REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iki 2018-ųjų pabaigos planuojama išpirkti žmonių žemę, kuri reikalinga didžiausiu Baltijos regiono infrastruktūros projektu per pastaruosius 100 metų vadinamam europiniam geležinkeliui „Rail Baltica“ tiesti. Tačiau žemių savininkai ir naudotojai nenustoja priešintis šiam projektui.

Iki 2018-ųjų pabaigos planuojama išpirkti žmonių žemę, kuri reikalinga didžiausiu Baltijos regiono infrastruktūros projektu per pastaruosius 100 metų vadinamam europiniam geležinkeliui „Rail Baltica“ tiesti. Tačiau žemių savininkai ir naudotojai nenustoja priešintis šiam projektui.

REKLAMA

Boikotuoti vėlu

Šunys loja – karavanas eina. Šiuo iš Rytų atėjusiu priežodžiu galima apibūdinti tarptautinį projektą „Rail Baltica“, kuriam visose Baltijos šalyse suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas. Jį lydi visuomeninių organizacijų nepasitenkinimas, bet darbai dėl to nestoja.

Žemių savininkai ir naudotojai susirūpinę ne tik dėl savo turto – jie projektą kritikuoja kaip ekonomiškai nepagrįstą ir nuogąstauja, kad dėl esą išpūstos šio projekto grįžtamosios naudos visoms trims valstybėms gali tekti mokesčių mokėtojų lėšomis baigti įrengti greitaeigio geležinkelio vėžes.

„Gal ne visi sutinkate, kad būtų teisiamas geležinkelis, bet prieštarauti ir boikotuoti jau vėlu. Reikėjo tai daryti anksčiau“, – sausakimšoje Panevėžio rajono savivaldybės administracijos salėje pristatant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą sakė jo rengėjos bendrovės „Kelprojektas“ atstovė Genovaitė Kederienė. Ji pridūrė, kad dabar telieka tvarkingai atlikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Panevėžio skyriaus pirmininkas Ojaras Purvinis paprieštaravo, kad žmonės ir anksčiau netylėjo, teikė motyvuotus siūlymus, kaip būtų galima daug pigiau nutiesti tarptautinį geležinkelį, bet jų niekas neišgirdo.

REKLAMA

„Pasvaliečiai pagrįstai siūlė tiesti geležinkelį ten, kur eina senos vėžės. Tokiu atveju būtų išvengta daug išlaidų, kurias patirs valstybė, žmonėms nekiltų tiek daug rūpesčių ir nuostolių. Viena pasaulyje žinoma audito kompanija, išanalizavusi šio projekto kaštus, įvertino, kad jie 1 milijardų eurų yra per dideli. Taigi mūsų prieštaravimai ne šiaip sau atsirado“, – sakė jis.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos visuomeninių organizacijų nariai dar šių metų pradžioje pasirašė tarptautinę peticiją – protestą prieš šiemet sausio pabaigoje Taline trijų Baltijos šalių premjerų pasirašytą sutartį dėl europinio geležinkelio „Rail Baltica“ jungties plėtros.

REKLAMA
REKLAMA

Disponavimas apribotas

Panevėžio rajono žemės savininkams ir naudotojams buvo pranešta, kad žemės paėmimas turi būti užbaigtas iki 2018-ųjų pabaigos. Šios procedūros pradėtos šių metų sausį, Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą, kuriuo įtvirtinta nauja „Rail Baltica“ geležinkelio linija nuo Kauno iki Latvijos ir Lietuvos valstybių sienos.

Registrų centre sklypams, kurie bus valstybės išpirkti, uždėtos atitinkamos žymos, ribojančios disponavimą šia žeme – jos negalima įkeisti, parduoti, padalyti, sujungti ir kt. Žemės nuomotojai buvo paraginti kreiptis į Registrų centrą ir išregistruoti ar pakeisti nuomos sutartis. Visas su tuo susijusias išlaidas žadama atlyginti, tik reikia turėti tai įrodančius dokumentus, čekius, kvitus. Ūkininkai, kurių dirbama žemė atsidurs po geležinkelio bėgiais ir apsauginėje zonoje, turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir perrašyti sutartis. Kitu atveju dėl neįvykdytų įsipareigojimų gali grėsti sankcijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per derlingas Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio žemes tiesiamas geležinkelis ne vienam žemės naudotojui sukels nepatogumų dėl perskirtų sklypų. Jiems siūloma dėl racionalios žemėnaudos tartis su kaimynais ūkininkais ir, kur įmanoma, apsikeisti sklypais.

„Derybininkais nebūsime, bet jeigu žemių savininkai susitars, visos apsikeitimo išlaidos bus atlygintos“, – užtikrino UAB „Rail Baltica statyba“ direktoriaus pavaduotojas Mantas Kaušylas.

Už būsimą pelną nemokės

Bendrovė „Kelprojektas“ jau atlieka žemių matavimą naujo greitaeigio geležinkelio vėžei. Projekto įgyvendintojai perspėjo, kad pas gyventojus lankysis turto vertintojai. Jie buvo pakviesti į susitikimą, tačiau nieko konkretaus pasakyti negalėjo, tik ramino, kad turtas bus vertinamas individualiai.

REKLAMA

„Dabar dar negalime pasakyti, kiek bus mokama už išperkamą žemę, tai paaiškės turto vertinimo ataskaitoje. Procesas reglamentuotas taip, kad niekas negalėtų į jį kištis – tik turto vertintojo pareiga nustatyti rinkos kainą. Jūs patys nujaučiate, kokia ji gali būti. Blogos praktikos nebus ir buldozeriu niekas neis – kainos bus adekvačios. Aišku, visi lūkesčiai turi būti pagrįsti ir teisėti. Lūkesčiai už menamą pelną, gautą iš žemės 30 metų į priekį, deja, neįrodomi“, – aiškino M.Kaušyla.

Ieškodamas suprantamesnio paaiškinimo, žemės išpirkimą visuomenės poreikiams jis prilygino malūno pardavimui. „Pasvaliečiams ūkininkams teikiame tokį pavyzdį: jeigu malūnininkas parduoda malūną, jam sumokama tik už malūną, papildomų pinigų už būsimą 30 metų pelną jis negauna“, – teigė UAB „Rail Baltica statyba“ direktoriaus pavaduotojas.

REKLAMA

Žemės naudotojai teiravosi, kodėl nusavinamos privačios žemės valstybė negali grąžinti kitoje vietoje. Juk Lietuvoje žemė jau daugelį metų kilnojama iš vieno krašto į kitą. „Neturėkite iliuzijų, kad paimti sklypai gali būti grąžinti kitoje vietoje. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme, kuriuo vadovaujantis numatomos žemės paėmimo procedūros, tokia galimybė nėra numatyta. Yra tik vienas būdas – už paimamą žemę atlyginti teisinga kaina“, – sakė M.Kaušyla.

Kuo dėtas „uabas“?

Į susitikimą atvykusiems žemės savininkams ir naudotojams kilo klausimų, kodėl pelno siekianti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ yra tapatinama su visuomenės poreikiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Visuomenė – tai ir mes, čia susirinkusieji. Daug kalbate apie visuomenės poreikius, tik nesuprantama, kodėl jie siejami su verslo bendrove, kurioje, beje, dabar dedasi daug įdomių dalykų“, – kalbėjo O.Purvinis.

„Kalbate, kad tai ypatingos svarbos valstybinis projektas, tačiau atstovaujate uždarajai akcinei bendrovei. Kuo ji čia dėta? Koks jos tikslas įgyvendinant šį projektą? Kodėl Latvijoje ir Estijoje tokio tarpininko nėra?“ – paaiškinimų reikalavo žemės naudotojai.

M.Kaušylas suskubo aiškinti, kad privačią žemę paims valstybė, o projektą įgyvendina Susisiekimo ministerija. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ yra valdoma valstybės, o UAB „Rail Baltica statyba“ akcininkė – bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

REKLAMA

Kaimynai aktyvesni

Panevėžio kolegų palaikyti atvykęs LŽSS Pasvalio skyriaus pirmininkas Vidas Damanauskas kvietė visus laikytis išvien, nesusiskaldyti ir nepasiduoti. Jis sakė, kad Latvijos ir Estijos visuomeninės organizacijos griežtai pasisako prieš šį projektą, nes ten dėl tiesiamo geležinkelio iškyla didesnė ekologinė problema – projektas paliečia pajūrio zoną. Žmonės ten aktyviau priešinasi.

„Kodėl pas mus netiesiama per Radviliškį, kur yra infrastruktūra. Kodėl taip neracionaliai elgiamasi? Juk reikės statyti naujus tiltus, tiesti naujus kelius, naujas elektros linijas, sukurti naujas saugumo zonas ir kitą infrastruktūrą. Mes su tuo nesutinkame. Norime dirbti savo žemę, ją palikti savo vaikams. Tai mūsų gyvenimas ir pragyvenimas. Pajamas gaus bendrovė, o mums kas iš to?“ – nenuleisti rankų ragino jis.

REKLAMA

Žemių naudotojų nuogąstavimai, kad iš tarptautinio projekto ateityje daugiausia naudos gali turėti verslas, – ne iš piršto laužti. Projekto „Rail Baltica“ koordinatorės – Rygoje veikiančios trijų šalių bendros įmonės „RB Rail“ – vadovybė yra deklaravusi, kad siekia valdyti būsimą „Rail Baltica“ infrastruktūrą.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis yra išsakęs Lietuvos poziciją, kad „Rail Baltica“ infrastruktūra turi būti valdoma valstybės ir negali pereiti į trečias rankas. Dabar išsakoma tokia pozicija, o kaip bus ateityje?

Išlaidos išaugo

Spalio pabaigoje Rygoje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje trijų Baltijos šalių visuomeninių organizacijų atstovai liejo priekaištus dėl milijardinės vertės europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto. Renginyje išsakyti nuogąstavimai, kad ES gali nutraukti projekto finansavimą ir paprašyti grąžinti jau investuotas lėšas, nes projektas esą per brangus, neefektyvus ir neatitinka gamtos apsaugos standartų, taip pat gali neigiamai paveikti gyventojų gyvenimo kokybę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot visuomeninės organizacijos „Latvijos žemė, gamta, žmonės“ atstovų, pradinės planuojamos sąnaudos Latvijoje siekė 1,27 mlrd. eurų, dabar jos išaugo iki 1,968 mlrd. eurų. Latviai susirūpinę, kad iki projekto pabaigos 2026-aisiais išlaidos gali dar labiau išaugti ir jas gali tekti padengti visų trijų Baltijos šalių mokesčių mokėtojams. Nuo 2015 m. bendros tarptautinio projekto išlaidos padidėjo nuo 3,7 mlrd. eurų – iki 5,8 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma yra apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Pagal specialiojo plano sprendinius nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos numatoma suformuoti 71 žemės sklypą geležinkelio linijai tiesti ir jos infrastruktūros objektams statyti. Tai apims apie 1 244 ha žemės plotą (iš jų – 341 ha yra miškai). Iš privačių žemės savininkų numatoma išpirkti per 945 ha. Žemė visuomenės poreikiams, t. y. europiniam greitaeigiam geležinkeliui tiesti, bus paimta iš 1 700 žemės savininkų.

REKLAMA

Preliminariais skaičiavimais, privačiai žemei išpirkti numatoma skirti apie 13 mln. eurų. Visus privažiuojamuosius kelius ir melioracijos sistemas žadama sutvarkyti prieš statybų pradžią.

Numatoma, kad nutiesus 700 km „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Kauno iki Talino kelionė šiuo maršrutu užtruks 3 val. 24 min., o nuo Rygos iki Vilniaus – apie 2 val. Numatomas didžiausias keleivinių traukinių greitis – 240 km/val., krovininių traukinių – 120 km/val.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų