Premjeras galimybes didinti minimalią algą mato, o kaip darbdaviai?

Minimalios algos kėlimo klausimas gvildenamas jau visus metus. Profesinės sąjungos MMA nori didinti, darbdaviai ragina viską apmąstyti. Vyriausybė linkusi nuo kitų metų algą didinti. Tačiau pagrindinis galvose besisukantis klausimas – kiek?

Statybos (nuotr. Eimanto Genio)

Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga (MMA) siekia 380 Eur. Premjeras Saulius Skvernelis pasisakė, kad neabejoja, jog nuo 2018 metų sausio, minimali alga gali didėti. Kiek – paliekama nuspręsti Trišalės derybų metu.

Profesinės sąjungos laikysis 500 Eur, bet lauks ir kitų pasiūlymų

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigia, kad Trišalėje taryboje tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai sutiko, jog prielaidų didinti MMA Lietuvoje yra. Profesinių sąjungų konfederacija pasiūlė minimalią algą didinti iki 500 Eur, nes kainos kilo bei mokesčių reforma gali atnešti didesnius mokesčius dirbantiesiems.

REKLAMA

„Matomas šuolis įsivedus eurą – kainos padidėjo ir beveik pasiekė lito ir euro santykį vienas prie vieno, tai vienas momentas, kodėl mes taip siūlom. Kita priežastis – neaiški Vyriausybės pozicija visoje mokesčių reformoje. Girdime kalbas, kad dalinį socialinio draudimo mokesčio gali perkelti ant darbuotojo pečių, tai teoriškai MMA gali padidėti, o praktiškai nesikeistų vien dėl didesnių mokesčių darbuotojui. Pasižiūrėję BVP augimo tendencijas, kadangi jis ženklus, tai ir pasiūlėm 500 Eur. Bandysime laikytis tos pozicijos“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja jis.

Be visa to, A. Černiauskas teigia, kad galimi ir kiti du variantai. Pirmasis – kiekvienam sektoriui atskirai nustatyti minimalią algą. „MMA, kuri nustatoma už nekvalifikuotą darbą daugelyje sektorių neturi įtakos, nes ten darbo užmokesčiai yra didesni ir girdime kalbas apie tai, kad yra iš trečiųjų šalių reikia atsivežti darbo jėgos, pradedame bijoti, kad tuose sektoriuose darbo užmokestis bus dempinguojamas“, – sako jis.

Artūras Černiauskas (nuotr. Fotodiena.lt)

Antrasis, anksčiau teiktas siūlymas – nustatyti koeficientus regionams. Pavyzdžiui, šalies mastu nustatoma MMA 500 Eur, o pažiūrėjus regionus, kur vidutinė alga didesnė, ten MMA padidinamas. „Taip išeitų, kad Vilniuje jis būtų apie 50 ar 100 Eur daugiau“, – skaičiuoja A. Černiauskas.

A. Černiauskas nesiryžta atskleisti iki kokios minimalios MMA kėlimo kartelės derybų metu jis nusileistų. Pasak jo, kada bus matomi konkretūs valdžios ir verslininkų siūlymai, bus svarstoma, kiek galima nusileisti.

Jautriausiai į MMA pakėlimą reaguotų regionai

Darbdavių organizacijos nors ir mato ekonomikos pagyvėjimą, norus kelti MMA vertina santūriau. Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, pabrėždamas, kad tik labai nedidelė dalis pramonės įmonių vis dar tebemoka minimalias algas, o ne didesnes, sako, jog politikai visada mato galimybes padidinti MMA, tačiau jautriausiai į tokius pokyčius reaguotų verslai Lietuvos regionuose.

REKLAMA

„Jautriausia dalis verslo yra paslaugų sektorius ir verslas, kuris didele dalimi operuoja regionuose. Tai jautriausia ir sudėtingiausia dalis. Manyčiau, kad apsispręsti dėl to, kiek ir kaip didinti reikėtų gerai išanalizavus patirtį mūsų regionų ir, kaip paveiks MMA smulkų verslą regionuose ir smulkias paslaugas teikiančius verslininkus. MMA nustatant reikėtų žiūrėti pagal šakas, verslo dydį ir regionus“, – sako jis.

Be visa to, drastiškai padidinus MMA, gali nukentėti ir valstybės biudžetas. R. Dargis primena, kad įvertinus visą viešąjį sektorių, dirba apie 440 tūkst. žmonių ir nemaža jų algų dalis pririšta prie MMA.

„Valstybė yra didelis darbdavys. Didinant MMA reikės įvertinti biudžeto galimybes, su valstybe susijusias paslaugas ir įmones, kaip tie pokyčiai paveiks. Tai bus platesnė diskusija nei vien susėsti ir gerų norų vedamiems sutarti kiek šimtų kelti. Ekonomistai rimtai turėtų pasižiūrėti kokią įtaką tai turės mūsų konkurencingumui“, – svarsto LPK prezidentas.

<a class='top500' href='/top500/robertas-dargis' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/robertas-dargis' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/robertas-dargis' target='_blank'><a class='top500' href='/top500/robertas-dargis' target='_blank'>Robertas Dargis</a></a></a></a> (nuotr. LRVK, Darius Janutis)

R. Dargio nuomone, derėtų kalbėti ne tik apie MMA, bet ir apie kvalifikuotus darbuotojus.

„Ekonomikos augimas ir gyvybingumas rodo pozityvius ženklus. Natūraliai ir darbo jėgos stygius daro didžiulį spaudimą didinti atlyginimus. Jei žiūrėti per paskutinius 4–5 metus nuosekliai, kasmet po 5–6 proc. atlyginimai didėja. Tik netolygiai, ne visuose sektoriuose ir ne visiems vienodai.

Kitas klausimas, apie kurį reikėtų kalbėti – kvalifikacijos dalykai. Šiai dienai apie verslo poreikius, ypatingai pramonininkų, turime kalbėti apie platesnę švietimo programą – sunku surasti kvalifikuotus darbuotojus, kurie galėtų dirbti su šiuolaikine programine įranga ir skaitmena. Lietuva turi daryti stiprias investicijas, nes dar gegužės mėnesį, kada turėjome didžiulę diskusiją Briuselyje su Europos pramonininkais buvo pastebėta, kad iki 2020 m. beveik 90 proc. darbo vietų reikalaus skaitmeninio raštingumo. Lietuva šioje vietoje turi labai pasitempti“, – taisytinas vietas nurodo jis.

REKLAMA

V. Sutkus: orientuotis reikia ne į minimalią algą

Kitas darbdavių atstovas, Lietuvos verslininkų konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus 500 Eur minimalios algos dydį vertina neigiamai, nes jis turi būti proporcingas – 50 proc. – vidutinio atlyginimo, kuris šiuo metu siekia 808 Eur neatskaičius mokesčių.

„Visuotinai pripažįstama, kai MMA peržengia tuos 50 proc., prasideda neigiami ekonomikos reiškiniai: mažėja žmonių motyvacija, nuvertinamas specialistų darbas. Šito nevertėtų daryti. Dabartinis MMA 380 Eur ir taip jau yra ant tos minimalios 50 proc. ribos. Be to MMA buvo didintas ne taip seniai, pernai vasarą, o nuo sausio pirmos padidėjo neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – tai leidžia mažai uždirbančioms šeimoms šiek tiek gauti daugiau pajamų“, – mano V. Sutkus.

Kaip jis pats teigia, nėra šalininkas orientuotis į MMA, nes tai yra administracinis valdžios svertas nebūtinai priklausantis nuo realių rinkos sąlygų ir ekonomikos galimybių. Dėl to, jo nuomone, reikėtų susitelkti į skatinimus kelti vidutinę algą bei šešėlinės ekonomikos mažinimą.

Valdas Sutkus (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Jei pasižiūrėti duomenis pagal vartojimą, jis yra didesnis nei galima tikėtis, žiūrint į oficialius atlyginimus. Tai rodo, kad tikrai nemaža dalis yra šešėlinių pinigų“, – teigia jis.


Rašyti komentarą...
A
Argumentas
2017-08-02 11:26:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar mes turim vyriausybę? Ar Sutkus vyriausybė?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų