Lietuvos siekis prisijungti prie turtingiausiųjų šalių klubo: kokia prestižo kaina?

Lietuva siekia dar šiais metais gauti kvietimą prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Ši organizacija įvardijama, kaip pažangiausiųjų bei turtingiausiųjų šalių klubas. Nenuostabu, kad ir prisijungimas prie organizacijos kasmet pareikalautų papildomų lėšų iš Lietuvos biudžeto. Visgi šalies analitikai teigia, kad tai nedidelė suma palyginant su gaunama nauda.

EBPO (nuotr. SCANPIX)

EBPO biudžetas susideda iš dviejų dalių. Visos narės šalys prisideda prie pirmosios EBPO biudžeto dalies. Kiekvienai narei suma proporcingai apskaičiuojama atsižvelgiant į šalies ekonomikos dydį. Štai 2017 metais šiame biudžete buvo 200,1 mln. eurų. Didžiausią indėlį (20,6 proc.) įneša Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Kiek tektų įnešti Lietuvai, kol kas tiksliai nežinoma. Tačiau apytikslį dydį galima numanyti pažvelgus į kaimynines Latviją ir Estiją, kurios jau yra šio klubo narės. Jos 2017 metais prisidėjo po 1,4 proc. į bendrąjį biudžetą, o tai – kiek daugiau nei 2,8 mln. eurų.

Į antrajį EBPO biudžetą lėšas įneša tos šalys, kurios yra suinteresuotos tam tikromis atskiromis programomis. 2017 metais šiame biudžete buvo 97,7 mln. eurų. Iš viso EBPO biudžete praeitais metais buvo – 374 mln. eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka naujienų portalui tv3.lt teigia, kad Lietuvai tai galimybė tapti labiausiai išsivysčiusių šalių grupės nare.

Narystė EBPO suteiks privilegiją Lietuvai kurti ir priimti įvairių politikos sričių tarptautines taisykles, kurios turi tiesioginę įtaką šalies raidai. Patvirtins, kad Lietuvoje efektyviai vykdoma fiskalinė politika ir valdomi viešieji finansai. Be to, Lietuva pritrauks daugiau investicijų, turės mažesnius tarptautinio skolinimosi kaštus, mažins socialinę ir ekonominę atskirtį.

REKLAMA

Būdama EBPO nare Lietuva galės naudotis naujausiais tyrimais, taikyti gerąją 35–ių šalių patirtį. EBPO periodiškai ir įvairiais pjūviais atlieka kiekvienos šalies narės ekonomikos analizę bei teikia konkrečias rekomendacijas, padedančias gerinti ekonomikos valdymą“, – naudą šaliai įvardija finansų ministras.

2,8 mln. eurų – prestižo kaina

Šalies analitikai nevynioja žodžių į vatą. Priklausymas šiai organizacijai – prestižo reikalas. Garantuotos finansinės naudos nebus, tačiau priklausyti šiai organizacijai yra svarbu.

„Tai yra tam tikras prekinis ženklas. Čia kaip įmonės užsideda lipdukus įgyvendinusios vienokį ar kitokį kokybės standartą, taip ir Lietuvai, kuri vis bando įrodyti, kad yra Vakarų pasaulio dalis, tai dar vienas lipdukas. Pirmasis – Europos Sąjunga, antrasis – NATO, trečiasis būtų EBPO.

Taigi stebuklų dėl to nenutiks, bet tai parodo šalies „markę“. Kažkiek tai skatintų ir investicijas. Investuotojai turi pasitikėti Lietuva, kad tai yra tvarkinga Vakarų tipo valstybė. Tai vienas iš tų ženkliukų, kuris padeda įtikinti, bet tikėtis, kad įstojus nutiks ekonominis stebuklas, tai to tikrai nebus. Juolab, kad čia ne Europos Sąjunga, kuri dalina pinigus“, – tv3.lt komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Tokios nuomonės laikosi ir „Danske Bank“ Baltijos šalių vyriausiasis ekonomistas Rokas Grajauskas. Jo teigimu, tai yra pats prestižiškiausias klubas, kuris šalis nares priima neatsižvelgiant į jų dydį, bet susitelkiant ties jų ekonominiu išsivystymu.

REKLAMA

„Jai priklausyti būtų prestižas, tuo labiau, kad jau aplinkinės valstybės priklauso. Vien tai mus turėtų vesti ten dalyvauti. Iš praktinės pusės tai – informacijos, analizių, tyrimų ir gerosios praktikos pasidalinimo platforma. Ten yra daug įvairių bendradarbiavimo formatų, darbo grupių, EBPO ekspertų, kurie teikia rekomendacijas įvairiais klausimais ir iš to galime gauti naudos, nes mums dar daug dalykų reikia išmokti įgyvendinti, kad priartėtume prie Vakarietiškų praktikų: tiek valstybės įmonių valdymo praktika, tiek reformų įgyvendinimo.

Tai dar vienas žingsnis rodantis, kad valstybė patikima, gerai valdoma ir turtinga. Tai gali prisidėti prie valstybės patikimumo ir verslo santykiuose“, – sako R. Grajauskas pridėdamas, kad finansinės naudos nebūtų, nes ne tokia organizacijos funkcija.

Jo teigimu, 2,8 mln. eurų mokestis būtų tarsi arbatpinigiai ar labai simbolinė kaina už galimybę būtų šio klubo nare.


Rašyti komentarą...
A
As
2018-03-09 11:29:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vėl tie mūsų pusgalviai valdininkai sugalvojo kokib afiorą.
Atsakyti
-2

J
Jonas
2018-03-09 14:13:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nu nėra dar grybų.kodėl taip anksti išeinate grybauti.EBPO-normalioms šalims.Albanija.juk apie tai negalvoja.......
Atsakyti
0

J
Jonas
2018-03-09 11:59:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na taip, kas šuniui pakels uodegą jeigu ne jis pats!.. Žmonių emigracija, vidinis ekonominis bardakas, monopolinė prekyba, šalies išpardavimas, nieko tokio, bet svarbu be muilo kai kur ir kai kam įlįsti ir išorinį pliusiuka užsidėti, o visa kita dzin, po mūsų nors ir tvanas!.. Gal laikas pradėti vykdyti įsipareigojimus rinkėjams?.. Kaip manot?.. A... Ar lauksite kol žmonėms trūks kantrybė ir tada jau bus mums dzin ant valdančiųjų
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų