Dėl renovacijos daugiausiai abejojo jaunimas
Vienas iš daugiabučių, žengiančių pirmuosius renovacijos žingsnius, – beveik tris dešimtis metų skaičiuojantis daugiau nei 50 butų namas. Šio namo gyventojų atstovė Inga Zapkienė pasakoja, kad svarbiausi motyvai prisijungti prie renovacijos programos buvo du – didelės šildymo sąskaitos ir nepatenkinama namo blokų būklė.
„Dalį sutrūkinėjusių siūlių tarp blokų remontavome savo jėgomis, tačiau iš išorės daugiabutis vis tiek atrodo labai blogai. Seniai žinojome, kad renovacija gali padėti išspręsti šią problemą ir sumažinti šildymo kaštus“, – pasakoja pernai rudenį renovacijos klausimo svarstymą per gyventojų susirinkimą inicijavusi gyventoja.
Modernizaciją nuo pat pradžių palaikė keli kiti aktyvūs gyventojai ir, kaip pastebi pašnekovė, labiausiai renovacija susidomėjo vyresnio amžiaus žmonės. „Aktyviausiai renovacijos idėją palaikė būtent vyresnio amžiaus žmonės. Paaiškėjo, kad jie puikiai žino renovacijos taisykles, yra neblogai susipažinę su energinio efektyvumo priemonėmis. Įdomu tai, kad daugiausiai renovacijos idėja abejonių kėlė jaunesnio amžiaus žmonėms, kurie nėra apsisprendę dėl to, kur norėtų gyventi ateityje. Tačiau po išsamesnių diskusijų, prie renovacijos minčiai pritarė ir jie“, – dalijasi savo patirtimi pašnekovė.
Sprendimą priimti lengviau dėl gausios informacijos
Šiuo metu daugiabutis, padedamas didžiausio Jonavos administratoriaus, jau artėja prie galutinio balsavimo dėl pritarimo investicijų planui. Kaip pasakoja gyventojų atstovė, diskutuojant apie tai, ką verta įtraukti į investicijų planą, gana greitai išryškėjo keli svarbiausi pageidavimai – balkonų apšiltinimas iš lauko pusės, šilumos nuskaitymo ir termostatinių ventilių sumontavimas šildymo sistemoje.
„Sprendimus priimame drauge: daug kalbamės gyvai, susiskambiname, susirašome. Svarstant investicijų planą, labai padėjo renovacijos administratoriai ir patys investicinių planų rengėjai. Galime su jais bendrauti bet kuriuo metu ir užduoti visus rūpimus klausimus. Matome, kad jie stengiasi suteikti kuo daugiau informacijos ir paaiškinti viską, kas nėra aišku“, – pastebi I. Zapkienė.
Pradėjus detaliau nagrinėti energinio efektyvumo priemones, pašnekovę maloniai nustebino tai, kad daugelio elementarių dalykų aiškinti nebereikėjo – dauguma gyventojų buvo neblogai susipažinę su renovacijos procesu, domėjosi modernizacijos klausimais žiniasklaidoje, internete ir bendraudami su jau renovuotų daugiabučių gyventojais.
Tinkamiausią variantą renkasi neskubėdami
Kaip pastebi pašnekovė, kol kas daugiabutis apsisprendęs nesirinkti daugelio valstybės nefinansuojamų priemonių. „Šalto vandens ir buitinių nuotekų sistemos, kaip parodė namo apžiūra, tvarkingos, tad nusprendėme investuoti į tai, kas svarbiausia: vėdinamą fasadą, lietaus nuotekų sistemą“, – vardija gyventojų atstovė.
Šiuo metu gyventojai svarsto, kokias energinio efektyvumo ir kitas priemones įtraukti į galutinį investicijų planą. „Investicinių planų rengėjai jau pateikė dvi galimas planų versijas ir šiuo metu dėliojamės trečiąjį variantą, kurį įgyvendinsime“, – paaiškina pašnekovė.
Planuojama, kad rangos darbai šiame name turėtų prasidėti kitais metais.
