Kelrodė žvaigždė – jau modernizuoti namai
Formuojant du didelius kvartalus didžiausią vaidmenį suvaidino jau modernizuotų daugiabučių skaičius, pasakoja didžiausio Šilutės renovacijos administratoriaus atstovas Vygantas Kamarauskas. Nors suformuotuose kvartaluose didžioji dalis daugiabučių – dar nemodernizuoti, jau atnaujinti namai įkvėpia daugiau ryžto atsinaujinti ir kaimyniniams namams.
„Lygiagrečiai su šių namų modernizacija planuojama įgyvendinti ir infrastruktūros atnaujinimo projektus, į kuriuos įeina kiemų, privažiavimų tvarkymas ir t. t.“, – pasakoja V. Kamarauskas.
Vertindamas galimybes sklandžiai įgyvendinti didelį skaičių renovacijos projektų numatytuose kvartaluose, pašnekovas pastebi, kad susidomėjimas modernizacija Šilutėje gana apčiuopiamas. „Žinia apie renovacijos naudą pasklidusi. Šilutė nėra didelis miestas, tad daugelio draugai ir giminės gyvena jau modernizuotuose daugiabučiuose. Kai žmonės sužino, kad už šilumą galima mokėti ne 70, o 15 eurų per mėnesį, jie iškart pradeda domėtis modernizacijos galimybės“, – atkreipia dėmesį V. Kamarauskas.
Renovacijai linkę netaupyti
Nuo 2013 m. Šilutės rajone įgyvendinti 28 modernizacijos projektai. Nors renovacijos pirmeiviai iš tiesų stengėsi sutaupyti ir įgyvendino tik valstybės remiamas energinio efektyvumo priemones, laikui bėgant tai pasikeitė – šiuo metu dauguma namų renkasi kuo didesnius modernizacijos priemonių paketus ir kai kurie net investuoja į rekuperacines sistemas.
„Šilumos kaina Šilutėje – viena mažiausių Lietuvoje, tačiau kas žino, kiek reikės mokėti po penkerių ar dešimties metų? Šis klausimas irgi paskatina žmonės susimąstyti apie modernizaciją“,– dėsto V. Kamarauskas bei priduria, kad modernizuotis įkvėpia ir dabartinė senų daugiabučių būklė. „Atnaujinat senus daugiabučius tenka iš arti pamatyti, kaip atrodo seni vamzdynai, inžinerinės sistemos. Vaizdas tikrai nėra geras. Kita vertus, kitko sunku tikėtis, jei daugiabučiui apie 50 metų“, – pastebi pašnekovas.
Dalis infrastruktūros projektų – jau pradėti
Kadangi kvartalinė renovacija apima ne tik „matomos“ infrastruktūros, pavyzdžiui, apšvietimo, bet ir „nematomos“ infrastruktūros, pavyzdžiui, šilumos trasų sutvarkymą, tad numatytuose kvartaluose rengiamasi įgyventi nė vieną stambų infrastruktūros atnaujinimo projektą.
„Formuojant kvartalus dalyvavo įvairūs savivaldybės skyriai, taip pat šilumą ir vandenį tiekiančios įmonės. Dalis projektų, pavyzdžiui, šilumos trasų atnaujinimas, bus tęsiami toliau. Kai kurie projektai – pavyzdžiui, žaliųjų zonų sutvarkymas, stovėjimo aikštelių kiemuose platinimas, bus nauji“, – pasakoja Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Bistrickas.
Pašnekovas pabrėžia, kad planuojant kvartalinę renovaciją ypatingas dėmesys skiriamas didžiausiai Šilutės problemai – reguliariai vandens apsemiamiems pastatų rūsiams. „Tam, kad miestas pagaliau išgytų nuo šios problemos, reikia keisti lietaus nuotekų sistemas, atskirti kanalizaciją nuo lietaus nuotekų ir t. t. Kalbant apie viešosios infrastruktūros gerinimą, tai viena ambicingiausių projektų, kurį tikimės įgyvendinti“, – pastebi Šilutės rajono savivaldybės.
