Meldinės nendrinukės likimas ūkininkų rankose

Meldinė nendrinukė savo išvaizda primena lietuviams puikiai pažįstamą žvirblį, tačiau tai anaiptol ne tas pats paukštelis. Tai yra rečiausias giesmininkas visoje Europoje, net 95 proc. visos jo populiacijos išperiama vos keturiose šalyse: Ukrainoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje. XX a. šiems paukščiams beveik išnykus, dabar jiems išsaugoti skiriama itin daug dėmesio.

Meldinė nendrinukė (nuotr. Baltijos aplinkos forumo)

Galima sakyti, meldinė nendrinukė – tai nuo žmogaus priklausantis paukštis. Nors jų nykimą didžiąja dalimi lėmė žmogaus ūkinė veikla, tačiau tik žmogus gali užtikrinti joms tinkamų buveinių išsaugojimą. Atsižvelgiant į tai, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įgyvendina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, pagal kurią numatyta finansinė parama ūkininkams, prisidedantiems prie šių paukštelių išsaugojimo.

REKLAMA

Iš meilės gamtai

Vienas tokių ūkininkų – Šilutės rajone gyvenantis ūkininkas Martynas Krauleidis. Apie 18 metų ūkininkaujantis vyras neslepia, kad visa jo veikla iš meilės gamtai: „Kažkada dirbau statybų srityje, bet šią veiklą iškeičiau į žemės ūkį – auginu karves, šiek tiek grūdų. Man patinka būti gamtoje. Galbūt dėl to per daug neįkalbinėjamas prieš penkerius metus nusprendžiau padėti meldinėms nendrinukėms. Tada nežinojau, kad savo žemės dirbamus plotus dalinuosi su šiuo paukšteliu ir paramos dar nebuvo, tačiau kai pradėjau juo rūpintis, taip ir nenustojau iki šiol“, – pasakoja ūkininkas.

M. Krauleidis pagal minėtą KPP priemonę nuo pernai metų deklaruoja 5 ha žemės plotą, kuriame yra šlapynės, gyvenamos meldinių nendrinukių. Pasak jo, rūpinimasis šiuo paukščiu nėra sudėtingas, labiau įpročio reikalas. „Nendrinukės į Lietuvą parskrenda gegužės pradžioje. Svarbu, kad grįžusios rastų kur įsikuria savo buveines – tam tinka žemapelkės, užliejamos pievos. Mano, kaip ūkininko, pareiga pasirūpinti, kad tose vietose žolė nebūtų šienaujama bent iki rugpjūčio 15 d. – tada paukšteliai jau būna atsivedę antrą vadą ir geba pasprukti nuo šienavimo technikos. Taip pat svarbu, kad pievose nebūtų per daug vandens – jo turi būti tiek, kad apsemtų pėdą. Jeigu vandens per daug, jį reikia nutraukti“, – rūpinimosi meldinėmis nendrinukėmis pagrindinius aspektus vardija ūkininkas.

Martynas Krauleidis

„Šis paukštelis toks mažas, o per metus nuskrenda apie 12 tūkst. kilometrų. Kol nuskrenda ar parskrenda iš Afrikos keliauja per Sacharą, Viduržemio jūrą, ne visur yra palankios sąlygos sustoti pailsėti, pasistiprinti – tokios kelionės jam yra didelis iššūkis. Buveinių priežiūra yra mažiausias dalykas ką galime padaryti šiam paukščiui išsaugoti“, – sako M. Krauleidis.

REKLAMA

Galima gauti paramą

Ūkininkai, kurių dirbamuose žemės plotuose šiltuoju metų laiku gyvena meldinės nendrinukės, gali pasinaudoti parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“. Šiam KPP priemonės paraiškų rinkimo etapui skirta daugiau nei 600 tūkst. Eur, finansuojama 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Paramos gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni nei 18 metų amžiaus) ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys numatomus tvarkyti žemės plotus. Pagal priemonę remiamas natūralių ir pusiau natūralių pievų bei ekstensyviai naudojamų šlapynių tvarkymas: krūmų pašalinimo ir sutvarkymo darbai; šienavimo ir nupjautos žolės, nendrių sutvarkymo darbai; nukirstų krūmų ir nupjautos žolės, nendrių išvežimo darbai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų