengtų metų pabaigoje

Švietimo ir mokslo ministerija naujienų portalui tv3.lt teigia, kad kol kas Vyriausybės programoje numatyta gabiam Lietuvos jaunimui sudaryti sąlygas gauti valstybės finansavimą studijoms stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose, įsipareigojant pritaikyti įgytas žinias ir apibrėžtą laiką dirbti Lietuvoje.

„Tam, kad tai būtų galima įgyvendinti, šiuo metu Vyriausybė teikia Seimui Mokslo ir studijų įstatymo pataisas“, – patikslina Komunikacijos skyrius.

Rytoj Seimui priėmus šias pataisas, konkretus finansavimo modelis turėtų būti parengtas 2018 m. IV ketvirtyje.

,
2018-03-21 19:40:05
Dar vienas kvailas istatymas. Turekites tuos savo pinigus sau, valdziagyviai.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Petras 2018-03-22 07:17:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kokie įsipareigojimai valstybei ,jei mokslas tapo mokamas nuo 1992m LR Konstitucijos pakeitimo ,kai galutinis rezultatas buvo neišaiškintas ir užmaskuotas. Kai mokslas vėl bus nemokamas kaip prie sovietų ,tada logiška būtų reikalauti įsipareigojimo iš studentų. Mokslas yra sunkus darbas besimokančiam ir dar apkraunama mokesčiais.Studentai pinigų neturi,už juos sumoka tėvai ar globėjai . Turtuolių negabūs vaikai baigia aukštuosius mokslus ,vyksta nepageidaujama atranka.   ATSAKYTI
Mariud 2018-03-22 04:18:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Valdininkai turetu sudaryti salygas Lietuvoje dirbti ir uzdirbti. Tada nereikes jokiu kvailu istatymu ar apribojimu.
   ATSAKYTI
... 2018-03-21 20:21:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kam imti is LT paskola,kad grizus gristi ir dirbti uz minimuma? Uzsienio universitetai patys stengiasi suteikti studentams paskolas,kad tik studijuotu ju universitete.   ATSAKYTI
, 2018-03-21 19:40:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dar vienas kvailas istatymas. Turekites tuos savo pinigus sau, valdziagyviai.    ATSAKYTI

Top Video

Pamatę, ką veikia vairuotojas kitame automobilyje – vos galėjo patikėti
DABAR RODOMA
Pamatę, ką veikia vairuotojas kitame automobilyje – vos galėjo patikėti
DABAR RODOMA
Parodė, kaip greitai, paprastai ir tobulai supakuoti dovanas
DABAR RODOMA
Plikledis vos netapo lemtingu: užfiksavo kraują stingdančią akimirką
DABAR RODOMA
Nepaklausęs tėčio vaikinas labai pasigailėjo: dabar juokiasi visas internetas
DABAR RODOMA
Tarp gyventojų kilo panika: kiemuose užfiksavo nevaldomą pavojų
DABAR RODOMA
Reporterė netvėrė pykčiu: vyro poelgis tiesioginio eterio metu sukėlė sąmyšį
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
REKLAMA
Tvora tarp užkandinės ir degalinės (nuotr. asm. archyvo)
Tarp mažųjų ir didžiųjų verslų dėl įvairių priežasčių neretai kyla ginčai. Vienas tokių atvejų – Lazdijų rajone esančios įmonės „Noselis“ ir „Circle K“ ginčas dėl tvoros. ...
Asociatyvi (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Klaipėdoje prie geležinkelio gyvenantys bei triukšmą ir trūkinėjančias sienas kenčiantys Nemuno gatvės gyventojai sulaukė ultimatumo arba išsikelti ir imti ...
Lietuvos paštas (nuotr. stop kadras)
Kai kuriems darbuotojams atsisakius dirbti mobiliaisiais laiškininkais, valstybės valdomas „Lietuvos paštas“ atleis per šimtą žmonių. Užimtumo tarnyba skelbia, kad ...
Asociatyvi (Fotobankas)
Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) lapkritį sudarė preliminarią sutartį dėl ryšio sistemų pirkimo už daugiau nei 8,7 mln. eurų. Be to, tą pačią ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Daugelis Kūčių vakarienės negali įsivaizduoti be dalijimosi kalėdaičiu. Prieš šventes vieni gyventojai skuba jų įsigyti bažnyčiose, kiti jų gauna iš kalėdojančio kunigo. ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Pamatę, ką veikia vairuotojas kitame automobilyje – vos galėjo patikėti
DABAR RODOMA
Pamatę, ką veikia vairuotojas kitame automobilyje – vos galėjo patikėti
DABAR RODOMA
Parodė, kaip greitai, paprastai ir tobulai supakuoti dovanas
DABAR RODOMA
Plikledis vos netapo lemtingu: užfiksavo kraują stingdančią akimirką
DABAR RODOMA
Nepaklausęs tėčio vaikinas labai pasigailėjo: dabar juokiasi visas internetas
DABAR RODOMA
Tarp gyventojų kilo panika: kiemuose užfiksavo nevaldomą pavojų
DABAR RODOMA
Reporterė netvėrė pykčiu: vyro poelgis tiesioginio eterio metu sukėlė sąmyšį
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
Žiaurus nusikaltimas JAV
DABAR RODOMA
Žiaurus nusikaltimas JAV
DABAR RODOMA
Gyvūnai prie kalėdų eglutės
DABAR RODOMA
Nelaimė Klaipėdoje
DABAR RODOMA
Kauno policija sučiupo net dviejų nusikalstamų grupuočių narius
DABAR RODOMA
Pabradėje žemę drebino ir orą virpino tankai: JAV kariuomenė pademonstravo galybę
DABAR RODOMA
Tradicijos: iki švenčių 12 dienų apspręs, kaip atrodys visi 12 kitų metų mėnesių
DABAR RODOMA
Kelmės kebabinės savininkas apie išpuolį: paskambino darbuotoja su isterišku baimės balsu
DABAR RODOMA
Budbergytė: tai ne taršos mokestis, o bauda
DABAR RODOMA
Nesustabdomas „Brexit“: ką po išstojimo planuoja daryti emigravę lietuviai
DABAR RODOMA
Nufilmavo merginos smurtą prieš berniuką Radviliškio gimnazijoje
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų