4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje.

Vilniaus miestas (nuotr. Fotodiena/Domantas Pipas)

Vilniaus miestas (nuotr. Fotodiena/Domantas Pipas)

Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti. Esant tokiai ūkio raidai, išliks spaudimas didinti atlyginimus bei kainas. Neinvestuojant į darbo našumo didinimą, augančių atlyginimų ir kainų spiralė ateityje gali mažinti Lietuvos įmonių konkurencingumą, ribodama ir ūkio plėtrą.

REKLAMA

Rokas Grajauskas: daugiau vartojame, auga eksportas

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas komentuoja, kad metų pradžioje Lietuvos ekonomikoje augo viskas, kas tik galėjo. Gamybos apimtys per pirmąjį ketvirtį augo 8 proc. Tiek pat augo mažmeninė prekyba, eksportas sausį–vasarį augo 6 proc. Priešingai nei visus 2015 m. ir didžiąją 2016 m. dalį, atsargų pokytis Lietuvos įmonėse šių metų pradžioje taip pat buvo teigiamas. Kitaip tariant, Lietuvos ekonomikoje pirmąjį ketvirtį susidarė itin palankios sąlygos sparčiam augimui.

Tačiau, pasak jo, tokį tempą išlaikyti visus 2017 metus bus sudėtinga.

„Mažmeninę prekybą metų pradžioje į priekį stūmė augę alkoholinių gėrimų pardavimai. Gyventojai, laukdami akcizų didinimo kovo 1 d., skubėjo pasipildyti alkoholinių gėrimų atsargas. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse mažmeninės prekybos apimčių augimas metų pradžioje nėrė į dugną. Pagrindinė tai lėmusi priežastis – smarkiai išaugusi infliacija.

Rokas Grajauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Rokas Grajauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Infliacija yra padidėjusi ir Lietuvoje – pirmąjį šių metų ketvirtį ji siekė 3 proc. Todėl tikėtis tokio vartojimo augimo, kurį patyrėme praėjusiais metais ar šių metų pradžioje, vargu, ar galime. Nors šiemet ir toliau išsilaikys spartus atlyginimų augimas bei toliau augs užimtumas, išaugusi infliacija mažins vartotojų perkamąją galią. Dėl to vartojimo apimtys likusiais metų mėnesiais augs gerokai lėčiau, maždaug 3–4 proc.“, – komentuoja R. Grajauskas.

Tuo tarpu Lietuvos eksportą šiemet teigiamai veikia ne tik atsistatančios eksportuojamų produktų kainos, bet ir gerėjanti ekonominė situacija eksporto rinkose, sako jis. Pirmaisiais šių metų mėnesiais labiausiai, net 20 proc., augo Lietuvos eksportas į Rusiją.

REKLAMA

„Rusijos ekonomikai lipant iš recesijos bei sustiprėjus rubliui, išaugo ir Rusijos vartotojų perkamoji galia. Tuo netrunka pasinaudoti Lietuvos prekybininkai, didesnius krovinių srautus į Rusiją fiksuoja ir transporto įmonės.

Šiemet turėtų atsigauti ir investicijos. Praėjusiais metais bendros investicijų apimtys Lietuvoje traukėsi, o pagrindinis veiksnys buvo vangiai įsibėgėjantis struktūrinės ES paramos paskirstymas. Išdžiūvusi ES paramos upė labiausiai kirto per statybų apimtis, tuo tarpu investicijos į įrangą augo 9 proc. Gamybinių pajėgumų panaudojimas šiuo metu Lietuvoje yra istorinėse aukštumose, o tai reiškia, kad paklausa investicijoms išlieka stipri. Todėl šiemet turėtų ne tik atsigauti investicijos į statybą, bet ir toliau augti technologinis įmonių atsinaujinimas.

Augančios įmonių investicijos augina ir bankų paskolų portfelius. Praėjusiais metais susitraukus ES paramai, šią spragą užpildė bankų finansavimas. Iš viso bankų paskolų portfelis praėjusiais metais augo 9 proc., pirmaisiais šių metų mėnesiais augimas buvo dar spartesnis – beveik 10 proc.

Kitaip tariant, seniai Lietuvos ekonomikoje turėjome tiek daug gerų žinių ir optimizmo. O tai leidžia tikėtis, kad ekonomikos augimas šiemet bus gerokai spartesnis nei praėjusiais metais. Manome, kad likusiais metų ketvirčiais, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, augimo tempas šiek tiek sulėtės, tačiau išliks spartesnis nei praėjusiais metais. Iš viso šiemet tikimės 3,1 proc. ekonomikos augimo. Kitąmet augimas turėtų nežymiai sulėtėti ir siekti 3 proc.“, – rašoma ekonomisto komentare.

REKLAMA

Indrė Genytė–Pikčienė: būsto rinka taip pat dar neišsikvėpė

DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė taip pat patvirtina, kad pagrindiniu Lietuvos ekonomikos plėtros šaltiniu išlieka tvarus namų ūkių vartojimo augimas. Ji teigia, kad gyventojų vartojimo apetitą kėlė keletas itin palankių aplinkybių: optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo bumo laikų kylantis darbo užmokestis, gerėjanti šalies gyventojų finansinė sveikata ir santūri infliacija. Tą grindžia pirmaisiais mėnesiais sparčiai augusi mažmeninės prekybos apyvarta, palyginti su pirmuoju 2016 m. ketvirčiu, ji pasistiebė net 7,5 proc.

„Minėti vartojimą skatinę veiksniai ir palanki kredito aplinka neleido išsikvėpti ir būsto rinkai. Toliau sparčiai vystėsi gyvenamojo nekilnojamojo turto plėtra, naujus pokrizinius rekordus fiksavo būsto pardavimai. Tuo tarpu negyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių statyba tik pradeda įsibėgėti. Šis segmentas palyginti stipriai priklauso nuo ES struktūrinių fondų lėšų, tad kaip tik šiemet statybų atstovus pradeda pasiekti naujojo etapo pinigai“, – prideda analitikė.

I. Genytė–Pikčienė komentuoja, kad energingiau pavasarį pasitiko ir pagrindinis Lietuvos eksportuotojas – apdirbamoji pramonė. Pirmąjį ketvirtį šios ekonominės veiklos pardavimų plėtra (be rafinuotų naftos produktų gamybos) siekė net 10,6 proc.

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė (nuotr. asm. archyvo)

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė (nuotr. asm. archyvo)

„Tiesa, mūsų eksportuotojams skverbtis į išorės rinkas vis dar sekasi sunkiai. Lietuviškos kilmės prekių eksporto rodikliai kol kas nedžiugina: sėkmingą sausį sekė itin vangus vasaris. Gali būti, kad tai – nauja norma Lietuvai. Sparčiai augant darbo sąnaudoms, mūsų prekių asortimentas, kuriame vyrauja žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės pramonės produkcija, tampa vis mažiau konkurencingas tarptautinėje arenoje. Tad būsime priversti arba radikaliau keisti eksportuojamų prekių pasiūlą, arba taikstytis su mažesniais pardavimais ir pralaimėti konkurencinę kovą „pigesniems“ gamintojams.

REKLAMA

Džiugina tai, kad išorės prekyboje vis didesnį vaidmenį vaidina paslaugų eksportas. Po solidaus dviženklio augimo pernai, šių metų pirmaisiais mėnesiais paslaugų eksportas taipogi išliko dinamiškas. Labai tikimės šio segmento tvarios plėtros ateityje, nes Lietuva Baltijos šalyse eksportuoja paslaugų santykinai mažiausiai. Be to, aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų eksporto vystymasis – tinkamas būdas keisti šalies struktūrinį veidą ir mažinti priklausomybę nuo žemos pridėtinės vertės gamybos. Aišku, šio proveržio dar teks palaukti. Lietuvos paslaugų eksporte vyrauja transporto paslaugos. Jų svoris paslaugų eksporte siekia 57 proc. Tiesa, reikia pripažinti, kad šių paslaugų teikėjų aukso amžius jau praeityje. Užsivėrus Rusijos rinkai Lietuva prarado patrauklų transporto tarp Rytų ir Vakarų koridoriaus vaidmenį. Tuo tarpu aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios IT, telekomunikacijų, finansinės ir verslo paslaugos tesudaro tik 15 proc. viso paslaugų eksporto“, – rašoma analitikės komentare.

Analitikės teigimu, prie pridėtinės vertės augimo, tikėtina, prisidėjo ir besitęsiantis įmonių atsinaujinimo procesas. Dėl tinkamų darbuotojų trūkumo ir šiemet tai vers įmones ir toliau didinti išlaidas gamybos priemonėms ir veiklos modernizavimui.

„Vertinant Lietuvos ūkio trumpojo laikotarpio perspektyvas, liekame ištikimi savo pernykštei 3,2 proc. BVP augimo prognozei. Lietuvos ekonomika vis dar labai tvirtai remiasi vidaus vartojimo koja, tikėkimės, šiemet drąsiau atsispirs ir į eksportu mintančias veiklas. Be to, šiemet ūkio plėtrą jau turėtų palaikyti investicijos, nes šiems metams numatyta reikšminga ES struktūrinių fondų parama“, – primena analitikė.

REKLAMA

Darius Imbrasas: ateities augimą lems tai, kiek bus investuota didinat našumą

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas komentuoja, kad nors šiuo metu nemenka atlyginimų augimo dalis yra siejama su didinamu minimaliuoju ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiu, vis ryškesnė tampa darbuotojų trūkumo problema. Šiais metais ji tūrėtų būti viena pagrindinių spartų darbo užmokesčio augimą lemsiančių priežasčių.

„Esant tokiam nedarbo lygiui, gana didelei emigracijai ir mažėjant darbo rinką papildančių jaunų asmenų, įmonėms bus vis sunkiau rasti darbuotojų, o konkuruodami dėl jų darbdaviai bus priversti didinti darbo užmokestį.

Darius Imbrasas (nuotr. Organizatorių)

Darius Imbrasas (nuotr. Organizatorių)

Lietuvos ūkio augimą lenkiantis darbo užmokesčio fondo kilimas lemia didėjančią darbo užmokesčio dalį sukuriamoje pridėtinėje vertėje. Ji ilgiau kaip dvejus metus viršija šio rodiklio istorinį vidurkį. Tik nedaug augant darbo našumui, senkantis įmonių rezervas amortizuoti atlyginimų augimą pelno sąskaita pamažu vers įmones griebtis kitos strategijos, t. y. prekių ir paslaugų kainų peržiūros. Šio scenarijaus Lietuvos ūkis galėtų išvengti daugiau investuodamas į našesnes technologijas“, – rašoma jo komentare.

Ekonomisto teigimu, nors išlaidos produktyviosioms investicijoms ir moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai (MTEP) pastaraisiais metais augo, tačiau Lietuvos rodikliai ES kontekste tebėra nuviliantys.

„Lietuvos produktyviųjų investicijų ir BVP santykis 2011–2015 m. laikotarpiu buvo vienas mažiausių ES. Prastoje vietoje Lietuva yra ir pagal verslo įmonių investicijas į MTEP. 2011–2015 m. laikotarpiu Lietuvos verslo įmonių investicijos į MTEP sudarė tik 0,26 proc. BVP. Palyginimui, Austrijos, Danijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos verslo sektoriaus investicijų į MTEP ir BVP santykis sudaro apie 2 proc., Estijos – 0,96 proc., Latvijos – 0,18 proc. Didesnės investicijos į MTEP įmonėms sudarytų sąlygas kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, kurie padėtų joms sėkmingiau konkuruoti tarptautinėse rinkose, netgi esant darbuotojų trūkumo ir spartaus darbo užmokesčio augimo iššūkiams“, – įvertina ekonomistas.

APKALTA!
2017-04-30 21:46:21
DĖL SNORO SUŽLUGDYMO D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
APKALTA! 2017-04-30 21:46:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
DĖL SNORO SUŽLUGDYMO D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!   ATSAKYTI
Mindaugas 2017-04-29 23:36:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Byb is y sikna kas gali laukt su tokiais politikais kurie tik y savo kisene kisa    ATSAKYTI
rimas 2017-04-29 20:26:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kas laukia?nauji LAURU kvartalai-tik su sinagogomis ir mecetemis.....   ATSAKYTI

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
(nuotr. Fotodiena.lt)
Karantinui švelnėjant, daugėja skrydžių iš Lietuvos. Oro linijų bendrovės siūlo vykti ne tik populiariomis kryptimis į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Švediją ar Norvegiją, bet ...
Padavėja (nuotr. 123rf.com)
Prasidėjusi kalendorinė vasarą, į pabaigą artėjantys mokslo metai daugelį nepilnamečių priverčia susimąstyti, ką jie galėtų prasmingo nuveikti, kad ir laikas praeitų smagiai, ...
Saulius Skvernelis (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės kelerius metus apskritai negavo papildomų lėšų pagal protokolinį Vyriausybės sprendimą, kuriuo ...
Eimutis Misiūnas (nuotr. stop kadras)
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ir krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas kartu su valstiečiais dalyvaus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. E. ...
Grigeo (Greta Skaraitienė/Fotobankas)
Nuo gegužės vidurio neveikianti kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ netrukus galės atnaujinti veiklą – bendrovė „Klaipėdos vanduo“ teigia įsitikinusi, jog „Grigeo Klaipėda“ ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų