„Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje“ skelbiant svarbiausias ekspertų ir visuomenės idėjas, galinčias paskatinti proveržį Lietuvoje, pirmą kartą bendrą pareiškimą parengė ir garsiausi Lietuvos ekonomistai.

Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda ir Žygimantas Mauricas (nuotr. tv3.lt)

Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda ir Žygimantas Mauricas (nuotr. tv3.lt)

Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda ir Žygimantas Mauricas juokauja, kad esant reikalui jie gali kartu ant scenos ne ginčytis, o kalbėtis.

"Vienas lauke ne karys, o muškietininkai buvo trys. Jei sugebėjo konkuruojančios žiniasklaidos priemonės susivienyti, tai kodėl bankininkai, ekonomistai negali suformuoti aljanso?", - apie bendrą pasirodymą šmaikštavo ekonomistai.

Pirmas apie "Idėjų įkvėptą ekonomiką" prabilo Žygimantas Mauricas.

Ž.Mauricas: istorijos pamokos

Ekonomistas savo pranešime kėlė vieną pagrindinį klausimą - "Kaip laimėti ekonomines lenktynes?". Atsakymo kaip ir pavyzdžių, pasak eksperto, verta ieškoti istorijoje. 

REKLAMA

„Kur mes esame, kur einame ir ką turime padaryti ir ko turime nedaryti, kad galų gale pasivytume Vakarų Europą? Pasiekėme labai daug per nepriklausomybės metus. […] Dėka mūsų visų proveržį pasiekėme ir jei išlaikysime tokį greitį, tai 2030-aisiais pasivysime Vakarų Europą“, - sako Ž.Mauricas.

Tačiau nors mūsų augimas yra įspūdingas, palaikyti tokius greičius nėra lengva.

„Skirtumai tarp valstybių auga. Šalys ne tik tolsta viena nuo kitos, bet ir augimas greitėja. Taigi, turime labai sparčiai bėgti, kad liktume toje pačioje vietoje. Pasaulio ekonomikos augimo greitis yra 3 procentai. O mūsų augimo greitis buvo 3,9, tad šiek tiek prisivijome Europą“, - vertina ekspertas.

Svariausia, anot jo, nepamiršti istorinių pamokų, kuriose išskirtinai atsispindi faktas, jog į priekį išsiverždavo tos šalys, kurios rėmėsi mokslu, naujovėmis, progresyviais įstatymais, etc. Ir šiuo atveju esminis pavyzdys pavyzdys yra Airija, žinoma kaip "Keltų tigras". Jos augimo šuolio niekam iki šiol nepavyko pakartoti. Nors prieš kilimą į viršų, prasidėjusį 1987 metais, ji turėjo problemų ir dėl skolos, ir dėl pažangos, ir dėl korupcijos, ji padarė pamų darbus ir ėmė kilti - pritrauktos investicijos, užtikrintas stabilus augimas.

G.Nausėda: išskirtiniai žmonių pasiūlymai

Idėja Lietuvai – pilietiškumo testas, kuri svarbi net trimis aspektais. Pirma, tai projektas, įtraukiantis Lietuvos žmones į politikos kūrimo procesą. Šis projektas parodo, kad daug žmonių Lietuvoje turi puikių idėjų ne tik vietiniu, bet ir valstybiniu lygiu. Antra, valdžios atstovai negalės ignoruoti išsakytų idėjų. Jos turi potencialo virsti veiksmu ir leisti mums judėti į priekį. Labai svarbu žinoti ir tai, ką apie idėjas mano politikai“, - savo pranešimą pradėjo ekonomistas.

REKLAMA

G.Nausėda pabrėžė, kad šito projekto rėmuose nerasime vienos stebuklingos idėjos, kuri išgelbėtų Lietuvą ir suteiktų didžiulį konkurencinį pranašumą lyginant su kitomis valstybėmis, bet čia gausu idėjų, padėsiančių judėti į priekį. Tarp jų – 30 daugiausiai dėmesio sulaukusių idėjų iš ekonominės srities, laisvių srities, technologijų srities. Jos telpa į penkis pagrindines grupes:

1. Šalinti draudimus: kanapių įteisinimas rekreacijai, vienalytės santuokos įteisinimas, dviguba pilietybė, mokyklos be namų darbų.

2. Lietuva – patraukliausia investuoti ir dirbti: 50 profesorių iš TOP50 universitetų, 20 procentų studentų – užsieniečiai, premijos už institucijų pritraukimą.

3. Politikų kokybės standartas: egzaminuoti kandidatus į Seimą.

4. Viens, du, trys – graži Lietuva: 3 milijonai turistų per metus, dviračių takai per visą Lietuvą, „Lituania“ vietoj „Lithuania“.

5. Elektroninė Lietuva: inžinerinės stovyklos, virtualus gydytojas, pasaulinė premija už IT, finansiškai remti geriausius moksleivius.

Apibendrinimas, pasak G.Nausėdos, labai paprastas.

„Šios iniciatyvos pamokos. Moderniai Lietuvai reikia mainų – draudimus reikia keisti į laisvę, o lėtapėdiškumus į greitį. Antra, Lietuva turi paimti iš pasaulio viską, kas geriausia. Banalu, bet tiesa. Ir trečia pamoka... jos tiesiog nebėra.“

N.Mačiulis: populiariausios ekonominės idėjos

Savo misiją bendrame pranešime N.Mačiulis įvertino kaip išskirtinę.

„Man teko maloniausia ir sunkiausia užduotis – turiu pristatyti tris populiariausias ekonomines idėjas. Sunkiausia užduotis todėl, kad už dvi iš jų aš nebalsuočiau“, - savo nuomonę iš karto išreiškė ekonomistas.

REKLAMA

„Pirmoji idėja, sulaukusi didelio visuomenės palaikymo yra susijusi su būstu. Būstas lietuviui yra labai svarbus prioritetas. Tik truputį mažiau svarbus yra automobilis. Taigi, parama jaunoms šeimoms įsigyti būstą yra ta idėja, kuri galėtų pristabdyti emigraciją, paskatinti proveržį. Kodėl ji kontraversiška? Todėl, kad tokia parama galiojo nuo 2006 iki 2009 metų. [...] Dabar svarstoma labiau tikslinė parama – ji reikštų pagalbą įsigyti būstą regionuose. Tai paraginimas jauniems žmonėms keltis, kurti verslą, save realizuoti ne didmiesčiuose. Tiesa, čia reiktų tikslingai apsibrėžti, kokiais atvejais teikiama parama ir kaip atsirenkami paramą gaunantys asmenys“, - sakė ekonomistas.

Antrasis kontraversiškas pasiūlymas – įteisinti elektroninį balsavimą. Anot N.Mačiulio, Estijoje jis jau galioja daugiau nei 10 metų.

„Tai, yra ne ekonominė idėja, aš nežinau, kaip ji čia įsispraudė. Net jei darytume elektroninį balsavimą, tai šalia turėtų būti ir fizinis balsavimas. Sutaupymo čia tikrai nėra. Tai iš dalies politinis, iš dalies technologinis klausimas. Svarbiausia čia įvertinti rizikas“, - vertina pranešėjas.

Galiausiai N.Mačiulis pristatė ir savo mėgstamiausią ekonominę idėją Lietuvai.

„Trečioji idėja, kuriai nebus daug prieštaraujančių ir daug kas suvokia jos naudą. Tai išmanus valstybės valdymas. Skaitmenizacijos srityje Lietuva yra pažengusi visai neblogai. Pagal tai, kaip valdžia technologiniais kanalais bendrauja su piliečiais, pagal Europos Sąjungos vertinimą priklausome pažangiausių valstybių grupei. […] Vis tik turime problemą, kad Lietuvoje valstybiniame sektoriuje dirba nepadoriai didelė dalis visų užimtųjų – apie 400 tūkst. Daugiau negu Švedijoje ar Estijoje. Tai kur kas daugiau nei EBPO šalių vidurkis. Surinkdami mokesčių kone mažiausiai ES, turime valdininkų kone daugiausiai. Nenorint didinti mokesčių, mes turime galvoti, kaip bent dalį šių darbuotojų išlaisvinti. Ir vienas baisiausių argumentų šia tema yra, o kas bus su jais – juk padidės nedarbas. Bet tai iš tikro labai nesvarbu. Privačiame sektoriuje darbuotojų trūksta. Didelė dalis valstybiniame sektoriuje atsilaisvinusių darbuotojų galėtų kurti pridėtinę vertę privačiame sektoriuje. Esminis klausimas – kaip tai padaryti. Čia ir atsiranda ta idėja. Skaitmenizacija – išmanizacija. Valdžios paslaugos visos jau yra elektroninėje erdvėje, bet jos nėra skaitmenizuotos. O juk vis daugiau funkcijų dabar atlieka dirbtinis intelektas. Beveik visuose sektoriuose. Pavyzdžiui, paskolų išdavimas“, - toliau judėti šia kryptimi skatina ekonomistas.

Nu jo
2018-02-04 09:11:22
Maciuli, tai ar pasikartojai makroekonomikos kursa? Islindo, matai, trijule is skandinavisku banku ir peza kazka....
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Nu jo 2018-02-04 09:11:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Maciuli, tai ar pasikartojai makroekonomikos kursa? Islindo, matai, trijule is skandinavisku banku ir peza kazka....    ATSAKYTI
planas 2018-02-03 00:23:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
visi pinigai skandinavų bankuose;
atsiskaitymai tik kortele;
visos žemės ir miškai - skandinavų verslas;
visa energetika - skandinavų;
mokyklose vietoj anglų - skandinavų kalba;
Lietuvos vaikai augina skandinavų homoseksualų šeimose;
Lietuvių per 5 metus sumažėja milijonu ...   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
(nuotr. stop kadras)
Parduotuvės yra įpareigotos valdyti pirkėjų srautus taip, kad nesusidarytų grūstys ir būtų išlaikomi saugūs atstumai. Tai mėginę daryti „Lidl“ darbuotojai sako sulaukę ...
„Barbora“. Fotodiena/Justino Auškelio nuotr.
Įvedus karantiną, itin išaugo maisto produktų pristatymo į namus paslaugų paklausa. Jas teikiančių įmonių darbuotojai vos spėja suktis. Ir anot jų, įmonės pelnu ...
Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Prasidėjus karantinui visi sporto klubai buvo priversti sustabdyti savo veiklą, visgi kai kurie klientai gavo pranešimus, kuriuose prašoma sumokėti sąskaitas, nors paslaugos ir ...
Darbas Andrius Ufartas/Fotobankas
Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma ...
Paieška internete (nuotr. Shutterstock.com)
Sulėtėjęs tempas, saviizoliacija ir viruso aktualumas neabejotinai išaugino laiką, skiriamą medijoms. Net 80 proc. žmonių naujienas apie koronavirusą, situaciją šalyje ir ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų