Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Tačiau, ar įmanoma, kad Lietuvai vėl teks išgyventi sunkus krizinius metus, kaip 2009 metais?

Finansai (nuotr. Fotolia.com)

Finansai (nuotr. Fotolia.com)

Naujienų portalas tv3.lt kalbina ekonomistą ir nekilnojamojo turto (NT) specialistą, kurie atskleidžia, kad dabartinė situacija yra panaši į prieškrizinį laikotarpį, tačiau yra ir ne vienas skirtumas.

Trys tendencijos rodančios perkaitimą

„Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dabartinė situacija primena 2005–2006 metus. Pasak jo, apie ekonomikos perkaitimą signalizuoja 3 rodikliai.

Pirmasis – mažmeninės prekybos statistika, kuri rodo, kad apyvartos augo dėl keliamų kainų, o ne didinamo parduodamų produktų kiekio.

REKLAMA

„Tai pirmas išankstinis indikatorius, kad taip ilgai neturėtų tęstis. Nes 2014–2015 m., iš dalies 2016 m., labai augo mažmeninė prekyba kiekiu sparčiai. Žmonės nustojo veržtis diržus, pradėjo pirkti, Lietuva buvo viena iš lyderių pagal augimą ir siekė jis net apie 8 proc., dabar matome kad kiekio augimas sumažėjo iki 3 proc. ir toliau gali kristi, o nominalus augimas toks pat – 8 proc. laikosi grynai dėl kainų, o ne dėl kiekio. Man tas nelabai patinka“, – tv3.lt komentuoja jis.

Antrasis signalas keliantis nerimą – biudžeto politika, nes išlaidos auga sparčiau nei ekonomika. Ž. Mauricas sutinka, kad atlyginimai valstybės tarnautojams turėtų būti didinami, bet to reikėtų siekti nedidinant bendrų valstybės išlaidų, t.y. efektyvinant veiklą, mažinant darbuotojų skaičių.

„Realiai tokia situacija būna, kai būna ekonominis nuosmukis, tu sukauptus lašinius iš anksčiau naudoji ir valgai, tam, kad sušvelnintum ekonominio nuosmukio kritimą. Šiaip ekonomika greičiau nei išlaidos turėtų augti. Dabar didelis spaudimas darbo užmokesčio kėlimui, pensijų didinimui ir pan. ir išeina, kad išlaidos auga labiau nei ekonomika. Kad nepasikartotų, jog atėjus krizei reiks diržus veržtis.

Didesnės bendrosios išlaidos pateisinamos tada, kai daromos šaliai svarbios investicijos, kurios atneštų ilgalaikę naudą, bet dabar to nedaroma“, – mano jis.

Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Pasak jo, atlyginimų didinimas ir toliau vers didinti kainas. Ir nors turime vytis Europos Sąjungą, tad didesnis kainų augimas yra normalu, ekonomistas baiminasi, kad situacija gali tapti mažai kontroliuojama.

REKLAMA

„Tas augimas darbo užmokesčio beveik 9 proc., o ką darysime kai bus 10 proc., o infliacija sieks 6 proc., ką tada darysime? Ir tas scenarijus gana jau realus kitais metais. Mato žmonės, kad kyla kainos, ateina darbo užmokesčio pakelti prašyti“, – sako jis.

Trečioji tendencija rodantį išankstinį perkaitimą, kuri vyravo ir 2006 m. – neaugantis dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomisto, tai rodo, kad įmonės vengia samdyti daugiau darbuotojų. „Ir kam samdyti, jei tą patį pagaminamą kiekį už didesnę kainą parduodi?“, – ironizuoja ekonomistas.

Tiesa, jis prideda, kad kiti darbdaviai, kad ir nori samdyti, bet neranda kvalifikuotų darbuotojų, o tai dar labiau kelia darbo užmokesčio kaštus ir veda prie natūralaus ekonomikos perkaitimo.

„Nėra pakankamai lanksti ekonomika kad prisitaikytų. Reikėtų didesnės reemigracijos, iš trečiųjų šalių imigracijos, bet tam reikia pakeisti Lietuvos aplinką. Dabar tie metai, kai palūkanos žemos, ekonominė situacija euro zonoje pakankamai gera, dabar pats tas metas, kai reikia žengti žingsnius pritraukiant emigrantus ir užsieniečius iš trečiųjų šalių. Kad nebūtų augimas tik dėl augimo“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Jo nuomone, dabar verta investuoti į reformas, kurios kurs ilgalaikę vertę Lietuvai, pavyzdžiui – inovacijų bei investicijų skatinimą, darbo jėgos apmokestinimo mažinimą.

NT sektoriuje – situacija panaši, išskyrus vieną aspektą

Nepriklausomas nekilnojamojo turto analitikas, „RealData“ konsultacijų puslapio socialiniame tinkle „Facebook“ steigėjas Arnoldas Antanavičius taip pat nurodo 3 rodiklius, tik šį kartą nekilnojamojo turto rinkoje, kurie primena 2007–2008 metų situaciją.

REKLAMA

Pirmiausia – rinkos aktyvumas. Jis nurodo, kad Vilniuje praėjusiais metais sudaryta net šiek tiek daugiau sandorių nei 2007 metų pike: Vilniuje virš 19 tūkst. pirkimo sandorių, o 2007 m – nepilnai 11 tūkst.. sandorių buvo.

„Rinkos aktyvumas Kaune beveik pasiekė praėjusį pakilimo piką, o Klaipėdai dar ketvirtadalio aktyvumo trūksta. Klaipėdoje situacija nėra adekvačiai panaši į praėjusį pakilimą. Tačiau pažiūrėjus bendrai, 2–oje vietoje esančiame Kaune ir Vilniaus rinkose aktyvumas panašus į buvusį per praėjusį pakilimą. Tiek žmonės, tiek įmonės noriai perka NT, ieško galimybės investuoti“, – sako jis.

Antrasis aspektas – statybų tempai. NT ekspertas nurodo, kad pagal šį rodiklį jau praėjusiais metais pasiekėme buvusį pakilimo metu piką. 2016 m. Vilniuje butų ir namų pastatyta apie 5500, panašus rodiklis buvo ir 2007–2008 m., nurodo jis.

„Manau, kad šiais metais greičiausiai turėsime dar didesnius statybų tempus. Galbūt 6500 laisvų statyti būstų – įeina ir butai daugiabučiuose, vienbučiuose, dvibučiuose“, – prideda jis.

Trečiasis rodiklis – gyventojų lūkesčiai. Tiek tuomet, tiek dabar gyventojai apklausose nurodo, kad tikisi kainų kilimo.

Tačiau nors panašumų ir nemažai yra vienas esminis skirtumas – kaina. Skirtumas tarp dabartinių kainų ir buvusių 2007–2008 m. yra apie 15 proc.

„Jei ir prasidės kažkokia korekcija tai nebus tokio ryškaus kritimo, kadangi kainos dar nėra taip aukštai pakilusios, kaip tuomet. Tai vienas iš esminių skirtumų. Paklausa nebeauga, pasiūla linkusi didėti. Tai rinka natūraliai aušinasi, nes paklausos pasiūlos dėsnis viską sulygiuoja.

REKLAMA

2007–2008 m. gerokai daugiau laiko reikėjo dokumentams sutvarkyti, įvairius statybos leidimus gauti. Tai vystytojai nespėjo tiekti pasiūlos į rinką, o šiandien matome situaciją, kad spartesni planavimo procedūros leidžia greičiau projektus pradėti“, – mano jis.

Arnoldas Antanavičius (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Arnoldas Antanavičius (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Be to, NT ekspertas prognozuoja, kad jau pusmečio bėgyje matysime kainų korekcijas – būstas ims pigti. Jo nuomone, net apie 5–6 proc.

„Dabar jau nemažai akcijų vyksta. Kainų niekas neskuba mažinti, bet dovanoja parkingo vietą ar apdailą, ar įvairių kitų dovanų. Pavertus jas pinigais, tai jau dabar sudaro 3–4 proc. nuo naujos statybos buto kainos. Todėl manau, kad ta konkurencija tik aštrės ir nenustebčiau, kad 12 mėnesių perspektyvoje iki 10 proc. matytume kainų sumažėjimą, kuris bus dėl išaugusios konkurencijos“, – teigia jis.

Vis dėlto jis primena, kad reikėtų nepamiršti galimų išorinių faktorių, kurie situaciją gali visiškai pakeisti: Skandinavijos NT burbulas, JAV ir Šiaurės Korėjos konfliktas bei kiti geopolitiniai veiksniai.

Ž. Mauricas: lemtingi 2019-2020 m., tačiau kitokie nei 2009 m.

Ekonomistas nors ir pastebi ekonomikos kaitimą visgi sako, kad viskas būtų daug geriau nei 2009 metų krizės laiku. Mat dabar ir Lietuvos biudžetas pirmą kartą perteklinis istorijoje. Tad nors tokio didelio sukrėtimo ir nebepajustume, nemalonumų galime laukti.

Jo skaičiavimais, ekonomikos sulėtėjimo galime tikėtis 2019–2020 m., nes tuo metu ir Europos Centrinis Bankas turėtų būti sustabdęs kiekybinio skatinimo programą ir pradėjęs kelti palūkanas, sumažės Europos Sąjungos finansavimas.

REKLAMA

„Toliau jausis neigiami padariniai struktūrinių reformų nedarymo, emigracijos nemažėjimas, tikėtinas ES ekonomikos sulėtėjimas, tai mes turėsime iššūkių. Nemanau, kad krizė šį kartą didelė bus Europos Sąjungoje, bet mes prognozuojame, kad bus tuo laikotarpiu tęsis 2 proc. ekonomikos augimas. Turint omeny Lietuvos atsilikimą, tada jau galėsime sakyti kad link portugalų konverguojamės. Nes Švedija ta pati ir 2 proc. augs, bet ten kadangi atlyginimai 5 kartus didesni, tai mums su tokiu augimu nepasisekė.

Tada turėsime nuotolinį srautą išvykstančių, bus sunku prisikviesti ir tuos pačius ukrainiečius. Nes vis tiek už minimumą nevažiuos čia dirbti“, – sako jis.

Pasak jo, žmonės turi dabar daugiau pinigų, einamosios sąskaitos balansas geras, turime eurą, tad skolintis būtų patogiau, ECB imtųsi veiksmų, o ir žmonės jau patirties turi. Tad į tai atsižvelgus esame saugesnėje situacijoje, bet nors tai ir nėra blogiausias scenarijus, anot Ž. Maurico, pasiekti tokį proveržį kaip Airija turėsime pamiršti.

Dėl to į struktūrines reformas būtina susitelkti dabar, kol dar turime energijos likutį ir inerciją iš po atsigavimo po krizės.

 

Gintaras
2017-10-01 16:07:53
Visada naudinga imituoti krizes, kai nenorima kelti atlyginimų... Iš kito kampo žiūrint, kai bendrai uždirbtas pelnas nėra tinkamai padalinamas ir kaupiasi tik keliose banko sąskaitose- taip pat tiesus kelias į krizę. Taip kad tų krizių dar bus ir bus. Kas penkmetį ko gero.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
As 2017-10-01 18:52:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Eilinis sudo malimas nenorint kelt algu tik kainas auginant.   ATSAKYTI
Gintaras 2017-10-01 16:07:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visada naudinga imituoti krizes, kai nenorima kelti atlyginimų... Iš kito kampo žiūrint, kai bendrai uždirbtas pelnas nėra tinkamai padalinamas ir kaupiasi tik keliose banko sąskaitose- taip pat tiesus kelias į krizę. Taip kad tų krizių dar bus ir bus. Kas penkmetį ko gero.   ATSAKYTI
As 2017-10-01 18:52:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kad mes is ju dar neislipom.  

Top Video

Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: praeiviai stabtelėjo žiūrėti, ką moteris vedžioja lauke
DABAR RODOMA
Mama slapta užfiksavo šokiruojantį slaugės elgesį su jos negalią turinčiu sūnumi
DABAR RODOMA
Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
REKLAMA
bankai miesteliuose (nuotr. Raimundo Maslausko)
Lietuvos bankas ieško būdų, kaip pažaboti į neregėtas aukštumas šoktelėjusias būsto paskolų palūkanas. Pasak centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko, būtina didinti ...
Alkoholis (nuotr. stop kadras)
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė stipraus alkoholio, benzino, dyzelino, įskaitant skirtą žemdirbiams, akcizų didinimui. Pastarasis didės simboliškai – keturiais ...
„Naujojo teatro“ įkūrėja Svetlana Šulc. Ingos Dingos nuotr.
Kai Svetlana Šulc prarado didžiąją dalį regėjimo, ji turėjo išeiti iš mėgstamo darbo ir iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Tuomet jai kilo idėja steigti teatrą, kuriame galėtų ...
Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)
Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus neatskaičius mokesčių. Tokias ir didesnes pajamas uždirba kas trečias ...
Seimo posėdis  (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis žada, kad senatvės pensijos nuo kitų metų didės maksimaliai. Jo teigimu, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų