REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ori senatvė – viltis, bet, deja, ne realybė. Beveik kas antras senjoras nurodo, kad išgyventi šiais laikais padeda vaikai. Tuo tarpu ateities pensininkai tikisi daug didesnių pensijų, tačiau nesiimant veiksmų patiems, to gali ir nepasiekti.

Ori senatvė – viltis, bet, deja, ne realybė. Beveik kas antras senjoras nurodo, kad išgyventi šiais laikais padeda vaikai. Tuo tarpu ateities pensininkai tikisi daug didesnių pensijų, tačiau nesiimant veiksmų patiems, to gali ir nepasiekti.

REKLAMA

„Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad dirbantieji šalies gyventojai ateityje tikisi uždirbti bent 700 eurų. Ši suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartinę vidutinę pensiją, kuri siekia apie 300 Eur.

Tuo tarpu tyrime dalyvavę dabartiniai pensininkai nurodė norintys gauti apie 600 Eur siekiančią pensiją, tai – 15 proc. mažiau nei tikisi ateities pensininkai.

Esamiems pensininkams padeda vaikai

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pristatydama tyrimą pasakoja, kad apie 80 proc. apklaustųjų nurodė, jog dabartinės pensijos jiems nepakanka. Tuo tarpu 19 proc. pasakė, kad jiems pakanka tų lėšų tik svarbiausiems poreikiams, o 1 proc. visiškai pakanka dabartinės pensijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Regionuose, rajonų centruose lengviau yra pragyventi iš pensijų, gali prisidurti iš ūkio. Labiausiai neužtenka miestuose gyvenantiems pensininkams“, - priduria J. Cvilikienė.

REKLAMA

Tyrimas parodė, kad tokių pensininkų, kurie pasakytų, kad neriboja savo poreikių, nebuvo. Tad atsakymai pasiskirstė, kad arba jiems tenka riboti, arba labai riboti.

„Ką labiausiai riboja tai maisto produktus: perka pačius pigiausius. Taip pat riboja pramogas, kultūrinius norus, neperka naujų daiktų vietoj nusidėvėjusių, stengiasi taupyti vandenį, šilumą.

Gavę papildomų lėšų, pensininkai jas nukreiptų į sveikatos priežiūrą. Taip pat skirtų pinigų geresniam maistui bei kultūriniams poreikiams.

Tyrimo metu išskirta, kad apie 90 proc. senjorų turi santaupų it jomis prisiduria prie pensijos. Tokių, kurie iš viso neturi santaupų, buvo apie 25 proc. apklaustųjų.

REKLAMA
REKLAMA

„Didžioji dalis vyrų nurodė, kad tenka prisidurti iš santaupų. Beveik kas antrą pensininką remia vaikai. Tai nurodė darantys aukščiausių pajamų atstovai. Remia dažniausiai iki 100 Eur. Remiamos vaikų ar artimųjų dažniausiai nurodė moterys, taip pat mažiausių pajamų atstovai, kaimų gyventojai”, - komentuoja J. Cvilikienė.

Tačiau tuo pačiu nemaža dalis apklaustųjų pensininkų (57 proc.) nurodė, kad negauna jokios finansinės paramos iš savo vaikų ar artimųjų.

Ateities pensininkai – patys nežino kaupia ar ne

J. Cvilikienė nurodo, kad didžioji dalis apklaustųjų dirbančiųjų nurodė, kad negalėtų išgyventi iš dabartinės vidutinės pensijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, pensija turėtų sudaryti bent 70 proc. atlyginimo ir šiandienai pensija turėtų siekti 460 Eur.

„Žinant demografines tendencijas, tikimybė, kad tokias pensijas galės užtikrinti tie, kurie kaupia pirmoje pakopoje – nulinė. Tada klausiama, ką daroma kad pensija būtų tokia, kurios tikisi. Pusė apklaustųjų teigia, kad kaupia II pakopoje, tačiau tai paradoksas, nes realiai apie 80 proc. kaupia antroje pakopoje.

Išvada: gyventojai patys nežino, kur kaupia, kiek kaupia ir kokių išmokų gali tikėtis. 33 proc. šiandien nedaro nieko ir apie pensiją net negalvoja. Tai žinoma situacija, kai apie pensija galvojama tik, kai ji artėja ir jai sukaupti tuomet daug sunkiau. Tai reikėtų suvokti kur kaupiame, kiek sukaupę esame“, - kalbėjo J. Cvilikienė.

REKLAMA

 Pasak jos, I pakopoje kaupiant galima tikėtis apie 27 proc. dabartinio atlyginimo pensijos, II pakopoje – dar papildomai apie 13-15 proc. Tad iš viso kaupiant šiose abejose pakopose galima tikėtis ateityje gauti apie 40 proc. savo atlyginimo.

Pasak jos, trečioje pakopoje nedaug taupančiųjų. Tačiau be šios pakopos, 70 proc. nuo pajamų gauti yra neįmanoma.

„Dabartinės prognozės, kad 2040-2050 m. mažės I pakopos įtaka, didės II pakopos. Tačiau geriausiu atveju sieks 40 proc. Išsilavinę žmonės supranta, kad patys turi kaupti. Bet yra ir laiko ir žinių stoka. Jei darbdaviai imtųsi iniciatyvos, o tokių nėra daug, tai didintų motyvaciją“, - sako J. Cvilikienė.

REKLAMA

„Swedbank investicijų valdymo“ vadovas Tadas Gudaitis prideda, kad darbdavių rolė šiai dienai tikrai labai maža. Skandinavijoje indėlis darbdavių daug didesnis.

„Iš kur darbdaviams gauti lėšų? Tada turėtų išlaidas didinti, bet verslininkai gali nesutikti. Galima būtų per „Sodrą“ daugiau nukreipti, ar per mokesčių lengvatas“, - sako jis, pridėdamas kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo, nes dauguma renkasi sveikatos draudimui lėšas skirti dabar, o ne ateities pensijoms.

„Swedbank“ skaičiavimais, norint sukaupti apie 70 proc. pensijos nuo savo atlyginimo, reikia pradėti kaupti nuo 25 metų III pakopoje. Pradėjus kaupti 45-55 metų įmokos jau bus per didelės, bus sunku atsidėti ir spėti sukaupti didesnę sumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų