Ekonomistai įvardino, kokios alternatyvos ir galimybės egzistuoja mažas pajamas turintiems lietuviams, tačiau statistika kelia rimtą susirūpinimą. Juolab, pervargę lietuviai ne tik dirba ne taip produktyviai, bet kenčia nuo psichologinių problemų.
Kiek lietuvių sau gali leisti atostogas
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, net dažniau nei kas antras lietuvis neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose. Nors šis skaičius svyruoja, tačiau penkerių metų tendencija panaši. Prasčiausia situacija yra su kaime gyvenančiais asmenimis – 61 proc. kaimo gyventojų neturėjo tokios galimybės.
„Sodros“ šių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis Lietuvoje gaunančių iki 380 eurų (MMA) buvo beveik 200 tūkst. (178,07). O gaunančių 381-400 eurų buvo 58.15 tūkst.
Galite visus duomenis pamatyti čia:
Ekonomistas: mažai uždirbantys lietuviai turi variantą
Pastarųjų metų statistika rodo, kad apskritai lietuviai keliauja kur kas dažniau į užsienį ilsėtis. Visgi, išsamesnė analizė atskleidžia, kad tokias keliones sau gali leisti tik mažesnė dalis tautiečių. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas portalui tv3.lt sakė, kokį poilsį renkasi mažesnes pajamas turintys lietuviai.
„Statistika iš tiesų rodo, kad lietuvių išvykų skaičius į užsienį yra netgi didesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Lenkiame latvius, bet kol kas nusileidžiame estams. Kitas dalykas, lyginant su kitomis ES šalimis, lietuviai savo šalyje keliauja nedaug.
Kaip pavyzdžiui lenkai, jie mažai keliauja į užsienį, bet daug keliauja savo šalyje. Žinoma, neįmanoma visiškai sulyginti šių šalių. Nors skaičiai rodo, kad vietinis turizmas Lietuvoje populiarėja. Dar vienas pastebėjimas - mažiau uždirbantys, važiuoja į kaimynines šalis, kaip ir latviai bei estai atvažiuoja į Lietuvą“, - tvirtino T. Povilauskas. Pasak jo, tai lemia ir atstumas, ir tokio ryškaus kainų skirtumo nebuvimas.
Analitikas pasidalino svarstymais, kiek gali lietuviai išleisti savo atostogoms ar kelionėms per metus.
„Grubiai kalbant, jeigu vidutinį atlyginimą (beveik 700 eurų) gaunantis lietuvis gyvena vienas be šeimos ir skiria 6-7 proc. poilsiui, tai per metus gali išleisti 500 eurų kelionei. Viskas keičiasi atsiradus vaikams šeimose, tai matosi iš ūkių išlaidų pokyčių - maždaug ketvirtadaliu mažiau skiriama kelionėms į užsienį.
Kitu atveju, jeigu žmogus gauna minimalų atlyginimą maždaug 330 eurų į rankas, tai jo skiriama dalis poilsiui iškart sumažėja iki maždaug 3-4 proc. ir per metus kelionėms jis gali išleisti 120 eurų per metus. Tokiu atveju, matyt, tinkamiausia išeitis yra kelionės ir poilsis Lietuvoje“, - tikino SEB banko vyriausiasis analitikas.
Lietuviams siūlo rinktis ekonomines atostogas
Pigių kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius išgarsėjo pats keliaudamas ir ieškodamas pigiausių kelionių variantų. Todėl dabar jis gali duoti ne vieną patarimą ne tik savo klientams, bet ir kiekvienam keliautojui.
„Net ir mažas pajamas gaunantys žmonės sugeba susitaupyti pinigų ekonominėms atostogoms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dažniausiai mažas pajamas gaunantys žmonės atostogauja vieną kartą per metus arba vasarą, arba žiemą.
Jeigu labai ekonominių atostogų nori, tuomet atostogauja rudenį arba pavasarį. Pavyzdžiui, pigias atostogas planuojant iš anksto galima užsisakyti balandžio-gegužės ir rugsėjo-spalio mėnesiams. Todėl renkasi pigias skrydžių bendroves.
Pigiausi kelionių paketai dabar gali kainuoti iki 200 eurų, skirti ne pretenzingiems keliautojams. Nors bendra tendencija tokia, kad žmonės vis daugiau skiria kelionėms ir atostogoms. Juolab, žmonės dabar sugalvoja patys nemažai būdų, kaip sutaupyti pinigų atostogoms. Didesnėms šeimoms tikrai yra sunkiau, nes ir pigiausiam variantui ne visada gali skirti pinigų“, – tvirtino vyras.
Visgi, jis pripažįsta, kad Lietuvoje atostogauti ir ilsėtis uždirbant minimalią algą yra sudėtinga. Tuo pačiu jis primena, kad lyginant atostogas užsienio ir Lietuvos pajūriuose, vertėtų įvertinti oro sąlygas ir siūlomą kokybę, kadangi kainų skirtumas nėra ryškus.
Jis priminė, kad jau dabar verta planuoti savo atostogas, ypač mažesnes pajamas turintiems žmonėms. „Štai Lietuvos pajūryje kainos mažesnės vos pasibaigus vasaros sezonui, todėl verta iškart tada planuoti poilsį ten. O norintiems pailsėti tokiuose kurortuose kaip Druskininkai ar Birštonas, vertėtų planuoti savo atostogas rugsėjo-spalio bei balandžio-gegužės mėnesiais, kuomet kainos ten būna mažesnės“, – tvirtino R. Širvinskas.
Kokios išlaidos suryja lietuvių pinigus?
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė atskleidė, kaip dažnai pasiskirto lietuvių pajamos. Be to, kokią alternatyvą vis dažniau renkasi tautiečiai.
„Mūsų instituto atlikti tyrimai rodo, kad vidutinės 4 asmenų šeimos, kurią sudaro du suaugę ir du vaikai, gyvenančios Vilniuje senos statybos 70 kv.m. būste būtinosios išlaidos sudaro apie 40% visų jų pajamų. Jei būstas nuomojamas, už jo išlaikymą gali tekti sumokėti ir iki 50% turimų lėšų.
„Eurostat“ 2016 m. duomenimis, bendra išlaidų, skirtų maistui, būsto išlaikymui ir transportui, dalis Lietuvoje siekia 46 proc., Latvijoje – 52 proc., Estijoje – 44 proc. Tie patys „Eurostat“ duomenys rodo, kad vidutiniškai Europos sąjungos gyventojai atostogoms ir kultūrai skiria apie 1/10 savo pajamų ir tokia tendencija yra gana tolygi paskutinius 3 metus, kai tuo tarpu Lietuvoje pajamų dalis, skiriama atostogoms ir kultūrai nuosekliai auga nuo 6.9% 2014 metais iki 7.8% šiais“, - priminė J. Cvilikienė.
Akivaizdu, kad vidutines ir minimalias pajamas gaunančiai šeimai nėra lengva sutaupyti atostogoms.
„Tokias pajamas gaunantys žmonės mūsų tyrimuose nurodo, kad visų pirma atsisako geresnės kokybės maisto, kelionių ir pramogų bei taupo šilumą, vandenį. Tikėtina, kad pagrindinis pasirinkimas yra atostogos Lietuvoje, juolab, kad vietinis turizmas dabar išgyvena aukso amžių.
Tačiau verta prisiminti, kad atsiranda vis daugiau alternatyvų, leidžiančių pigiau keliauti ar aplankyti renginius nemokamai. Šią vasarą „Ferratum Group“ atlikta atostogų barometro apklausa parodė, kad tik kas dešimtas lietuvis naudojasi „Airbnb“ tipo nuoma, o toks ir kiti dalijimosi pagrindu sukurti sprendimai gali padėti sutaupyti nemažą dalį atostogų biudžeto“, - vertingais patarimais pasidalino „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
