Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis.

Kasininkė (nuotr. Fotolia.com)

Kasininkė (nuotr. Fotolia.com)

„Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų. Tačiau vis daugiau įmonių teigia, kad, nuolat didindamos darbo užmokestį, jos negali rasti pakankamai darbuotojų, ir tai riboja jų veiklą. Žinoma, situaciją dar labiau apsunkina prasta demografinė padėtis. Manome, kad padėtis darbuotojams bus palanki ir toliau, o didesnės algos leis gyventojams didinti išlaidas vartojimui“, − sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Lietuvos makroekonomikos apžvalga 2017 m.

Lietuvos makroekonomikos apžvalga 2017 m.

Šiemet pasaulio ekonominis aktyvumas padidėjo 

Pasiekti didesni pasitikėjimo rodikliai, suintensyvėjo tarptautinė prekyba, kur kas didesnė tapo pasaulinė pramonės produkcija. Tai siejama su pagerėjusia padėtimi įvairiuose regionuose. Vykdant skatinamąją ekonominę politiką ir plėtojant infrastruktūros bei kitus projektus, sustiprėjo importuojamų prekių paklausa Kinijoje. Vėl ėmus kaupti atsargas ir esant didesnei vidaus paklausai, ūkio padėtis gerėjo JAV, kur pasitikėjimo rodiklius gerina ir planuojami pasikeitimai valdžios sektoriaus finansų srityje. Didesnė vidaus paklausa prisidėjo prie ekonomikos augimo ir euro zonoje.

REKLAMA

Nebekrintant žaliavų kainoms, ūkio aktyvumas ėmė stabilizuotis žaliavas eksportuojančiose šalyse. Jose, pavyzdžiui, Rusijoje, ekonominės padėties gerėjimas tebėra trapus, bet vis dėlto tų šalių ekonomika nebesitraukia, o tai tarptautinę aplinką veikia palankiai.

Pagerėjusi pasaulio ūkio padėtis gana greitai paveikė eksportuotojus Lietuvoje. Anksčiau kelis ketvirčius kritęs, stipriai ūgtelėjo prekių eksportas. Pagyvėjo prekių eksportas tiek Vakarų, tiek Rytų kryptimi, nes ir įvairių užsienio šalių ekonominė raida pagerėjo. Daug augo ir paslaugų eksportas. Kaip žinoma, didelę dalį paslaugų eksporto sudaro transporto paslaugos. Šių paslaugų eksportas augo ir pernai, nes daug investavęs transporto sektorius veiklą nukreipė į Vakarų rinkas. Šiemet transporto sektoriaus aktyvumas tebekyla daug.

Ūkio aktyvumą veikia ne tik tarptautinė aplinka 

Lietuvos ūkio raidai didelį poveikį tebeturi vidaus paklausa, ypač privatusis vartojimas, skatinamas išskirtinių pokyčių darbo rinkoje. Pernai darbo užmokestis padidėjo apie 8 proc. Gana daug – ne mažiau kaip ketvirtadalį – šio augimo lėmė padidintas minimalusis darbo užmokestis. Pastarojo didinimo poveikiui sumažėjus, buvo galima tikėtis, kad darbo užmokestis šalyje kils mažiau. Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad jo augimo tempas tebėra aukštas.

Darbo užmokestis auga daugiau, nei prognozuota, iš dalies dėl to ir privatusis vartojimas didėja daugiau, nei numatyta. Stiprus darbo užmokesčio augimas būdingas ne pavienėms darbuotojų grupėms. Daug kyla gaunančių tiek mažesnį, tiek didesnį darbo atlygį gyventojų darbo užmokestis. Kitaip sakant, darbo užmokesčio kilimas nuo atlygio dydžio daug nepriklauso. Tai parodo, kad įtampa apima visą darbo rinką – visas darbuotojų grupes. Ši įtampa ir lemia tokį spartų darbo užmokesčio augimą.

REKLAMA

Susidariusią situaciją darbo rinkoje nebus lengva įveikti

Įmonių plėtrai yra svarbus darbo veiksnys, tačiau vis daugiau įmonių teigia, kad jų veiklą riboja darbuotojų trūkumas. Laisvų darbo vietų daugėja, o vienai laisvai darbo vietai tenkančių bedarbių vis mažėja ir yra nedaug. Jau netrumpą laiką kylantis gyventojų aktyvumo lygis iki šiol švelnino demografinių veiksnių – anksčiau sumažėjusio gimstamumo ir tebesitęsiančios emigracijos – poveikį darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, todėl darbo jėga Lietuvoje pastaraisiais metais nemažėjo.

Tačiau jau artimiausiu metu aktyvumo lygio pokyčiai nebepajėgs atsverti nepalankių demografinių tendencijų. Net jei gyventojų aktyvumo lygis artimiausiais metais nemenkai didės, darbo jėga turėtų mažėti. Tai ribos galimybes gausinti bendrą užimtųjų skaičių ir didins jau šiuo metu darbo rinkoje stebimą įtampą.

Lietuvos makroekonomikos apžvalga 2017 m.

Lietuvos makroekonomikos apžvalga 2017 m.

Vartojimas ir investicijos skatins ekonomikos augimą

Darbuotojams palanki padėtis darbo rinkoje ir toliau didins darbo pajamas, todėl privatusis vartojimas tebebus svarbus ekonomikos augimo veiksnys. Vis dėlto manoma, kad darbo pajamos artimiausiais metais negalės didėti tiek daug, kiek jos didėjo iki šiol, nes daug labiau nei darbo našumas augantis darbo užmokestis neigiamai veikia įmonių konkurencingumą. Toks didelis atotrūkis tarp darbo atlygio ir našumo raidos galimas tik trumpesniu laikotarpiu. Pradėjus lėtėti darbo pajamų augimui, mažiau turėtų didėti ir namų ūkių išlaidos.

Svarbus ūkio plėtros veiksnys bus investicijos. Praėjusiais metais nedidėjusios, visu prognozuojamuoju laikotarpiu – 2017 2018 m. – jos turėtų didėti, skatinamos kylančios paklausos tiek eksportuojančiame sektoriuje, tiek į vidaus paklausą orientuotame sektoriuje. Investicijas padės didinti ir atsigausiantys lėšų iš ES fondų srautai. Numatoma, kad 2017 m. realusis BVP padidės 3,3, o 2018 m. – 2,8 proc.

REKLAMA

Kainos augs daug labiau

Pastaruosius kelerius metus infliacija Lietuvoje buvo nedidelė, iš dalies dėl tarptautinės ekonominės aplinkos, mažinusios žaliavų kainas. Pastarosioms padidėjus, padidėjo ir infliacija, ją taip pat padidino išaugę akcizai. Šių metų pradžioje gana daug kilo maisto kainos.

Bendrą maisto produktų kainų lygį gerokai padidino nuo kovo mėn. itin išaugę akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui. Kitų nei alkoholiniai gėrimai ir tabakas maisto produktų kainų kilimas nebespartėja, jis netgi šiek tiek sulėtėjo. Bendrai kainų raidai nemažą įtaką daro ir pasaulinių naftos kainų kaita.

Šių kainų padidėjimas praėjusiais metais lemia ne tik didesnes degalų kainas, bet ir vėl pradėjusias kilti ne naftos produktų importo kainas. Tai gali pradėti didinančiai veikti ir vartotojų kainas, pavyzdžiui, keletą metų labai nedaug tesikeitusias pramonės prekių kainas.

Su vidaus paklausa labiausiai susijusių kainų grupė – paslaugų kainos – taip pat turi pastebimą poveikį bendrajai infliacijai. Šiais metais paslaugų kainos kyla šiek tiek daugiau, nei tikėtasi, iš dalies dėl trumpalaikių veiksnių, pavyzdžiui, dėl pasikeitusios sezoniškumo veikiamų kainų raidos. Pašalinus paslaugų kainas, kurios labiausiai svyruoja, bendras paslaugų kainų kilimas yra gana pastovus, tiesa, gana nemažas. Tam įtakos turi augančios darbo sąnaudos ir stipri vidaus paklausa.

Vienintelė kainų grupė, vis dar mažinanti bendrąją infliaciją, yra administruojamosios kainos. Kol kas mažesnės nei prieš metus yra šilumos energijos, dujų, elektros kainos. Tačiau ir administruojamosios kainos jau artimiausiu metu bendrąją infliaciją didins – iš dalies dėl 2017 m. birželio mėn. pakilusio pridėtinės vertės mokesčio tarifo, taikomo šilumos energijai. Pastarasis pridėtinės vertės mokesčio didinimas nebuvo įtrauktas į ankstesnes prognozes, todėl tai iš dalies lemia didesnę infliacijos prognozę.

REKLAMA

Dabar numatoma, kad 2017 m. infliacija sudarys 3,2 proc. Prognozuojama šių metų infliacija yra didesnė, nei ji buvo ankstesnius kelerius metus, tačiau infliacijos padidėjimas vertinamas kaip trumpalaikis. Laikomasi prielaidų, kad kitąmet pasaulinės naftos kainos nedidės, o pasaulinių maisto žaliavų kainos kils daug mažiau nei šiemet. Todėl 2018 m. infliacija šalyje turėtų sumažėti. Prognozuojama, kad ji sudarys 2,2 proc.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
DABAR RODOMA
Per Vyriausybės posėdį užsirūkusiam finansų ministrui – Skvernelio prašymas
REKLAMA
Darbas (Fotobankas)
Šalies kelių projektams paskirstyta 31,315 mln. eurų. Dalis iš 150 mln. eurų Vyriausybės papildomai keliams skirtų lėšų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymais ...
Eurai (nuotr. Justinas Auškelis/Fotodiena)
Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą su koronaviruso protrūkiu susijusią 10 mln. eurų paramos schemą kultūros ir meno institucijoms bei organizacijoms. Kaip ...
Vilius Šapoka (Tomas Lukšys/Fotobankas)
Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje per kelerius metus mažėjo įspūdingai, teigia finansų ministras, siejantis šią pažangą su visuomenės sąmoningumo augimu. Tačiau Viliaus ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Praėjusį mėnesį šalyje dar galiojo gana griežti karantino reikalavimai, tad nemažai įmonių nedirbo arba tai darė minimaliu režimu. Nepaisant jų prastovų ir kritusio ...
Operos ir baleto teatras (nuotr. Sauliaus Žiūros)
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Jonas Sakalauskas sako, kad dėl šalyje paskelbto karantino jo vadovaujamas teatras galėjo netekti apie ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų