REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Itin spartus kainų augimas šiais metais neliko nepastebėtas. Maitinimo įstaigų apyvartos mažėjo ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir rugsėjį.

Itin spartus kainų augimas šiais metais neliko nepastebėtas. Maitinimo įstaigų apyvartos mažėjo ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir rugsėjį.

REKLAMA

Ekonomistas teigia, kad verslininkams turėtų būti akivaizdu – visų sąnaudų į kainą perkelti negalima.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiais metais didžiausią įtaką bendram kainų augimui darė didesni akcizai alkoholiui, augusios žaliavų kainos bei darbo užmokesčio augimas.

Iš maisto produktų labiausiai augo pieno produktų bei alaus kainos.

Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, jei žiūrėtume į oficialią statistiką, pamatytume, kad maisto kainomis beveik priartėjome prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tačiau paslaugų kainos Lietuvoje dar maždaug 50 proc. mažesnės nei vidutiniškai ES.

„Netgi tokios paslaugos, kaip švietimo ir sveikatos, už kurias mokame netiesiogiai mokesčiais, yra daug pigesnės nei daugelyje ES šalių. Tas skirtumas yra. Bet esame globalioje rinkoje, o tuo pačiu ir ES bei euro zonoje, tai normalu, kad maisto prekių kainos jau arti vidurkio, o paslaugos kinta priklausomai nuo darbo užmokesčio. Jei jis artėja prie ES vidurkio, tai paslaugų kainos taip pat sparčiai artėja“, – tv3.lt sako T. Povilauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Iš Lietuvos banko pateikto grafiko būtent ir matyti, kad didžiausią dalį bendrame kainų didėjime sudaro augančios paslaugų kainos.

Gali būti pasiektos kainų didinimo „lubos“

Atmetus pasaulines tendencijas – didėjusias maisto žaliavų bei naftos kainas, grynoji infliacija vis tiek lieka didesnė nei Latvijoje ar Estijoje. Viena iš priežasčių – didelė įtampa darbo rinkoje vertusi didinti algas.

REKLAMA

„Čia esminis punktas, kai kalbame apie trumpalaikį periodą. Estijoje ir Latvijoje algos daug sparčiau didėjo prieš 3–4 metus. Tuo tarpu Lietuvoje algos sparčiau didėti pradėjo nuo praeitų metų pabaigos. Tai čia toks momentas kad atsiplėšiame, nes pas mus vėluoja algų augimas“, – sako T. Povilauskas.

Tiesa, galima pastebėti, kad ir praėjus metams ar porai po euro įsivedimo Baltijos šalyse kainos pradėjo augti šiek tiek sparčiau. T. Povilauskas neatmeta, kad tai galėjo būti dėl to, kad kainos tuo metu apvalintos į didesnę pusę.

„Daugybėje šalių, kurios įsivedė eurą, normalu, kad po tam tikro laiko tas apvalinimas vyksta prie gražesnių apvalesnių didesnių kainų. Lietuvoje tai tikrai vyko paslaugų kainose. Gi pirmą pusmetį po euro įvedimo kainos buvo akylai stebimos ir jų laikomasi, o po to natūralūs rinkos dėsniai pradėjo veikti“, – sako analitikas.

REKLAMA
REKLAMA

Klausimą, ar su augančiomis kainomis dar taikstosi lietuviai, kelia skelbiama maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta. Anksčiau manyta, kad jai sumažėjusioms restoranų pajamoms įtakos turėjo Vilniaus oro uosto uždarymas bei prastas oras vasaros metu. Tačiau dabar Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad palyginti su 2016 m. rugsėjo mėn., maitinimo įmonių apyvarta sumažėjo 8,2 proc.

„Rugsėjį nebeveikia tie faktoriai kaip oro uosto uždarymas bei prasti orai. Kainų augimas akivaizdžiai lėtina realų vartojimą. Mes dar tikėjomės, kad tie vidaus veiksniai – auganti perkamoji galia, atsvers emigracijos pasekmes, bet Lietuvoje ir toliau žmonių mažėja, tai ir daro įtaką, kad krenta maitinimo įstaigų apyvartą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Čia toks apmąstymui tiek prekybininkams, tiek verslininkams, kad žaidimas su kainomis turi ribą. Žmonės, kol turi alternatyvų, vis labiau jas apgalvoja“, – sako T. Povilauskas.

Pasak jo, matosi, kad augančias sąnaudas pilnai permesti į galutines kainas vis mažiau pasiteisina.

Kainos taip nebeaugs, tačiau ar įpirksime daugiau?

Prognozuojama, kad kitais metais naftos kainos bus stabilios, o maisto produktų žaliavų kainos taip pat smarkiai nedidės. Manoma, kad ir akcizų didinimas tokios didelės įtakos kainoms neturės. Tad infliacija kitais metais tokia didelė būti nebeturėtų.

„Be to, darbo užmokestis kils mažiau. Vadinasi bus mažesnis spaudimas didinti paslaugų kainas. (...) Nors infliacija šiek tiek didesnė – virš 3 proc. šiemet, darbo pajamos didėja gerokai labiau. Ir kitais metais numatome, kad darbo pajamos didės 6 proc., o infliacija bus kiek didesnė nei 2 proc. Tai kainos nedidės smarkiau nei darbo užmokestis ir žmonių perkamoji galia augs“, – sakė dr. Ernestas Virbickas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas.

REKLAMA

Tačiau ne visiems vienodai galimybė įpirkti prekes ar paslaugas didės. Anot analitiko T. Povilausko, priešingai nei anksčiau, ypač kitais metais išaugs pensininkų perkamoji galia, o taip pat mažiausias pajamas gaunančiųjų.

Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet bus 3,4 proc., o kitais metais 2,2 proc. Darbo užmokestis turėtų augti atitinkamai 7,8 ir 5,9 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų