Štai taip velionis į paskutinę kelionę palydimas Naujajame Orleane, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Karstas tradiciškai nešamas senamiesčio gatvėmis, o paskui jį žygiuoja marga kompanija – būrys džiazo muzikantų, moterys spalvingais skėčiais. Gedintieji, nors iš pirmo žvilgsnio juos sunku taip pavadinti, ne tik dainomis pritaria muzikantams, bet ir žaismingai šoka. Tokios apeigos siekia 20 amžiaus pradžia ir yra vadinamos džiazo laidotuvėmis. Sielvartas čia liejamas per šventę, esą su mirusiuoju reikia atsisveikinti taip, kad ir pačiam nebūtų liūdna.
Tuo metu lietuviškos laidotuvių apeigos lyg naktis ir diena. Iki šiol kaimuose prie karsto yra budima dvi-tris paras. Giedotojai dažnai nuo aušros iki sutemų maldomis aprauda velionį. Dėvimi juodi ar bent tamsūs drabužiai, fotografuojamasi su velioniu, o ceremonija baigiasi karstą užkasant po žeme kapinėse ir gedulingais pietumis.
Visgi ir griežtai tradicijų besilaikantys tautiečiai liberalėja. Vis dažniau artimieji renkasi kremavimo paslaugas ir kuo trumpesnes atsisveikinimo apeigas. O štai pernai šalyje pradėjo darbuotis ir pirmieji laidotuvių planuotojai. Taip pat, kaip ir vestuvių organizatoriai jie pasirūpina scenarijumi nuo pat kūno paėmimo iš morgo iki ceremonijos vietos, gėlių, muzikos, karsto ar urnos. Laidotuvių planuotoja Rūtapasakoja, kad susitikusi su klientais domisi ką mėgo mirusysis, kad apeigos būtų kuo asmeniškės.
„Siunčiame nuotraukas kokios galimybės yra papuošti urną. Yra atsižvelgiama į tai kokias gėles mėgo velionis, kokias spalvas, kokią muziką mėgo. Nes vis mažiau yra gedulingos muzikos. Vis dažniau netradicinės, šiuolaikiškos“, - sako laidotuvių planuotoja Rūta.
Vis labiau populiarėja ir šermenų ceremonija ne laidojimo rūmų salėse. Tiesa, atsisveikinimą su artimuoju tarkime restorane ar parke dažniausiai renkasi su staigia mirtimi gimtinėje susidūrę išeiviai. Mat dažnai ceremonija reikia pradėti rūpintis dar būnant užsienyje, tad planuotojai emigrantams sutaupo laiko. Juolab, kad vakaruose mums neįprastos laidotuvėms vietos jau nieko nebestebina. Taip pat atėjusieji atsisveikinti su artimuoju ar draugu vis dažniau klausosi ne gedulingos ar klasikinės muzikos, o tokios, kurią mėgo velionis. Trumpėja ir ceremonijos laikas.
Kėdainių krematoriumo vadovas Vytenis Labanauskas sako, jog trumpėja ir visos ceremonijos laikas. Neretai kūnas iš morgo vežamas tiesiai į krematoriumą ir artimieji paskutinį sykį atsisveikinti ateina jau po visos procedūros. Tai gali užtrukti ir vos kelias valandas. Atsisakoma ir gedulingų pietų, o į šarvojimo salę siūloma nenešti didžiulių vainikų – apsiriboti viena gėle.
„Organizavome atsisveikinimą botanikos sode, Kaune organizavome muziejaus patalpose, salėse, kurios nėra tam tikslui, bet žmonės tiesiog pageidauja kitokios aplinkos, kad nebūtų didelio emocinio krūvio, o atsiminimas būtų šviesus“, - apie pasirinkimus pasakoja krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas.
Tautiečiams aktualios ir paslaugų kainos. Dažnai piktinamasi, jog net ir palikti Marijos žemę didžiulė prabanga. Ir išties žmonės skaičiuoja, jog visa ceremonija gali atsieiti apie pusantro ir tris tūkstančius eurų. Laidotuvių planuotojai tikina, kad pasirinkimas platus.
„Nuo 30 iki virš 2000 eurų. Tai yra labai skirtinga. Priklauso nuo to, ką klientas mums patiki. Ar patiki visą pilną organizavimą. Nes jis apima labai daug detalių ir nuo to priklauso kaina“, - tvirtina laidotuvių planuotoja Rūta.
Paskutinio tyrimo duomenimis net 63 procentai gyventojų yra linkę į modernesnį artimojo išlydėjimą, tiesa 7 procentai kategoriškai nesutinka atsisakyti tradicijų. Labiausiai prieš naujoves nusiteikę 50-74-verių metų tautiečiai.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
