REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sudarytas savivaldybių indeksas dar kartą parodė, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Kol vieni juda į priekį, kiti stovi vietoje.

Sudarytas savivaldybių indeksas dar kartą parodė, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Kol vieni juda į priekį, kiti stovi vietoje.

REKLAMA

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sudarė Lietuvos savivaldybių 2017 metų indeksą. Bendrai vertinant situacija šalyje gerėjo, tačiau tikrai ne visose savivaldybėse.

Tik 6 savivaldybės nepajuto emigracijos

LLRI nurodo, kad svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

REKLAMA
REKLAMA

Emigraciją pajautė 54 iš 60 savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

REKLAMA

Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė komentuoja, kad nebūtinai reiškia, jog iš šių savivaldybių žmonės išvyko į užsienį, jie galėjo emigruoti ir į kitas savivaldybes. Pasak jos, dažniausiai emigruojama dėl ekonominių priežasčių – nerandama gero darbo.

„Yra ir priešingų, kurios susilaukė daugiau gyventojų. Tai ne tik Vilniaus savivaldybė. Dauguma „žiedinių“ savivaldybių aplink didžiuosius ekonominius centrus – Klaipėdos rajonas, Šiaulių rajonas, Kauno rajonas – vis atvyksta nei išvyksta gyventojų. Tai teigiama tendencija. Jos nėra didelės savivaldybės, bet stiprėja

REKLAMA
REKLAMA

Bendra tendencija ta, kad situacija gerėja, bet atskirtis, žiūrint į ekonominius rodiklius, didėja. Mat tos, kurios ir taip turi gerus rodiklius, kur daugiau investicijų pritraukiama, kur verslas aktyviau pradedamas ir toliau skatina ekonomiką. Vienos savivaldybės dideliais žingsniais į priekį žengia, o kitos tuo tarpu nejuda. Šiais laikais tai ir yra problema stovėti vietoje“, – sako A. Čepukaitė.

LLRI analitikai komentuoja, kad ypač stebina savivaldybėse sukauptos užsienio investicijos žmogui. Vienam žmogui šalyje tenka apie 4600 Eur, Vilniaus miesto savivaldybėje apie 17 tūkst. eurų. Tačiau ketvirtadalyje šalies savivaldybių šis skaičius nesiekė nė 100 Eur gyventojui. Pavyzdžiui, Rietave pagal užsienio investicijas sukauptas 1 Eur gyventojui, Lazdijuose 4 Eur, Šilalėje 5 Eur, Kazlų Rūdoje – 8000 Eur, Kėdainiuose – 6500 Eur. Pastarosiose dviejose savivaldybėse įsikūrusios didelės gamybos pramonės įmonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui! Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

REKLAMA

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.

Išskyrė geriausiai bei blogiausiai besitvarkančias

LLRI geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą trečius metus iš eilės atiduoda sostinei, toliau šešių didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Ketvirtoje vietoje Šiaulių miesto savivaldybė, penktoje – Panevėžio miesto.

REKLAMA

Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Ketvirtoje vietoje – Druskininkų savivaldybė, o penktojoje – Mažeikių rajono savivaldybė.

Geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

„Vilnius – šalies investicijų traukos centras, čia sukoncentruota net du trečdaliai užsienio investicijų. Dėl to čia didžiausi atlyginimai, bedarbystė – viena mažiausių. Sostinė – vienintelė iš didžiųjų miestų, kur gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių, nei išvyko. Tiesa, kiti didieji miestai sostinei vis labiau lipa ant kulnų. Antroje vietoje esanti Klaipėda sėkmingiau tvarko savo finansus, yra taupiai valdoma, miesto skola – mažiausia iš didžiųjų miestų”, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reitinge kyla Kaunas – šiemet laikinoji sostinė trečioje vietoje. Gerėja praktiškai visi miesto rodikliai: daugėja investicijų, savivaldybė gerai tvarkosi su finansais, nekilnojamuoju turtu, čia išduota santykinai daugiausiai statybos leidimų iš didžiųjų miestų.

54–ų mažųjų savivaldybių reitinge geriausios vardas atiteko Klaipėdos rajono savivaldybei. Reitingas rodo, kad tokios „žiedinės” savivaldybės, supančios didžiuosius miestus, vis sėkmingiau išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus – čia aktyvesnė ekonomika, vis daugiau žmonių jas renkasi darbui ir gyvenimui.

Indekso gale atsidūrė Ignalinos rajono savivaldybė. „Ji pasižymi ir tuo, kad vienintelė nebendradarbiau ir neteikia duomenų. Tačiau ne tik dėl to ji gale. Ten didžiausias nedarbas Lietuvoje, investicijomis taip pat neblizga“, – paaiškina A. Čepukaitė.

REKLAMA

Gale taip pat rikiuojasi ir Molėtų, Pakruojo, Joniškio, Zarasų, Rasenių savivaldybės.

„Tai neretai pasienio, atitolusios nuo ekonominių centrų, savivaldybės. Tačiau vertinamas ne tik ekonominis aktyvumas, verslumas, emigracija, bet savivaldybės gebėjimas valdyti turtą. Tai nėra tik investicijų indeksas“, – prideda A. Čepukaitė.

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

· taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;

REKLAMA

· savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;

· mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;

· efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;

· atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;

· savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;

· mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų