Įsivaizduokite: darbo diena jums trunka nebe aštuonias, o septynias ar vos šešias valandas. Daugeliui lietuvių tai gal skamba kaip svajonė, tačiau kaimynai skandinavai taip nepersidirba jau senokai. Ekspertai sako, kad trumpinti darbo valandas reikėtų ir Lietuvai, esą vis tiek daug laiko žmonės iššvaisto kavai, pokalbiams ar feisbukui. Tačiau aiškėja nemaloni tiesa - lietuviai tokiems pokyčiams dar nepasiruošę. Kodėl? Atsakymai reportaže.

Lietuvė Aistė į Daniją studijuoti atvyko prieš 10 metų, o prieš aštuonerius įsidarbino. Dabar Aistė – projektų vadovė Danijos technologijos universitete. Ir dirba ji trumpiau nei tautiečiai Lietuvoje.

REKLAMA

„Mano darbo diena oficialiai yra 7 val. 24 min., tačiau lankstumo yra daug. Galima laisvai derinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Jeigu ryte treniruotė, ateinu vėliau, jeigu reikia išeiti anksčiau, pas gydytoją – tiesiog išeinu anksčiau“, - pasakoja Danijos lietuvė Aistė Hoffbeck.

Danai 37 valandas per savaitę dirba jau beveik 20 metų ir svarstoma darbo savaitę dar trumpinti – iki 30-ies valandų. T.y., šešių valandų per dieną.

O lietuviai, pasak Pramonės ir verslo asociacijos prezidento, tempti laiką tikrai mėgsta. Nors Darbo kodeksas numato, kad tautiečiai dirba 8-ias valandas per dieną, t.y., 40 valandų per savaitę, realybė, švelniai tariant, kitokia.

„Vidutiniškai Lietuvoje pamatytume, kad darbuotojas dirba mažiau nei 4 valandas (kuria pridėtinę vertę). Visą kitą laiką jis geria kavą, vaikšto parūkyt, kalbasi su kolegom, ieško įrankių, eina mašinos perparkuot, rūpinasi vaiko darželiu, skambina žmonai, draugams, sėdi feisbuke. Daro kažką kita, bet ne kuria pridėtinę vertę“, - tvirtina vadovas Sigitas Besagirskas. vadovas

Žinoma, daugelis prieštarautų, kad kaip tik nuolat dirba viršvalandžius. Tačiau yra skirtumas tarp darbe praleisto laiko ir darbo, tiksliau rezultato. Lietuviai, ypač valdininkai, nuo seno įpratę prie termino „atsėdėti darbe“, o reikėtų kalbėti apie tai, ką gero nuveikei darbe. Pasak specialistų, žinant, kad laiko nėra daug, darbuotojai sugeba labiau susikoncentruoti.

Pasaulyje darbo savaitė trumpėjo priklausomai nuo aplinkybių. Vergai ardavo kone visą parą, viduramžiais valstiečiai nugaras lenkdavo nuo aušros iki saulės laidos. Prie penkių dienų darbo savaitės pereita tik 20 amžiaus septintajame dešimtmetyje. O dabar į rinką žengia robotai, kurie už žmones nudirba daug darbų, tad logiška, kad darbo savaitė gali trumpėti.

REKLAMA

„Jeigu už tą patį darbo užmokestį gali dirbti ne 40, o 30 valandų per savaitę, aišku, kad vienos valandos darbo užmokestis reikšmingai išauga, atsiradusias papildomos 10 laisvų valandų galima skirti laisvalaikiui, atostogoms, šeimai, knygoms, savišvietai“, - sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ir išties – kaip visada, viskas atsiremia į pinigus. Pagal vidutinį darbo užmokestį velkamės Europos Sąjungos uodegoje, tad normalu, jog žmonės svajoja ne apie daugiau laisvalaikio, o apie daugiau pinigų.

Tad kodėl skandinavai gali sau leisti dirbti trumpiau, o lietuviai – ne, valdžia turi paprastą atsakymą.

„Kuo mes skiriamės? Pasižiūrėkime į pajamas, kur yra skandinavai, olandai, ir kur Lietuva. Tai jums ir atsakymas yra“, - tvirtina viceministrė Eglė Radišauskienė.

O esmių esmė – jeigu sutrumpinus valandas darbuotojai nespėtų suktis greičiau ir atlikti užduočių, darbdaviams tektų mokėti už viršvalandžius. Turbūt tai ir yra pagrindinis stabdys, kodėl nevertėtų tikėtis, kad artimiausiu metu Darbo kodekse bus įrašyta mažiau darbo valandų.

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
REKLAMA
Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ...
„Ignitis“ (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)
Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ ir Suomijos koncerno „Fortum“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje baigiama statyti 160 mln. eurų vertės kogeneracinė jėgainė (KKJ) į šalies ...
Sodra (Justinas Auškelis/Fotodiena nuotr.
Birželio mėnesį dalis senjorų sulauks didesnių pensijų, daugiau gyventojų pasieks nedarbo išmokos, tačiau baigiantis mokslo metams ir nelikus apribojimų veikti ugdymo ...
.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama žaliosios energetikos plėtrai, kuria siekiama prisidėti prie tvarios aplinkos kūrimo. Lietuvoje šis procesas taip pat ...
Lietuvoje pensiją gavo beveik 1 mln. žmonių (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 899,8 tūkst. asmenų, arba maždaug kas trečias šalies gyventojas (32,2 proc.), rodo išankstiniai Statistikos ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų