Jei produkto kaina padidėja vienu ar pora centų, lyg ir pasipiktinimo tai dar nekeltų, tačiau jei tuo pačiu sumažėja ir kiekis? Tai ekonomistai įvardija „paslėpta infliacija“.

Parduotuvėje (nuotr. Fotolia.com)

Parduotuvėje (nuotr. Fotolia.com)

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu ir nuotrauka, kurioje užfiksuotas tas pats varškės sūrelis, tačiau vienoje nuotraukoje jo svori 50 g ir kaina 0,44 Eur, o kitoje – svoris 40 g, o kaina 0,45 Eur.

„Džiugu, kad ne visos Lietuvos įmonės pasiduoda kainų kėlimo beprotybei. Štai kai kurios iš jų rodo socialinį atsakingumą ir, vietoje ženklaus kainos padidinimo, paslapčia sumažina produkto svorį ar tūrį (pvz. 0.9 litro pieno pakeliai), tuo saugodami mus nuo persivalgymo, antsvorio bei kitų XXI amžiaus blogybių. Didelis ačiū joms!”, – ironizavo Ž. Mauricas.

REKLAMA

Tokį reiškinį ekonomistai vadina „užslėpta infliacija“.

Žygimanto Maurico kainų palyginimas (nuotr. facebook.com)

Žygimanto Maurico kainų palyginimas (nuotr. facebook.com)

„Kuri sudaro iliuziją, kad kainos nekyla ar kyla labai nedaug (sūrelių atveju 1 euro centu), nors iš tiesų gaunamas prastesnės kokybės ar mažesnio svorio/tūrio produktas (siūrelgeito atveju: vietoje 50 gramų – 40 gramų), tad realus kainų kilimas būna spartesnis už statistinį.

Dar įdomiau yra tai, kad „užslėpta infliacija“ yra labiau būdinga prieš–kriziniams laikotarpiams. Turint omenyje, kad mažmeninės prekybos (be automobilių ir kuro) augimas Lietuvoje rugpjūčio mėn. sulėtėjo iki vos 1,8%, o restoranų apyvarta smuko 2,4% (smukimas fiksuojamas pirmą kartą per 5 metus), galime laukti ir daugiau tokių „fokusų“... Tad nepraraskite budrumo!“, – rašė ekonomistas.

Prekybininkai siūlo kreiptis į tiekėjus, šie – į prekybininkus

Prekybos centrai „Maxima“, „Iki“ ir „Norfa“ naujienų portalą tv3.lt informavo, kad klausimu, kodėl yra mažinamas produkto svoris, o kaina didesnė, reikėtų kreiptis į gamintojus bei tiekėjuss.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas pateikė išsamesnį paaiškinimą, tačiau ir jis nurodė, kad sprendimus dėl pakuočių dydžio ir talpos priima patys gamintojai.

„Apie tokius pokyčius jie turėtų informuoti prekybos įmones ir, tikiu, kad tokie atvejai yra aptariami sutartyse. Gamintojai taip pat yra atsakingi už teisingą ir aiškų pirkėjui produkto paženklinimą. Kadangi Lietuvos pirkėjai yra gan pastabūs, atidžiai planuoja savo išlaidas ir yra labai jautrūs kainos pasikeitimams, bet koks verslo gudravimas žaidžiant su pakuočių dydžiais, kuris gali sukelti pirkėjo nepasitenkinimą yra, mano supratimu, blogas verslo sprendimas.

REKLAMA

Iš kitos pusės, pirkėjų įpročiai taip pat keičiasi ir gamintojai bei prekybininkai juos turi pagauti ir prie jų prisiderinti. Tad, jei pirkėjas pageidauja to pačio produkto mažesnėje pakuotėje, dėl to, kad, pavyzdžiui, dažniausiai nesuvartoja viso produkto per jo galiojimo laiką, tai gamintojų pateikimas į rinką pakoreguotos pakuotės dydžių yra geras verslo sprendimas“, – informuoja jis.

Tuo tarpu ekonomisto pavyzdyje panaudotų sūrelių gamintojai „Uriga“ sako, kad kainą apsprendžia prekybos tinklai.

Kalbintas „Uriga“ darbuotojas, kuris straipsnyje nenorėjo būti įvardintas vardu ir pavarde (redakcijai tapatybė žinoma), sako, kad 40g sūrelį parduoda pigiau nei 50 g, tačiau viską sureguliuoja prekybos centrai.

„Ką mes galime padaryti? Mes 40g sūrelį pigiau parduodame, 50g brangiau, viską reguliuojame ne mes, o prekybos centrai. Tai jūs pasakykite, kodėl jie taip daro. Mūsų yra atleidimo kaina. O ką jie daro, aš bandžiau vieną kartą aiškintis, man pasakė neskaičiuok mūsų pinigų.

Prie ko mes? Čia jų problemėlė. Viename prekybos tinkle 50 g sūrelis už 43 ct parduodamas, o kitame prekybos tinkle 40 g kainuoja 43 ct. Kodėl jie taip daro nežinau“, – sakė darbuotojas.

Parduotuvėje (nuotr. Fotolia.com)

Parduotuvėje (nuotr. Fotolia.com)

Nėra kaltų, keičiasi vartotojų įpročiai

Apie pasikeitusius vartotojų įpročius kalba ne tik Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, bet ir asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas bei antros didžiausios kepyklos Lietuvoje „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis,

REKLAMA

„Konflikto aš nematau, nes kaltų nematau. Nereikia stumdyti nuo mažmenininko prie gamintojo, kuris paslėptos naudos ieškojo.

Mano, kaip duonos kepėjo supratimu, Lietuvoje, jei imsime paskutinius 10 metų, namų ūkių susidedančių iš vieno žmogaus padidėjo daugiau kaip 30 proc. O tai reiškia mažesnes porcijas fiziškai. Kitas dalykas, vartojimo įpročiai keičiasi: žmonės gyvenantys mieste, skubantys, namie gamina mažiau. Dar trečias dalykas, kurį sveikinu, žmonės perka suvartojimui, o ne išmetimui. Perku tiek, kiek suvartoju, galbūt dažniau pirksiu, bet tiek kiek reikia man ir mano šeimos nariams, o ne išmesiu. Plius dar yra ir momentai, kai kalbame apie dietas, subalansuotą mitybą.

Visa šita sudėjus, mažėjančių porcijų tendencija yra ne tik Lietuvos klausimas, bet ir Baltijos šalių ir net ne tik vien jų. Čia daug platesnis klausimas ir kažkokio konflikto nematau. Čia matau vartotojų pasirinkimo klausimą“, – tv3.lt sako jis.

Tiesa, jis neatmeta, kad kaina pakelta gali būti ir specialiai, tačiau pabrėžia, kad tai nėra vienintelis faktorius, ir kainą veikia daugybė skirtingų elementų.

„Reikia konkretų pavyzdį dėl kainos žiūrėti ir analizuoti, ar iš tiesų produkto grynoji kaina keliama dėl infliacinių dalykų, žaliavų pokyčių ar dėl to, kad medžiagos kitos, pakuotė prabangesnė.

Vienas iš atsakymų galimas netiesioginis kainų pakėlimas. Tikrai neatmeskime to, kad kažkuriuo momentu konkrečiam produktui, kad pagerintų skonines savybes, labiau įtiktų vartotojui teko mažinti svorį, kad išlaikytų tam tikrą psichologinį kainos lygį: gal žmogus gali mokėti 1,99 Eur, bet nenori 2,01 Eur. Aš šaržuoju truputį, bet yra tos psichologinės ribos. Bet nėra juoda ir balta, yra eilė faktorių ir jie visi daro įtaką“, – patikina jis.

REKLAMA

M. Snarskio teigimu, visuose sektoriuose galima stebėti, kaip gamintojai taikosi prie pasikeitusių vartotojų įpročių, kad tik jų produktas būstų pasirinktas.

Pasak jo, duonos rinkoje taip pat kai kuri produkcija pardavinėjama mažesniais kiekiais. Tradicinės ir perkamos „Bočių“ duonos kiekis net padidintas, tuo tarpu duonos gaminys su įvairiomis sėklomis, kurios naudojamas rečiau ir kitokių vartotojų – sumažintas.

„Iš duonos rinkos mažesnės porcijos aiškiai pastebimos jau kurį laiką. Ir didžiąja dalimi, mūsų atveju, tai lemia mažėjantys namų ūkiai, antras – demografinė situacija, trečias – vartotojai, kurie nori pirkti dažniau, šviežiau, ir tai pastebima“, – teigia M. Snarskis.

Gintaras
2017-09-30 11:04:33
Seniai ir visos įmonės taiko tiek kainos kėlimą, tiek produkcijos svorio mažinimą. Rodos, kokia prasmė neįpilti 100 ml pieno į tokio pat dydžio paką? Svarbu, kad kaina keliais centais patrauklesnė būtų! Ir visai nesvarbu, kad daugiau atliekų paskui pas žmones, nes įpakavimai greitai pralenks ir turinį savo svoriu ir didybe. O atlyginimų kelti vis nėra iš ko... Stena, kad grynųjų vis nėra ir nėra. Tik apyvartos siekia dešimtimis milijonų ir žmonėms net minimalius atlyginimus kelti priešinasi. Pas mus nėra verslininkų, o vagys ir sukčiai. Todėl štai taip ir gyvena Lietuvos žmonės. Niekada nebūdavo sviesto 180 gramų. Pakelis 200 gramų ir tvarka. Bet ateityje turbūt tik po 155 gramus sugebės sviestą fasuoti ir kaina bus 2€. Taigi, gyvenimas gerėja
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Ponas Gramas 2017-10-01 11:40:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Baikit skaičiuoti gramus. Ne gramais prekiauja o tonomis. Palyginimui 1kg sūrėlio masės išfasuotas 200 vienetų ir į 250 vienetų. Skirtumas kainos LENTYNOJE yra +1 centas nuo didesnio kiekio sūrelių. Vadinasi. 1kg sūrelių masės - 200 vnt. 50g sūrelių parduoti už 0,44 eur = 88 eurus. 1kg sūrelių masės išfasuota į 250 vnt. 40g, po 0,45 euro = 112,5 euro. Skirtumas tarp senojo ir naujojo fasavimo sūrelių yra 88 eurai ir 112,5 euro, 24,5 eurai. Primenu, tai tik nuo 1 (vieno ) kilogramo varškės sūrelių masės. Kur dar perteklinis vanduo mėsoje, žuvyje, dešrelėse?   ATSAKYTI
Aha 2017-09-30 13:50:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vartotojai pageidauja mažesnių kiekių? Idiotizmas. Lai parodo nors vieną, kuris nori vietoj 50 gr. auti 40 gr. už tą pačią ar panašią kainą. Ką sukčiau nori apmulkinti, pats save? Negalvok, kad visi yra kvailiai, o tu tik vienas protingas.    ATSAKYTI
Doh 2017-10-01 11:33:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ar durnas ar protingas - vistiek pirksi  
Gintaras 2017-09-30 11:04:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Seniai ir visos įmonės taiko tiek kainos kėlimą, tiek produkcijos svorio mažinimą. Rodos, kokia prasmė neįpilti 100 ml pieno į tokio pat dydžio paką? Svarbu, kad kaina keliais centais patrauklesnė būtų! Ir visai nesvarbu, kad daugiau atliekų paskui pas žmones, nes įpakavimai greitai pralenks ir turinį savo svoriu ir didybe. O atlyginimų kelti vis nėra iš ko... Stena, kad grynųjų vis nėra ir nėra. Tik apyvartos siekia dešimtimis milijonų ir žmonėms net minimalius atlyginimus kelti priešinasi. Pas mus nėra verslininkų, o vagys ir sukčiai. Todėl štai taip ir gyvena Lietuvos žmonės. Niekada nebūdavo sviesto 180 gramų. Pakelis 200 gramų ir tvarka. Bet ateityje turbūt tik po 155 gramus sugebės sviestą fasuoti ir kaina bus 2€. Taigi, gyvenimas gerėja   ATSAKYTI
Roma 2017-09-30 18:01:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Verslininkų ir prekybininkų moralė supuvusi.Jie nori uždirbti milijonus,maustydami žmones.Seniai taip daro.sumažina kruopų,sviesto svorį. Ir mano,kad neikas nesupranta...Be to, mes tik perkame,tik perkame,net neįsigiliname,ar tikrai reikia to daikto-jei tik akcija;tai ir griebiame.Vartotojiška visuomenė,tai jiems tik daugiau į kišenę.Jei pirktumėm mažiau,protingiau,tai kainų tikrai nekeltų ir svorio nemažintų.  

Top Video

Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: praeiviai stabtelėjo žiūrėti, ką moteris vedžioja lauke
DABAR RODOMA
Mama slapta užfiksavo šokiruojantį slaugės elgesį su jos negalią turinčiu sūnumi
DABAR RODOMA
Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
REKLAMA
Dovanos (nuotr. Fotodiena.lt)
Prasidėjus Kalėdinių dovanų karštinei internete masiškai padaugėja įvairaus plauko sukčių sukurtų netikrų el. parduotuvių. Imituodamos realią prekybą jos vilioja pirkėjus 80% ...
Erika Šnaraitė dirba Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre ir studijuoja verslo psichologiją. Asmeninio archyvo nuotr.
Erika Šnaraitė, Lietuvos edukologijos universitete įgijusi psichologijos bakalauro diplomą, nusprendė studijas tęsti – pasirinko verslo psichologijos magistro studijas Mykolo ...
(nuotr. Fotolia.com)
Parduotuvių pardavėjų profesija yra antra populiariausia Lietuvoje po sunkvežimių darbuotojų. Tačiau spendžiant iš atsiliepimų, jų darbas tikrai nepavydėtinas, o alga menka. ...
„Senukai“ (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Statybos ir apdailos medžiagų prekybos grupė „Kesko Senukai Lithuania“ ir „Artūro Žuko įmonė“ nubaustos už pavojingų prekių prekybą.  Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Žmonių noras lengvai užsidirbti pinigų yra senas kaip patys pinigai. Nepaisydami įspėjimų apie galimus nuostolius, jie vis tiek mielai atsisveikina su savo sunkiai uždirbtais ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų