Atnaujinta jau 18 namų
„Pirmajame renovacijos etape gyventojus vos įtikinome dalyvauti. Antrajame sekėsi geriau – gyventojai buvo aktyvesni. Na, o ne taip seniai paskelbus apie trečiąjį kvietimą jau patys gyventojai, neraginami ir neprašomi, pradėjo nešti prašymus įtraukti jų daugiabučius į renovuotinų namų sąrašą. Tikimės, kad entuziazmas neužges ir vėliau, bei visi pritars parengtiems investiciniams planams“, – sako Renata Surblytė.
Šiuo metu Kretingoje renovuoti jau 18 namų. Atnaujinti vieno mikrorajono daugiabučiai, kurie sudaro kvartalą. Jame jau yra 7 renovuoti daugiabučiai namai ir dar 3 besiruošiantys renovacijai. Atsižvelgiant į nedidelį daugiabučių skaičių šioje savivaldybėje ir nedideles šildymo kainas, tokie pasiekimai, pašnekovės nuomone, yra džiuginantys.
„Turime ir vieną namą – sutaupymų čempioną. Po atnaujinimo jis sunaudoja 54,23 proc. mažiau šilumos energijos. Pasiekti ženklius sutaupymus padėjo ne tik fasado šiltinimas, bet ir kokybiškai ir pilnai atnaujinta šildymo sistema“, – pasakoja R. Surblytė.
Pasitarnauja ir paprasta namo konstrukcija
Renovacijai, kaip pripažįsta renovaciją administruojančios įmonės vadovė, gana palanki renovacijai daugumos Kretingos daugiabučių konstrukcija – dauguma yra įprastos architektūros namai. „Tai lemia optimalias gyventojų investicijas vienam kvadratiniams metrui, palyginus su neįprastesnių konstrukcijų daugiabučiais, kuriuose yra mažiau gyventojų. Tiesa, turime ir netradicinės architektūros pavyzdžių. Vienas iš renovuotų daugiabučių pastatytas 1909 m. Jį renovuojant, išlaikyti autentiški fasadų architektūriniai elementai. Tačiau tokių namų – nedaug“, – pastebi pašnekovė.
Vis daugiau kretingiškių atranda platesnius renovacijos darbų paketus, renkasi priemones, kurių įgyvendinimui reikia didesnių investicijų. „Vienos aiškios tendencijos neturime, gyventojai renkasi skirtingas energinio efektyvumo priemones. Iš 19 daugiabučių 5 yra su vėdinamu fasadu, 4 – su pakeista elektros instaliacija, 5 – su pakeistu šalto vandentiekio vamzdynu, 6 – su pakeistu nuotekų vamzdynu, 1 – su įrengta drenažo sistema ir 1 – su šakotine šildymo sistema. Pasirenkami labai įvairūs sprendiniai, o jų pasirinkimą vis dažniau nulemia ne kaina, o gyventojų nuomonė apie vieną ar kitą priemonę“, – sako R. Surblytė.
Kaip pastebi pašnekovė, įprastas renovacijos priemones vis daugiau žmonių mato kaip būtinybę, kurią būtina įgyvendinti, neatsižvelgiant į atsipirkimą. „Jau antrajame renovacijos etape pastebėjome, kad gyventojai pradėjo rinktis platesnius priemonių paketus, o kainos ir naudos santykis tapo mažiau aktualus“, – dėsto pašnekovė.
Svarbu tinkamas pasirengimas
Daugiabučio namo atnaujinimui reikalingi dokumentai rengiami keliais etapais: namo valdytojas konkurso būdu atrenka investicijų plano rangovą, parengtas investicinis planas aptariamas su daugiabučio gyventojais. Vėliau planas pateikiamas Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) peržiūrai, kol galiausiai tvirtinamas namo butų savininkų susirinkime. Vadovaujantis patvirtintu investiciniu projektu, rengiamas techninis projektas.
„Gavę investicinį projektą, gyventojai turėtų jį atidžiai įvertinti, neskubėti ir nuspręsti, ar jis tikrai atspindi pageidavimus. Jeigu pasirodo netinkamas, geriau investicinį projektą taisyti iš karto, bet nedaryti klaidų ir vėliau netinkamą planą perkelti į techninį projektą“, – teigia statybų bendrovės vadovas Vidas Staveckas.
Patobulinus investicinių projektų rengimo tvarką, jie dabar ruošiami gerokai kokybiškiau ir išvengiant anksčiau pasitaikančių neatitikimų.
„Anksčiau investicinis planas galėjo būti rengiamas net neapsilankius objekte. Nuo šiol rengėjas turi būti vietoje, pasitikslinti reikalingus kiekius. Apskaičiuodamas renovacijos kainą, jis taip pat privalo pagrįsti numatomų darbų kainas pagal sudarytą kainyną, kuris atnaujinamas kas pusmetį“, – teigia Edvardas Petrauskas, BETA projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas.
Investicinių planų rengėjams kasmet keliami vis aukštesni reikalavimai, papildytas ir sugriežtintas investicinių planų rengimo tvarkos aprašas. Įgyvendinamas projektas taip pat įvertinamas ir prižiūrimas ekonomistų bei auditorių. Atlikti auditai vėliau dar tikrinami išorinių ekspertų.
