Tačiau ar tikrai visas maistas atitenka labdaros organizacijoms? Ar šis neatsiduria konteineriuose? Pasak specialistų, yra atvejų, kai mažos parduotuvėlės nesibodi maisto produktus tiesiog išmesti.
Ekonomistė Jekaterina Rojaka tikina, kad draudimas prekybininkams išmesti maisto produktus sumažintų ir jų kainas. Tokiu atveju prekybininkai turėtų būti įpareigoti besibaigiančio galiojimo produktus parduoti gerokai pigiau nei tai yra daroma dabar. Esą kitos šalys tokią praktiką taiko ir padeda skurstantiems.
Štai dar pernai Prancūzija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, priėmusia įstatymą, kuriuo prekybininkai bebaigiantį galioti maistą ne išmeta, o atiduoda labdaros organizacijoms. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis Lietuvai siūlo imti pavyzdį iš Prancūzijos ir tai įtvirtinti įstatymu.
Tuo tarpu prekybininkai ginasi ir tvirtina, kad maisto jokiais būdais nešvaisto. Esą tik visiškai supuvę vaisiai ar daržovės, kurių kiekiai yra itin maži, utilizuojami.
Europos komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkstantis tonų maisto atliekų. Vienam lietuviui tenka apie 171 kilogramas išmetamo maisto.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
