Rūšiuosime, kaip civilizuotas pasaulis
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad visas civilizuotas pasaulis seniai rūšiuoja maisto atliekas. O mes gerokai atsiliekame. Taigi jau nuo kitų metų turi įsigalioti maisto atliekų rūšiavimo sistema.
„Gyvenantiems kaimiškose vietovėse padėsime įsigyti konteinerius ir taip skatinsime kompostavimą. Tai jau ir dabar sėkmingai vyksta. Didžiausia naujovė ta, kad maisto atliekų rūšiavimo konteinerius pastatysime ir miestų gyventojams. Į šiuos konteinerius reikės mesti namuose atskirai išrūšiuotas maisto atliekas, nesuvalgytą sugedusį maistą. Taip į bendrus sąvartynus nepateks bioskaidžios atliekos. Jos bus panaudojamos biodujų energijos išgavimui ir komposto gamybai“, – aiškina ministras.
Žada, kad baisaus dvoko nebus
Regis, į vieną krūvą sumestos maisto atliekos, nepraskiestos kitomis šiukšlėmis, turėtų skleisti nemenką dvoką. Šiukšlių konteineriai statomi prie pat daugiabučių, taigi ar nepasieks gyventojų nosių nemalonūs pojūčiai? Ministras tikina, kad blogiau, nei dabar, tikrai nebus. „Kvapo tikrai nebus daugiau, nei dabar.
Tiek dabar metame maistą į konteinerius, tiek po to mesime. Tik ne kartu su kitomis šiukšlėmis, o atskirai. Bet juk išmetamo maisto kiekis nepasikeis, tai ir kvapas neturėtų būti stipresnis. Be to yra įvairių technologinių sprendimų. Konteineriai bus su dangčiais, specialiomis kapsulėmis, kurias galima išimti, kad neužsiterštų pats konteineris ir atliekos ten nepūtų. Aišku, konteineriai bus dažniau valomi, o maisto atliekos bus dažniau išvežamos, nei kitos šiukšlės. Kai kuriose šalyse naudojami požeminiai konteineriai. Tokia galimybė bus ir Lietuvoje“, – sako K. Navickas. Anot, jo, kokius konteinerius statyti, apsispręs pačios savivaldybės.
Įrenginiai maisto atliekų tvarkymui jau yra
Ministras sako, kad papildomų įrenginių, kurie tvarkys maisto atliekas, diegti nereikės. Mat kai buvo įrenginėjami sąvartynai ir atliekų tvarkymo įmonės, visose savivaldybėse įrengtos ir kompostavimo vietos.
„Kai kur ir biodujų išgavimo įrenginiai yra. Tai čia dar efektyviau. Pajėgumų tikrai užteks naujai atliekų rūšiai sutvarkyti. Ir dabar tie įrenginiai atlieka savo funkciją. Į juos vežamos atliekos iš parduotuvių, restoranų, valgyklų, ūkininkai kai kada atliekas priduoda“, – pasakoja ministras.
Už išrūšiuotas šiukšles – mažesnė sąskaita
Kita svarbi naujiena šiukšlių tvarkyme – galimybė gyventojams už išrūšiuotas šiukšles mokėti mažiau. Jau ir dabar tai gali daryti kai kurių savivaldybių privačių namų gyventojai. Pavyzdžiui, Kaune nuo pernai pavasario rūšiavimo konteinerių atsisakiusiems individualių namų savininkams atliekų išvežimas brangsta trigubai. Tuo metu rūšiuojantys Kauniečiai gauna mažesnes sąskaitas. Ministras sako, kad tokią sistemą siekiama įvesti ir daugiabučių gyventojams. Bet čia ir prasideda iššūkiai.
„Silpnoji vieta sistemos, jei gyveni daugiabutyje. Dar iki galo nenusprendėme, kaip turėtų viskas veikti. Pavyzdžiui, Vokietijoje atliekas tvarkanti įmonė pažiūri, ar į rūšiavimo konteinerius neprimetama kitų atliekų. Jei rūšiavimas netvarkingas, namo, kuriam priklauso konteineris, gyventojai, gauna didesnes sąskaitas už šiukšlių išvežimą. Aišku, sistema nėra tobula. Žmogus tiek išradingas, kad gali bet ką sujaukti. Bet manau, kad tokia sistema turėtų būti pradėta taikyti ir Lietuvoje“, – dalinasi planais ministras.
Sąskaita už šiukšles priklausys nuo kaimyno gerumo
Net jei rūšiuosite pavyzdingai, bet jūsų kaimynas primes į rūšiavimo konteinerį kitų šiukšlių, mažesnes sąskaitas galėsite pamiršti. Mat mažesnė sąskaita bus išrašoma tik tuo atveju, jei rūšiavimo konteineris bus tvarkingas – be jam nepriklausančio šlamšto. Vadinasi, jei atsakingai rūšiuos visi namo gyventojai. Šiuo atveju ministras sako tikintis, kad žmonės bus solidarūs.
„Čia solidarumo su kaimynais klausimas. Tikiu visuomenės galia, kad žmonės bus atsakingi prieš savo kaimynus“, – viliasi K. Navickas.
Pripažįsta, kad rūšiavimas nepatogus
Ministras pripažįsta, kad šiuo metu rūšiuoti žmonių neskatina prasta sistema. „Rūšiavimo sistema nėra patogi, nėra pakankamai konteinerių, jie nėra ištuštinami laiku. Tačiau yra pakankamai nemažai išrūšiuojama. Mano žiniomis, apie 12 procentų išrūšiuojama pirminėje dalyje. Taigi, žmonės tampa atsakingi. Kartu ir rūšiavimas turi tapti jiems patogus, lengvas“, – sako ministras.
Ateityje teks dar labiau pasistengti
Greičiausiai tuo pertvarkos šiukšlių tvarkyme nesibaigia.
Ateityje teks dar labiau pasistengti, kad šalis įgyvendintų Europos Sąjungos normatyvus. Naujausiu Europos Komisijos sprendimu, iki 2030-ųjų metų valstybės narės turės perdirbti ne mažiau 70 proc. komunalinių atliekų ir į sąvartynus išvežti ne daugiau kaip 5 proc. Tai reiškia, kad Lietuva turės išvežti į sąvartynus beveik 11 kartų mažiau, o perdirbti - 3 kartus daugiau atliekų, nei šiuo metu.
