REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
103
Vilnius pasipuošė Lietuvos šimtmečiui (nuotr. Fotodiena.lt)

Jau kurį laiką kalbama, kad Lietuva turėtų bandyti save pozicionuoti kaip finansinių technologijų (Fintech) centrą. Tačiau, kaip to pasiekti, vis dar ieškoma idėjų, o siekiami rezultatai – itin ambicingi.

103

Jau kurį laiką kalbama, kad Lietuva turėtų bandyti save pozicionuoti kaip finansinių technologijų (Fintech) centrą. Tačiau, kaip to pasiekti, vis dar ieškoma idėjų, o siekiami rezultatai – itin ambicingi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje konferencijoje „Lietuvos ekonomikos konferencija“ finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo apie Fintech naudą vartotojams ir, kaip šį sektorių Lietuvoje plėsti. Anot jo, reikia žiūrėti ne į tai, kas nesiseka, bet į tai, kas sekasi ir susitelkti ties tomis sritimis, kur galime būti pirmi.

REKLAMA

Pasak jo, turime patrauklią teisinę bazę, talentingą darbo jėgą, galimybę veikti visoje ES, pažangią infrastruktūrą ir palankius mokesčius.

V. Šapoka pabrėžia, kad būtina investuoti ne tikį Fintech bet ir į kitas sritis, kuriose esame stiprūs: biotechnologijos, lazeriai, medicina. Būtent tai ir parvers mūsų šalį „Litechnia“.

„Susigalvojome tą žodį, kad aiškiai galėtume apibūdinti tas sritis, kur Lietuvoje yra ekosistemos ir galima išauginti dešimtis kartų“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Trūks tinkamų darbuotojų

Lietuvos Respublikos ūkio viceministras Gintaras Vilda teigė, kad šiuo metu visa Europos Sąjunga susiduria su iššūkiu, jog pasaulio ekonomikoje pirmauja Kinija. Pagrindinis apribojimas, kuris ir toliau gali lėtinti ne tik Lietuvos, bet ir visos ES augimą – skaitmeninė transformacija.

„Kritinės profesijos, kurios gali sustabdyti skaitmenizacijos proveržį: gydytojai/slaugytojai, pramonės mašinų darbuotojai, žemės ūkio specialistai, profesijų mokytojai“, – teigė G. Vilda, nes būtent čia reikės vis daugiau technologiškai išsilavinusių darbuotojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, didinti produktyvumą nėra problema. Mat mašinos gali ir dvi pamainas iš eilės dirbti, tačiau problema kyla kuomet reikia rasti žmones, kurie galėtų operuoti tomis mašinomis. Tad Užimtumo tarnybai (buvusiai Lietuvos darbo biržai) teks užsiimti žmonių perkvalifikavimu, kvalifikacijų kėlimu, mokant naudotis automatinėmis sistemomis.

G. Vilda pasakoja, kad tai svarbu ir Lietuvos pramonės įmonėms, kurios nori išlikti konkurencingos tarptautinėje arenoje, tačiau yra priverstos didinti atlyginimus ir dalį kaštų perkelti į galutinę kainą.

REKLAMA

Akmuo metamas ir į Švietimo ministerijos daržą. Mat G. Vilda pateikė skaičius, kad šiuo metu į švietimą investuojama 230 mln. eurų, tačiau grąžą jaučiama tik 5,5 mln. eurų.

„Tai reikia susitelkti ir pradėti galvoti, kaip šiuos pinigus geriau panaudoti. Tai ir Švietimo ministerijai iššūkis. Dėl to Ūkio ministerija siūlo tokią reformą, kai Ūkio ministerijos formuojama sritis turi būti sufokusuota į informacinę plėtrą ir inovacijas, o Švietimo ministerija turi pasirūpinti bendruoju švietimu ir mokslu. Kad inovacijos ir eksperimentinė plėtra augtų numatyta daug priemonių: tai viešoji infrastruktūra, naujos technologijos, nauji būdai, klasterizavimas, užsienio investicijų paskatinimas“, – kalbėjo G. Vilda.

REKLAMA

Pamirštate didžiuotis savimi ir savo šalimi

Diskusijoje, kaip Lietuvai tapti „Fintech“ centru, patirtimi dalinosi ir ekspertai iš užsienio. Štai vienas įtakingiausių informacinių technologijų vadovų (CIO) konsultantas iš JAV Russas Finney‘us stebėjosi, kad lietuviams kyla tiek daug klausimų: kaip pasinaudoti naujausiomis technologijomis, kokia yra rizika ir pan. Tuo tarpu jiems Amerikoje viskas vyksta tarsi savaime suprantamai.

„Kai aš matau „Apple“, aš matau gamyklą Kinijoje, kuri gamina „Iphone“. Tik tiek, kad „Apple“ tai prekinis ženklas. Kas vyksta jų pagrindinėse būstinėse, tai vystymas pačios technologijos, inžinerija. Diversifikuojama :JAV inžinerija, Kinija – gamyba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai globalūs produktai, tai sukurtos platformos. Protingų žmonių grupė Lietuvoje gali sukurti programėlę ir pasinaudoti jau sukurta platforma. Lietuvai sukurti tokią platformą gal ir nepavyks, nes prireikė daug metų, kad sukurtų tokią erdvę. Bet Lietuva gali pasinaudoti sukurta platforma. Sukūrei programėlę, talpini į „Apple“ ar „Google“ parduotuvėles. Reikai suprasti, kad tai ne konkurentai, bet tai yra platforma.

Niekas dar nesukūrė „blockchain“ platformos, kuri valdytų pasaulį. Tai nebūtinai Lietuva gali sukurti pačią „blockchain“ platformą, bet gal kažkas iš jos išsivystys. Tad galimybių dar yra, jos laukia kol bus atrastos“, – apie startuolius bei technologijų revoliuciją kalbėjo jis.

REKLAMA

Tuo tarpu „Tech Ranch“ steigėjas ir generalinis direktorius Kevinas Koymas ragino prisiminti, kuo esame ypatingi. Jis tikino, kad mes nepažįstame tos Lietuvos, kurią pažino jis čia prabuvęs vos tris dienas.

Jis papasakojo istoriją, kaip viešbučio bare netikėtai užmezgė pokalbį su barmenu lietuviu, kuris neseniai grįžo gyventi iš Londono į Lietuvą tik dėl to, kad labai pasiilgo savo šalies.

„Tai pirmiausia jūs nesuprantate, kad turite vietą, į kurią norite grįžti“, – sakė jis.

Kevinas Koymas tai pat kalbėjo, kad technologijos gali išspręsti visas pasaulio problemas, tad labai svarbu atidaryti visas reikalingas durims startuoliams.

REKLAMA

Finansų ministras: penkis kartus daugiau startuolių

„Samsung Electronics Baltic“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas kalbėjo, kad reikia kuo daugiau startuolių sėkmės istorijų Lietuvoje.

„Nebūtinai pasaulinio lygio ženklų, tai kompanijos, kurios stipriai leistų pozicionuoti Lietuvą“, – teigė jis, kalbėdamas, jog net ir didžiųjų kompanijų padaliniai auga startuolių pagalba, pasitelkiant jų technologijas.

Finansų ministras Vilius Šapoka diskusijos metu teigė, kad kviestis investuotojus, kurie investuotų į tas verslo šakas, kurios yra mažos pridėtinės vertės, nėra prasmės. Pasak jo, Lietuva turi netrukdyti plėtotis aukštųjų technologijų ekosistemai, o atsiradus kliūtims jas šalinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kiekvienas čia sėdintis nežino, kokia technologija išsisprogdins pasaulį po dešimties metų. Reikia verslo, mokslo, valstybių institucijų bendradarbiavimo, kad jie kuo geriau komercializuotų verslą. Jei pažiūrėtume į žmogiškąją statistiką, šiuo metu didžiausi novatoriai nėra stambios bendrovės. Uždavinys ne tik prisikviesti didelių užsienio kompanijų paslaugų centrus, bet jei mes norime suklestėti labai greitai, reikia sudaryti sąlygas nebūtinai dideliems verslams, kad investuotų ir tos inovacijos būtų čia, pas mus. Užtektų kelių įmonių iš tūkstančio, kurioms pavyktų, ir mes suklestėsime. Neinvestuoti yra žymiai didesnė rizika nei investuoti.

REKLAMA

Prisiminkim internetinio bumo laikus. Buvo beprotiškas augimas. Ne visos investicijos pasiteisino, didžioji dauguma nepasiteisino, bet pats pasaulis pasikeitė“, – mano jis.

V. Šapokos teigimu pirmiausia reikia, kad reguliavimas Lietuvoje būtų pažangiausias. Tuomet, kad finansavimas būtų prieinamas per visą įmonės gyvavimo ciklą – nuo pat jos atsiradimo iki akseleravimo. O taip pat reikia užsibrėžti konkretų įmonių skaičių, kurios Lietuvoje užsiimtų inovacijomis.

Skaičių finansų ministras ir užsibrėžė. Per tris metus startuolių skaičius turėtų didėti mažiausiai penkis kartus. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų