Lietuvos turtuoliai. Skelbiamas milijonierių TOP 200

Vakarų pasaulyje įprasta, kad milijardieriai ir milijonieriai dalinasi gyvenimiškomis pamokomis, patarimais ar net pasakoja apie savo asmeninį gyvenimą. Lietuvoje tokia tradicija nėra paplitusi. „DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantė, verslo psichologė Laura Rimkutė komentuoja, kad įtakos tam turėjo įvairūs veiksniai. Vienas iš jų yra labai turtingų verslininkų kiekis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos turtuoliai. Skelbiamas milijonierių TOP 100

Sėkmės raktas. Ilja Laursas: mes žinome, kas pakeis pasaulį

Arvydas Avulis atskleidė, kaip uždirbti milijoną

„Lietuvoje tokių, kurie būtų labai turtingi pasaulio lygmenyje, yra sąlyginai ne daug. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir, jei asmenybė nėra ekspresyvi, linkusi būti dėmesio centre, natūralu, kad ji vengia dėmesio. Vakarų šalyse irgi yra tokių milijonierių, apie kuriuos nieko nepasiskaitysi laikraščiuose. Tačiau, dėl didesnio turtingųjų kiekio, mes nuolat girdime sėkmingų verslų istorijas ar jų asmeninio gyvenimo peripetijas. Tiesiog, ten yra daugiau apie ką rašyti.

Kitas ypatumas yra lietuviškų verslų kūrimosi istorija sugriuvus Tarybų sąjungai. Iš ten daugelio žmonių galvose dar yra gyvas stereotipas, kad turtingieji turtingais tapo nesąžiningai, savo apsukrumo dėka.

Dar viena iš galimų priežasčių, kodėl Lietuvos labai turtingi verslininkai nepuola viešai pasakoti apie save, yra ta, kad mūsų visuomenėje vis dar gyvena labai didelis kiekis žmonių, vengiančių prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Jei jiems nesiseka, trūksta pinigų (o dažniausiai su tokiu požiūriu gyvenant taip ir yra), jie galvoja, kad turtingieji turi jiems padėti, išspręsti už juos jų problemas. Tad, viešai pasakoti apie savo sėkmę gali atrodyti nepalanku, nes paskui tenka gintis nuo daugybės tokių, kurie išlieja savo pagiežą dėl nenusisekusio gyvenimo ir kažko reikalauja“, - sako L. Rimkutė.

Galiausiai verslo konsultantė įvertina ir pačių lietuvių mentalitetą, kuris tikrai nepaskatina verslininkų girtis.

„Tiesa, nesame tokie kuklūs kaip skandinavai, mėgstame rodyti savo statusą pirkdami brangius automobilius ir daiktus, tačiau esame kuklesni už prancūzus, italus ar kitus vakariečius. Visgi manau, kad su laiku pokyčiai vyks, tačiau netikiu, kad jie bus radikalūs. Keičiantis kartoms visuomenėje mažės tokių, kuriems verslas ir dideli pinigai asocijuosis su apgaule, verslininkai vis laisviau jausis kalbėdami apie save ar verslo kūrimą. Tačiau priežasčių staigioms permainoms aš nematau“, - teigia verslo psichologė. Verslininkų nenorui viešinti save gali įtaką daryti ir tai, jog jie neturi tinkamų įgūdžių bendrauti su žiniasklaidai. Visgi L. Rimkutė pastebi, kad dalis rimtų įmonių vadovų mokosi šių įgūdžių specialiuose seminaruose.

„Tiesa, gal ta dalis dar nėra pakankamai didelė, ypač kalbant apie ne sostinėje gyvenančius verslininkus. Tarp Vilniaus ir periferijos tikrai kol kas yra skirtumas. Bendravimo su žiniasklaida įgūdžių lavinimas padėtų, tačiau svarbiausiu veiksniu einant viešumo link, mano manymu, yra noras. O jis atsiras tik suvokus to viešumo kuriamą vertę, kuri, mano manymu, daugeliu atvejų yra didelė“, - komentuoja ji.

Apačioje pateikiame turtingiausiųjų TOP 200. Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.

Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.

Išsamiau aprašomi vieni įdomiausių milijonierių, kurie žinomi ir iš sporto ar politikos pasaulio.

102. Jonas Jagminas, „Agroaves Group“, 35 mln. eurų

Dar paauglystėje Tytuvėnų durpių įmonėje šaltkalviu pradėjęs dirbti J. Jagminas greitai kilo karjeros laiptais socialistinėje santvarkoje, sėkmė neaplenkė ir laisvosios rinkos sąlygomis. Nepriklausomybės išvakrėse J. Jagminas užėmė LSSR Ministrų tarybos pirmininko postą.

Jam priklausanti „Agroaves Group“ valdo keletą paukštynų, pašarų gamyklą, statybos bendrovę. Tačiau šis asmuo gali būti žinomas ir ne dėl sėkmingos verslininko karjeros.

Be žemės ūkio produktų mažmeninės ir didmeninės prekybos J. Jagminas suko ir politikos keliu. Priklausė Šilalės rajono tarybai, 2004–2006 m. Darbo partijai, o 2006–2011 m. LSDP. Ne tik, kad priklausė partijoms, bet ir buvo išrinktas Seimo nariu, tad tuo pačiu buvo ne tik vienas turtingiausių žemės ūkyje, bet ir Seime. Baigęs kadenciją J. Jagminas visas jėgas sutelkė verslo plėtojimui.

Seime verslininkas netruko užmegzti pažinčių. 2012 m. jo žmona Audronė Jagminienė atidarė paukštyno kompleksą Lazdijų rajone. Nuošalaus Krikštonių kaimo publika stebėjosi visi. Mat tuomet į atidarymą sugužėjo ir tuometinis premjeras Andrius Kubilius su žmona bei kiti politikai - Edmundas Pupinis, Kazimieras Starkevičius, Artūras Margelis.

Verslauti Jonui ne visuomet buvo lengva. Ilgą laiką savo verslo plėtrą planavęs Varėnos rajono savivaldybėje, buvęs Seimo narys nebeapsikentė karų teismuose ir prieš porą metų savo planus vystyti gamybą perkėlė į Lazdijus. Ten jam buvo suteikta galimybė užsiimti ne turizmu, kaip numatyta įsigytų pastatų privatizavimo sąlygose, o statyti kiaušinių perinimo inkubatorių. Tuomet jis buvo daugiausiai investavęs verslininkas Lazdijų rajone.

107. Antanas Trumpa, „Rokiškio sūris“, 34 mln. eurų

Paprastai su žiniasklaida vengiantis bendrauti Antanas Trumpa sėkmingą verslininko karjerą pradėjo Nepriklausomybės laikais. Įgijęs inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją ir 1979 m. apgynęs disertaciją, įgijo technikos mokslų daktaro vardą. Tuomet paskirtas dirbti į „Rokiškio sūrių“ gamyklą.

Ten kopdamas karjeros laiptais pasiekė gamyklos direktoriaus pareigas, o prasidėjus privatizacijos procesams tapo pagrindiniu jos akcininku.

Nors verslininką kiti išskiria dėl jo gebėjimų vadovauti ir strateginio mąstymo, pats A. Trumpa taip nepasakytų. Savaitraščiui „Veidas“ jis yra teigęs: „Ką aš čia sukūriau: atėjau dirbti į sovietinę gamyklą ir joje iki šių dienų pasilikau. O už visa kita, kad nebankrutavom, galima tik Dievui ir likimui dėkoti“.

Visgi išskirta, kad verslininkui per visą laikotarpį netrūko ir streso bei kaltinimų. Pirmiausia dėl to, kad nesąžiningai privatizavo įmonę ar įsigijo daugiau „Rokiškio sūrio“ akcijų. Tačiau tai ir liko tik kalbomis.

Pats A.Trumpa žiniasklaidai sakė: „Lengviausia buvo dirbti 1991–1992 m., kai buvom laisvi ir valstybė nesikišo, o dabar visada, kad ir ką darytum, jautiesi lyg vaikščiodamas peilio ašmenimis. Ir taip jaučiasi visi verslininkai, ne tik aš. Valstybė verslui ne padeda, bet trukdo. O juk mums reikia dirbti, reikia gaminti, pardavinėti sūrį“.

Po truputį „Rokiškio sūrio“ veiklą turėtų perimti sūnus Dalius, tačiau visiškai vairo iš rankų Antanas dar nepaleidžia.

Antano Trumpos sūnus Dalius yra AB „Rokiškio sūris“ akcininkas, o nuo 2006 m. liepos mėnesio ir bendrovės valdybos pirmininkas. Anksčiau Dalius Trumpa verslo patirties tėčio kompanijoje sėmėsi būdamas valdybos pirmininko pavaduotoju bei gamybos direktoriumi.

Be Daliaus, A.Trumpa turi dar vieną sūnų ir dukrą, tačiau jų šeimos verslas netraukia.

„Ir teisinės bazės nėra, kaip verslą palikti šeimoje. Šeima didėja, viskas keičiasi ir negalima sakyti, kad taip bus amžinai. Jei paimti šeimos įmonių didelių nėra labai daug pasaulyje, bet tos kurios išlikusios, jos yra labai didelės. Iš tikrųjų „Rokiškio sūrio“, „Žemaitijos pieno“ patirtis rodo, kad šeimos verslas yra efektyvus“, – portalui tv3.lt apie verslo perdavimą šeimos nariams yra kalbėjęs D. Trumpa.

108. Algirdas Butkus, Šiaulių bankas, 33 mln. eurų

Visai neseniai Šiaulių banko valdybos pirmininkas, užėmęs šias pareigas nuo 1999 m. pardavė jam priklausiusias akcijas už 357 tūkst. eurų. Tiesa, jis vis dar užima banko valdybos pirmininko postą.

„Tai susiję su mano asmeniniu pirkiniu“, – pardavimą „Verslo žinioms“ nusakė A. Butkus.

110. Jonas Dumašius, „Hindrostatyba“, 32 mln. eurų

Jonui milijonus atnešė ne viena įmonė. Jis - „Hidrostatybos“ direktorius, UAB „Šilutės automobilių keliai“, UAB „Jasapolė“, UAB „Uliksas“ valdybų pirmininkas bei UAB „Kuršių statyba“ akcininkas.

„Hidrostatyba“ registruota 1994 m. išaugo į didžiausią statybinio profilio įmonę Vakarų Lietuvos regione.

114. Jonas Valančiūnas, krepšinis, 30 mln. eurų

Šiuo metu geriausias Lietuvos krepšininkas pradėjo penktąjį savo sezoną NBA ir mėgina įsitvirtinti tarp lygos žvaigždžių. Šį sezoną 213 cm „Toronto Raptors“ vidurio puolėjas jau ne kartą patvirtino esąs komandai naudingas.

Profesionalo karjerą pradėjęs „Perlo“ komandoje J. Valančiūnas 2010 metais apsivilki Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius ir siautėjo LKL lygoje nuolat gerindamas savo statistinius rodiklius. NBA jis debiutavo 2012 metų spalio 31 dieną. Triskart geriausiu Lietuvos krepšininku rinktas J. Valančiūnas kiekvienais metais gerino savo statistinius rodiklius, o vasaras atidavė mūsų šalies rinktinei, su kuria 2013 ir 2015 metais tapo Europos vicečempionu.

Per pirmuosius keturis sezonus jis uždirbo 15,5 mln. JAV dolerių, tačiau 2015 metų rugpjūtį krepšininkas pasirašė itin pelningą ketverių metų 64 mln. JAV dolerių sutartį. Pagal ją 2019-2020 metų sezone jis uždirbs 17,6 mln. Tai absoliutus rekordas. Iki tol daugiausiai per sezoną uždirbęs lietuvis buvo Žydrūnas Ilgauskas, kuriam 2004-2005 metais „Cavaliers“ klubas sumokėjo 14,625 mln.

Be visa ko, 2016 m. J. Valančiūnas išbandė ir aktoriaus duonos suvaidinęs filme „Gautas iškvietimas 3“.

119. Marius Jakulis-Jasonas, „AAA Holdingas“, 28 mln. eurų

M. Jakulis – Jasonas yra asmuo, įrodantis, kad tautiečiai net susikūrę gerą gyvenimą užsienyje, vis tiek turi noro grįžti ir prisidėti prie Lietuvos gerbūvio kūrimo. Būtent toks yra išeivių iš Lietuvos sūnus, augęs ir studijavęs JAV Marius.

JAV jis baigė chemijos studijas, o vėliau Niujorko universitete įgijo teisės magistro laipsnį prekybos reguliavimo srityje bei teisės daktaro laipsnį. Būtent šiame mieste vėliau jis ir dirbo 15 metų, specializavosi intelektinės nuosavybės teisėje.

Visgi vėliau jis pasirinko savo ateitį kurti Lietuvoje. Metęs visus darbus JAV, 1992 m. Vilniuje įsteigė teisinių paslaugų bendrovę „AAA Law“. Dabar jam priklauso visas „AAA Holdingas“, kuris užsiima ne tik teisine veikla, bet ir viešbučių, nekilnojamo turto ir verslo investicijų plėtra. Jo įmonė valdo tokius viešbučius kaip „Radisson Blu Royal Astorija Hotel“, esanti netoli Vilniaus rotušės bei šalia Katedros aikštės stovintį prabangų „Kempinski Hotel Cathedral Square“.

Marius buvo nominuotas „Global Lithuanian Leaders“ apdovanojimui už investicijas Lietuvoje, taip pat priklauso geriausių pasaulio teisininkų, dirbančių su prekių ir paslaugų ženklais, sąrašui „The International Who‘s Who of Business Lawyers“.

Pats milijonierius yra teigęs, jog iki šiol džiaugiasi sprendimu iš JAV persikelti į Lietuvą, o tuo džiaugiasi ir jo šeima. Mat vaikai noriai laiką leidžia Vilniuje, o ne Floridoje, kur anksčiau M. Jakulis – Jasonas turėjo namą.

122. Dainius Zubrus, ledo ritulys, 28 mln. eurų

Geriausiu visų laikų Lietuvos ledo ritulininku vadinamas D. Zubrus, karjerą pajėgiausioje pasaulio ledo ritulio lygoje pradėjo būdamas 18 metų. Elektrėniškis NHL naujokų biržoje buvo pašauktas 15 kvietimu „Philadelphia Flyers“ komandos. Pajėgiausioje planetos ledo ritulio lygoje D. Zubrus debiutavo 1996 metų spalio 5 dieną ir jau pirmose rungtynėse pelnė įvartį į „Florida Panthers“ vartus. Būdams debiutantas su „Flyers“ pasiekė NHL finalą. 1998 metais jis buvo išmainytas į „Montreal Canadiens“, o šis 2001 metais išsiuntė lietuvį į „Washington Capitals“.

Po 2004-2005 metų lokauto, kurį Dainius praleido žaisdamas Rusijoje, jis vėl grįžo į Vašingtoną, kur pradėjo demonstruoti geriausią savo karjeroje žaidimą, tačiau jau 2007 metais buvo priverstas išvykti į „Buffalo Sabres“ ekipą. Tapęs laisvuoju agentu D. Zubrus tais pačiais metais pasirašė šešerių metų 20,4 mln. vertės kontraktą su „New Jersey Devils“. Šiam pasibaigus lietuvis apsivilko „San Jose Sharks“ marškinėlius ir trečią kartą karjeroje kovojo NHL finale. Deja, NHL Stanley taurės jam taip ir nepavyko iškovoti.

Per 17 metų karjerą NHL kol kas apie karjeros pabaigą nepaskelbęs D. Zubrus uždirbo apie 38,9 mln. eurų, o pelningiausi Dainiui buvo šešeri metai „Devils“ komandoje. Per sezoną Naujajame Džersyje lietuvis uždirbdavo po 3,4 mln. JAV dolerių.

D. Zubrus apgailestavo tik dėl vieno – jam nepavyko laimėti aukščiausio titulo: „Mano tikslas buvo vienas – iškovoti Stenlio taurę ir parvežti ją į Lietuvą“.

Kanados modelį vedęs, sūnaus Thomo ir dukros Emmos susilaukęs sportininkas nenutraukia ryšių su Lietuva – tradiciškai su NHL fondo pagalba atgabena labdarą vaikams. Ledo ritulio komplekto vertė – 300 iki 400 eurų. Jo pastangomis per kelerius pastaruosius metus parama apranga buvo suteikta bemaž 200 jaunųjų Lietuvos ledo ritulininkų.

125. Eugenijus Arvydas Janulaitis, „Fermentas“, „J investicijos“, 26 mln. eurų

Biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras E. A. Janulaitis yra tikras modernių biotechnologijos įmonių Lietuvoje pradininkas. Dabartinio Biotechnologijos instituto mokslininkas 1995 m. kartu su kolegomis įsteigė bendrovę „Fermentas“, kuri netrukus pelnė tarptautinį pripažinimą. 2010 m. ją už 215 mln. eurų įsigijo JAV įmonė „Thermo Fisher Scientific“.

E. A. Janulaitis dabar yra investicinės bendrovės „J investicijos“ savininkas, taip pat lėšų skirta mokslo projektams ir jauniems talentams paremti. Savo moksline veikla jis prisidėjo prie genų inžinerijos vystymosi pasaulyje, o tarptautinėje aplinkoje yra paskelbęs daugiau kaip 70 publikacijų.

128. Idrakas Dadašovas, „Penki kontinentai“, 25 mln. eurų

Vienai stambiausių ir seniausių Lietuvos informacinių technologijų bendrovei „Penki kontinentai“ vadovaujantis I. Dadšovas apie savo asmeninį gyvenimą su žiniasklaida nekalba.

Tačiau apie IT sektorių Lietuvoje pasisakyti nevengia. Savaitraščiui „Veidas“ jis yra sakęs, kad Lietuva vis aktyviau naudoja piliečių intelektinį potencialą darbui informacinių technologijų srityje.

„Darbo jėgos rinką šalyje sudaro apie 1,5 mln. specialistų. Lietuva patenka į Europos šalių, kuriose jaunuoliai veržiasi dirbti IT sektoriuje, penketuką. Mūsų šalis taip pat gali pasigirti sparčiausiu viešuoju „Wi-Fi“ internetu ir greičiausiu plačiajuosčio interneto ryšiu. Tai reiškia, kad mūsų bazė labai stipri ir ateityje reikėtų suderinti efektyvų bendradarbiavimą tarp verslo ir švietimo institucijų. Tai leis nukreipti visas jėgas į šalies konkurencingumo didinimą“, - komentavo jis.

Bendrovė įkurta 1992 metais, o I. Dadašovas yra vienintelis jos akcininkas. Pagrindinė įmonės veikla yra bankiniam sektoriui skirtų technologijų, programinės įrangos, mokėjimo bei lojalumo sistemų kūrimas, diegimas ir priežiūra, telekomunikacijų paslaugos – šviesolaidiniam internetui, interaktyviajai IP televizijai, IP telefonijai, Intelektinio būsto sistemoms. Įmonė taip pat užsiima nekilnojamuoju turtu.

131. Darius Kasparaitis, ledo ritulys, 25 mln. eurų

Lietuvą būdamas 14 metų palikęs ir jau šešiolikos Maskvos „Dinamo“ komandoje debiutavęs D. Kasparaitis yra pagarsėjęs fiziškai agresyviu žaidimu – dėl jo jėgos veiksmų nukentėjo ne vienas varžovas.

Kasparo pravardę gavęs Darius NHL žaidė nuo 1992 iki 2008 metų ir vilkėjo keturių komandų – „New York Islanders“, „Pittsburgh Penguins“, „Colorado Avalanche“ ir „New York Rangers“. Vėliau jis persikėlė į Sankt Peterburgą, kur sužaidęs vieną sezoną, dėl traumų 2010 metais nusprendė baigti karjerą.

Per savo karjerą NHL D. Kasparaitis uždirbo per 23 mln. JAV dolerių, o geriausias sezonas buvo vilkint „Rangers“ marškinėlius, kai gynėjas per sezoną uždirbo virš 4 mln. JAV dolerių.

Dalindamasis patirtimi apie uždirbtus pinigus Darius prisiminė savo pradžią NHL. Tuomet devyniolikmetis nuo 100 JAV dolerių atlyginimo per mėnesį Maskvos „Dynamo“ komandoje pradėjo uždirbti 400 tūkst. per metus.

„Nežinojau pinigų vertės. Nežinojau, kiek daiktai kainuoja ar turėtų kainuoti. Kišenėje nešiojausi po 5 tūkst. dolerių 1992 metais”, - prisiminė. D. Kasparaitis. Pirmasis lietuvio pirkinys buvo 4000 vertės „Versace“ striukė. Vėliau prisidėjo batai, o netrukus ir 60 tūkst. vertės BMW automobilis. „Viską gali labai greitai praleisti. Metų pabaigoje jau pinigų nebeturėjau, - pasakojo ledo ritulininkas. – Vadovavausi taisykle, kad gyveni kartą, o pinigai yra tam, kad būtų išleisti.“ Tačiau vėliau Darius praregėjo – svarbu ne kiek uždirbi, o kiek sutaupai.

„Kai pasirašiau sutartį su „Rangers“, supratau, kad tai veikiausiai paskutinis mano didelis kontraktas. Ir pradėjau taupyti pinigus“, - tv3.lt žurnalistui kalbėjo jis. D. Kasparaitis nešė pinigus ne tik į banką, bet ir pradėjo investuoti į nekilnojamą turtą.

Dabar prisipažįsta, kad norėtų susigrąžinti pinigus, kuriuos prašvilpė karjeros pradžioje. „Dabar žinau tikrąją pinigų vertę. Baigęs karjerą negavau tokių didelių čekių kaip žaisdamas profesionaliai ledo ritulį. Veteranai teisingai sakė, kad neišlaidaučiau.“

Šiuo metu D. Kasparaitis yra nekilnojamo turto agentūros „Verzasca group“ Floridoje bendrasavininkas, tačiau ledo ritulio nepamiršta – žaidžia veteranų lygoje. Su Rusijos nacionaline ekipa visų trijų spalvų medalius olimpinėse žaidynėse iškovojęs D. Kasparaitis jau keleri metai kalba, kad norėtų įgyvendinti svajonę sužaisti už Lietuvos rinktinę.

Gynėją visuomet žeidė kalbos, neva jis gynė ne mūsų šalies, o Rusijos garbę tarptautinėse varžybose. Jis įgys teisę atstovauti Lietuvai nuo 2018 metų pasaulio čempionato. Elektrėnuose D. Kasparaitis įsteigė savo vardo ledo ritulio mokyklą.

133-134. Robertas Lapinskas, Dalia Lapinskienė, „Agrorodeo“, 25 mln.

Lapinskų šeima – vienas pavyzdžių, kaip galima sėkmingai susikrauti milijonus iš žemės ūkio veiklos. R. Lapinskas vadovauja „Agrorodeo“ įmonei, kuri užsiima prekyba augaline žemės ūkio produkcija, baltyminiais pašarų priedais, trąšomis, sėklomis vietinėje bei tarptautinėje rinkose.

Pavadinimas kilo iš ispanų kalbos žodžio rodeo. Įmonės puslapyje aiškinama, kad šis žodis siejamas su kaubojų darbo praktika, kai, siekdami prisijaukinti laukines galvijų bandas Ispanijoje, Meksikoje, o vėliau, ir kitose šalyse, jie turėjo pademonstruoti neeilinius sugebėjimus. „Taigi, „Agrorodeo“ – tai tarsi vienas tų ‘vaqueros’ ankštokoje grūdų rinkos 'rodeo' aikštelėje, siekiantis, kaip ir kiti vietos supirkėjai, kuo ilgiau išsilaikyti 'balne'“, – rašoma įmonės puslapyje.

UAB „Agrorodeo“ įsteigta 2006 m. Įmonė savo produkciją parduoda ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir 27 Vakarų Europos šalyse Pietų Amerikos, Afrikos, Indonezijos bei Rytų regionuose.

135. Valdas Lebeda, Lygumų ŽŪB, „Žvalguva“, 25 mln. eurų

Žiniasklaidoje nešmėžuojantis Valdas Lebeda sugebėjo sukaupti įspūdingą turtą. UAB „Žvalguva“ verslo pasaulyje atsirado dar 1996 metais, o dabar pagrindinė veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba žemės ūkio lauko kultūrų sėklomis, mineralinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, papildomo tręšimo specialiosiomis trąšomis bei sėklų dauginimas ir gamyba.

UAB „Žvalguva“ veikia kartu su įmone UAB „Agrospelta“, kuri buvo įkurta 2001 metais. Pastarosios įmonės veikla yra prekyba derliumi. Ėmonės akcijos vyras dalinasi ir su sutuoktine Aušra Lebediene bei verslo partneriais Antanu Mindaugu Levicku bei Stase Levickiene. Tiesa, nors jie taip pat patenka į turtingiausiųjų „Top 200“, jų turtas vertinamas 5 ml. eurų mažiau – 20 mln. eurų. Jie dalinasi 157-159 vietomis reitinge.

Pastarieji akcininkai žiniasklaidos akiratyje taip pat nešmėžuoja.

137. Arvydas Sabonis, krepšinis, 25 mln. eurų

Apie 223 cm ūgio geriausią visų laikų Lietuvos krepšininką parašytos knygos ir pastatyti filmai. Savo įspūdingą karjerą Kauno „Žalgiryje“ pradėjęs vidurio puolėjas griuvus Sovietų sąjungos sienoms ne iš karto patraukė į NBA.

Europoje Sabas legionieriaus karjerą pradėjo Ispanijoje Valjadolido „Forum“ (1989 – 1992) ir Madrido „Real“ (1992-1995). Tik tuomet unikalus krepšininkas žengė į NBA arenas. Užsivilkęs „Portland Trail Blazers“ marškinėlius, dar 1986 metų NBA naujokų biržoje šios komandos 24 šaukimu pakviestas vidurio puolėjas pribloškė savo talentu Ameriką.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sėkmės raktas. Ilja Laursas: mes žinome, kas pakeis pasaulį

Arvydas Avulis atskleidė, kaip uždirbti milijoną

Septynis sezonus – su 2001-2002 metų sezono pertrauka – NBA arenose prakaitą liejęs A. Sabonis 2003 metais sugrįžo į Kauno „Žalgirį“, su kuriuo tapo Lietuvos čempionu ir naudingiausiu Eurolygos sezono žaidėju. 2005 metų gruodį ilgą laiką nesportavęs jis paskelbė apie karjeros pabaigą. 2011 metais spalio 24 dieną Sabas buvo išrinktas Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu. Šias pareigas jis eina iki šiol. FIBA ir NBA krepšinio šlovės muziejuje pagerbtas krepšininkas savo kolekcijoje turi daugybę apdovanojimų. Su Sovietų sąjungos rinktine jis tapo olimpiniu ir pasaulio čempionu, o su Lietuvos rinktine dukart laimėjo olimpinę bronzą ir tapo Europos vicečempionu.

Su „Mis Lietuva“ Ingrida Mikelionyte susituokęs A. Sabonis susilaukė trijų sūnų Žygimanto, Tautvydo ir Domanto bei dukros Aušrinės. Sabo pėdomis seka tik Domantas – šį sezoną debiutavo NBA lygoje vilkėdamas „Oklahoma City Thunder“ marškinėlius.

Per savo karjerą NBA A. Sabonis uždirbo 47,8 mln. JAV dolerių (44,5 mln. eurų), o pelningiausias jam buvo 2000-2001 sezonas, už kurį „centras“ gavo 11,3 mln. JAV dolerių. Legendinis krepšininkas nemažai investavo į savo vardo krepšinio mokyklą, įmonę „ Sabonio klubas ir partneriai“, jis kelių bendrovių akcijas ir nekilnojamo turto Kaune. LKF vadovas prieš kelis metus buvo taršomas žiniasklaidos dėl Preiloje neva nelegaliai statytų botelių.

Šiuo metu A. Sabonį galima matyti iš neseniai į Lietuvos rinką žengusio prekybos centrų tinklo „Lidl“ reklamų. Teigiama, kad LKF vadovas sukirsdamas rankomis su užsakovais ne tik gavo honorarą iki 150 tūkst. eurų, bet ir užsitikrino ilgalaikę paramą Lietuvos krepšinio federacijai.

140. Šarūnas Jasikevičius, krepšinis, 23 mln. eurų

Su trimis skirtingais klubais Eurolygos turnyrą laimėjęs Šarūnas Jasikevičius pelnė „Auksinio berniuko“ pravardę. Šiuo metu Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio pareigas einantis Šaras krepšinio karjerą pradėjo nuo JAV koledžo. Merilendo universitetą baigęs įžaidėjas 1998 metais apsivilko Vilniaus „Lietuvos ryto“, o kitais metais – Liublianos „Olimpija“ marškinėlius.

Subrendęs ir aukšto kalibro žaidėju tapęs Š. Jasikevičius išgyveno aukso amžių su „Barcelona“ ir Tel Avivo „Maccabi“ komandomis, o 2005-2007 metais paragavo NBA duonos „Pacers“ ir „Warriors“ ekipose. Tiesa, stipriausia planetos lygoje savo laimės paukštės taip ir nepagavęs įžaidėjas grįžo į Senąjį Žemyną ir tris sezonus gynė Atėnų „Panathinaikos“ garbę.

Kojos kelio operacija ir reabilitacija pristabdė „Auksinį berniuką“ – jis pakeitė kelis klubus – „Lietuvos ryto“, „Fenerbahce“, „Panathinaikos“, „Barcelona“, kol baigė savo karjerą sužaisdamas 2013-2014 metų sezoną Kauno „Žalgiryje“. Čia jis liko dirbti trenerio asistentu, o vėliau pakeitęs Gintarą Krapiką pradėjo eiti vyriausiojo trenerio pareigas.

Daugybės titulų klubiniame krepšinyje lentyną puošia ir su nacionaline ekipa iškovoti trofėjai – Sidnėjaus olimpiados bronza, Europos čempionato auksas ir bronza.

Turtus Š. Jasikevičius susikrovė iš sėkmingos karjeros aikštėje. Su „Indiana Pacers“ įžaidėjas pasirašė trejų metų 12 mln. JAV dolerių sutartį. Grįžęs į Europą jis sukirto rankomi su „Panathinaikos“ dėl dviejų metų 7 mln. eurų sutarties. 2009 metais sutartis buvo pratęsta už 3,5 mln. eurų. Vėliau įžaidėjas tokių pelningų pasiūlymų jau nebesulaukė.

145. Linas Kleiza, krepšinis, 22 mln. eurų

Vienas geriausių Lietuvos krepšininkų jau pusantrų metų leidžia be kamuolio – kojos kelio skausmai, operacijos ir reabilitacija vis dar dar neleidžia 203 cm ūgio atletiško sudėjimo puolėjui grįžti į aikštę. 7 sezonus NBA arenose kovojęs lietuvis grįžo į Europą, tačiau jo sėkmingą žaidimą stabdė trauma ir jis nutarė daryti viską, kad išsveiktų galutinai.

Krepšinio karjera prasidėjo, kai dar šešiolikmetis Linas Amerikoje baigė katalikišką mokyklą ir pradėjo žaisti Misūrio universitete. 2005 metais NBA naujokų biržoje puolėją 27 šaukimu pakvietė „Portland Trail Blazers“, tačiau vėliau išmainė į „Denver Nuggets“.

Linas NBA atsiskleidė tik trečią sezoną, kai tapo svarbia dalimi – aikštėje keitė lyderį Carmelo Anthony. 2008 metų sausio 17 dieną L. Kleiza pasiekė karjeros rekordą, kai rungtynėse su „Utah Jazz“ pelnė 41 tašką. Tokiu rezultatyvumu negali pasigirti nė vienas lietuvis, žaidęs NBA. 2009 metais krepšininkas pasuko į Europą, kur pasirašė 8,6 mln. eurų dviejų metų sutartį su „Olympiacos“. Pirmąjį sezoną su graikų komanda jis tapo rezultatyviausiu Eurolygos žaidėju ir padėjo raudoniesiems patekti į turnyro finalą.

Tiesa, Pirėjuje lietuvis ilgai neužtruko – po sezono pasirašė 4 metų 20 mln. JAV dolerių sutartį ir apsivilko NBA klubo „Toronto Raptors“ aprangą. 2011 metais Linas dėl dešinio kelio traumos buvo priverstas praleisti visą sezoną. Tam tikra išlyga pasinaudojęs „Raptors“ 2013 metais atsisveikino su L. Kleiza. Per septynis karjeros NBA metus jis uždirbo 18,8 mln. JAV dolerių.

Puolėjas pasirašė dvejų metų sutartį su „Fenerbahce“, tačiau jau po sezono turėjo dairytis naujos komandos. Gavęs pasiūlymą iš „Emporio Armani“ jį priėmė, tačiau nei komandos, nei paties Lino žaidimas netenkino. Paskutinį kartą oficialiose rungtynėse jis žaidė 2015-ųjų birželio 8 dieną. „Aišku, stengsiuosi grįžti, bet supranti, kad ateina laikas ir reikia pabaigti. Neisi į aikštę ant vienos kojos – yra tiek jaunimo, kai dės per galvą, nesuprasi, kas darosi. Krepšinis – jaunų ir sveikų žmonių žaidimas. Noras yra pasveikti ir žiūrėti, kokios galimybės ir kaip gali mėgautis krepšiniu“, - tv3.lt kalbėjo L. Kleiza.

L. Kleiza buvo svarbi Lietuvos rinktinės figūra – tikras lyderis, tempęs komandą sunkiausiais momentais. Su nacionaline ekipa krepšininkas laimėjo pasaulio čempionato bronzą, Europos čempionatų bronzą ir sidabrą.

Reabilitaciją atliekantis puolėjas dar anksčiau įkūrė labdaros ir paramos fondą, padedantį Lietuvos vaikams. L. Kleiza nėrė į įvairius verslo projektus. Vienas pastarųjų – kartu su verslininku ir investuotoju Ilja Laursu pradėtas startuolis „Baltic arrow“. Tai bus nauja automobilių keitimosi platforma. Krepšininkas mėgaujasi ir šeimyniniu gyvenimu – kartu su sutuoktine Agneta Karalevičiūte augina pernai gimusį sūnų Jokūbą.

147. Irmantas Kubilius, „Irdaiva“, 21 mln. eurų

Tikriausiai ne vienam Lietuvos gyventojui ar turistui yra tekę apsilankyti Užutrakio dvare, Palangos gintaro muziejuje, Biržų pilyje, Vytauto Kasiulio muziejuje, o gal net pavaikščioti Seimo rūmuose. Būtent šių pastatų rekonstravimas atsiduria bendrovės „Irdaiva“ sąraše. Ir tai tikrai ne visi objektai. Nors dauguma privačių statybos įmonių susikūrė Nepriklausomybės laikais, šioji įkurtą tik 2005 m.

„Pradėjome gal su 10 žmonių, nuo visiškai minimalių darbelių. Kiemą sutvarkyti, tvorą pastatyti. Didžiulis džiaugsmas buvo, kai gavome statyti pirmąjį individualų namą. Tada tai atrodė labai didelis užsakymas“, – portalui statybunaujienos.lt yra sakęs I. Kubilius.

Galbūt dėl daugybės laimėtų viešųjų pirkimo konkursų verslininkas yra susilaukęs kaltinimų dėl pridėtinės vertės mokesčio grobstymo, dokumentų klastojimo bei klaidingos buhalterinės apskaitos.

Pats verslininkas tokias kalbas įvertino tik pora žodžių: „Lietuviškas bruožas“.

Kompanija atlieka ne tik valstybinius užsakymus, bet ir privačius, pavyzdžiui, statė „Šviesos konversijai“ lazerių ir safyrų gamyklas.

150 - 151. Antanas Muraška, Janina Muraškienė, „Olifėja“, „Lotelita“, 21 mln. eurų

Šalies gyventojų aistra žaisti „Teleloto“ ar prie kasų moneta trinti momentinius loterijos bilietus ne tik pildo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) iždą, bet ir krauna turtus A. Muraškos šeimai. Jam ir jo žmonai Janinai priklauso po 17,85 proc. „Olifėjos“ akcijų. Kontrolinį įmonės kapitalą valdo LTOK, tačiau A. Muraškos įtaka bendrovėje yra didžiausia, jis eina ir generalinio direktoriaus pareigas. 11 proc. „Olifėjos“ akcijų kartu turintys Donatas ir Eglė Kazlauskai taip pat patenka į šį „Top“ sąrašą.

Įmonė veikia ne tik loterijų rinkoje, bet ir kituose sektoriuose. Kadangi pagal įstatymus „Olifėja“ gali užsiimti tik loterijų organizavimu, kitos įmonės sukurtos su atskiromis licencijomis. Jos veikia kaip tarpininkai. Pavyzdžiui, „Perlo draudimo brokeris“ parduoda draudimo polisus, „Perlo kreditai“, kurie administruoja kredius, bei mokėjimus administruojanti įmonė „Perlo paslaugo“. Su atskiromis licencijomis veikia draudimo polisus parduodanti bendrovė „Perlo draudimo brokeris“, kreditus administruojanti įmonė „Perlo kreditai“, mokėjimus – bendrovė „Perlo paslaugos“. Loterijos „Perlo“ terminalai taip pat atlieka ir grynųjų pinigų į bankus bei kredito unijas įnešimo ir išėmimo funkcijas.

156. Ilja Laursas, „Nextury Ventures“, 20 mln. eurų

Olandiškos kilmės pavardę turintis verslininkas pats gimė ir augo Lietuvoje. Nuo pat jaunų dienų Ilja visko siekė savomis rankomis. Baigęs vidurinę mokyklą Kaune, vėliau su mainų programa mokėsi ir Jacksono vidurinėje moykloje Ohajuje. 1995-2002 m., jog galėtų toliau tęsti mokslus Vilniaus universitete, jis pinigus studijoms užsidirbo mokydamas moksleivius anglų kalbos.

Dar nebaigęs ekonomikos studijų jau užsiiminėjo įvairiais projektais: viešbučių rezervavimo sistema, mobilia mokėjimo sistema „MicroPay“, dirbo mobiliųjų žaidimų ar fotografijos portalų kūrimo projektuose.

Vėliau įkūrė kompaniją „GetJar, kuri platina programas mobiliesiems telefonams. Ja susidomėjo amerikiečių „Private equity“ fondai. Greitai į I. Laurso kompaniją buvo investuota ir ji persikėlė į Silicio slėnį JAV.

Pats I. Laursas toliau skatina startuolių kūrimąsi pirmininkaudamas „Nextury Ventures“ rizikos kapitalo fondui. Jis investuoja į verslo startuolių komandas bei potencialą turinčias idėjas.

Verslininkas noriai bendrauja su žiniasklaida, ne kartą yra pasisakęs ir naujienų portalui tv3.lt. I. Laursas yra pasakojęs, kad nors ir matosi žmonių padaugėjimas, kurie sieja savo karjerą, gyvenimą, norus ir iššūkius sietų su startuoliais, jų santykinai Lietuvoje nedaug

„Startuolių meka yra Silicio slėnis. Ten kiekvienus metus apie 50 Suomijos startuolių atsiranda slėnyje, Lietuvoje yra vienas kitas per paskutinius 10 metų. Turint omeny, kad Suomija dvigubai didesnė už Lietuvą, tikrai yra atotrūkis. Tikiu, kad dar 5 kartus turėtų padidėti Lietuvos startuolių kiekis, tada susilygintume su Estija ir kitomis kaimyninėmis šalimis. Tai labai sveika šaliai“, - tv3.lt portalui sakė jis.

Taip pat pridūrė, kad tradicinis verslas ateityje tik susitrauks, nes ne visi spės pereiti į naujausių technologijų naudojimą ir eiti koja kojon su kuriamais startuoliais.

160. Šarūnas Marčiulionis, krepšinis, 20 mln. eurų

Pirmasis lietuvis, pravėręs išsvajotosios NBA lygos duris, Š. Marčiulionis paliko ryškų pėdsaką tiek stipriausioje planetos lygoje, tiek Lietuvos krepšinio istorijoje. Seulo olimpinis čempionas įtrauktas ir į Naismitho ir į FIBA Šlovės muziejus.

Vilniaus „Statyboje“ krepšininko karjerą pradėjęs gynėjas pasižymėjo nepaprasta fizine jėga ir sprogstamu greičiu. Talentą pastebėjęs „Golden State Warriors“ treneris Donas Nelsonas padėjo nutiesti jam kelią į NBA. Pasinaudojęs Sovietų sąjungos sienų griuvimu krepšininkas išvyko į JAV ir 1989 metais apsivilko „Warriors“ marškinėlius.

Trejų metų 3,8 mln. JAV dolerių kontraktą gavęs Š. Marčiulionis tapo pirmuoju krepšininku, išsiveržusiu iš sovietinės erdvės į NBA. 1992 ir 1993 metais jis buvo per plauką nuo geriausio šeštojo žaidėjo titulo. Dėl kojos traumos gynėjas buvo priverstas pusantrų metų praleisti ant atsarginių suolo, 1994 metais jis atsidūrė „Seattle SuperSonics“, vėliau – „Sacramento Kings“ ir karjerą baigė „Denver Nuggets“ komandoje. 12,937 mln. JAV dolerių – tiek krepšininkas uždirbo per visą savo karjerą NBA.

Š. Marčiulionis nėrė į verslą – tapo vienu žinomiausių verslininkų Lietuvoje. 1992 metais jis atidarė viešbutį „Šarūnas“ ir savo vardo krepšinio akademiją. Pernai jis uždarė viešbutį ir svarstė jį parduoti. Tą patį kalba ir apie krepšinio akademiją, kuri, anot Š. Marčiulionio, neša nuostolius. Su partneriais atidarė verslo ir pramogų kompleksą „Forum Palace“, tiesa, vėliau jį paliko. Tai – stambiausi krepšininko projektai, tačiau kai kuriuos jų dengia šešėlis.

Kaip pasinaudoti suteiktomis privilegijomis krepšininkas puikiai žinojo. Lietuvos žiniasklaida rašė, kad tik atgavus nepriklausomybę krepšininkui Vilniaus centre prie Gedimino bokšto ant Neries kranto lengvatinėmis sąlygomis už 90 tūkstančių litų buvo parduotas 3,5 hektaro žemės. Jame Š. Marčiulionis pasižadėjo pastatyti baseinus, aikšteles ir net paplūdimį prie upės, tačiau vietoje aikštelių vaikams išdygo prestižiniai daugiabučiai.

Teigiama, kad šie krepšinio legendos kišenę papildė 24 milijonais.

1993 metais jis įkūrė Lietuvos krepšinio lygą ir tapo jos prezidentu. 1999 metais jis įkūrė Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL), kuri vėliau išsirutuliojo į šiandieninę Baltijos krepšinio lygą (BBL).

169. Viliumas Malinauskas, „Hesona“, 19 mln. eurų

Verslininkas užaugęs Sovietinėje Lietuvoje pasiekė ir kolūkio pirmininko poziciją, o tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo verslininku. Iki 1997 m. vadovavo „Madma“, o nuo 1997 m. „Hesonai“, kuri užsiima grybų, uogų ir net sraigių supirkimu, perdirbimu ir eksportavimu.

2001 m. Druskininkų nacionalinio parko pelkėse jis įkūrė Grūto parką, į kurį perkelta dauguma sovietinių laikų skulptūrų. Vien daugiau kaip 100 sovietmečio politinių lyderių statulų. Parke veikia ir zoologijos sodas, restoranas, paveikslų galerija.

Spaudoje ne kartą buvo kvestionuojama, kaip tokiam įtakingui verslininkui pavyko valstybinėje žemėje pasistatyti gyvenamąjį namą bei gamybinius bendrovės pastatus, kokius mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėjo už Grūto parko žemės nuomą.

Visgi institucijos tyrimų nepradėjo.

Žinomas ir V. Malinausko sūnus, Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas. Neseniai Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, jog garsusis Vijūnėlės dvaras, kuris pastatytas rekreacijai skirtoje kurorto apsaugos zonoje, neturėjo teisės būti pastatytas. R. Malinauskas teigė sprendimą skųsiantis Aukščiausiajam Teismui.

174. Antanas Bosas, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija, 18 mln. eurų

Su tėvais iš tremties į Lietuvą grįžęs A. Bosas kibo į mokslus ir net įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį. Tuo pačiu ne tik intensyviai siekė mokslo aukštumų, bet ir bandė užsidirbti. Nuo 8 metų jis keldavosi šeštą ryto ir iki aštuntos valandos vakaro ganydavo karves. Už tai gaudavo 5 rublius. Savo verslą pradėjo įkurdamas kooperatyvą, kurio ištakos siekia 1989 metus. Atėjus Nepriklausomybės laikams privatizuotos ir naujai įsteigtos įmonės buvo apjungtos po vienu vardu: UAB „Vakarų Lietuvos praminės ir finansų korporacija“.

Po įmonės reorganizacijos, keturi valdybos nariai pasidalino valdomas veiklos šakas: statyba, energetika, medienos pramonė, transportas.

A. Bosas yra pagrindinis „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos“ akcininkas, valdybos pirmininkas ir prezidentas, UAB „Stella Vitae ir partneriai“ prezidentas, bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „Stella Vitae“ direktorius.

Verslininkas sėkmę išbandė ir Seime. Su Darbo partija 2004-2008 m. gavo parlamentaro kėdę. Be to, jam nesvetimas mokslinis darbas: parašė dvi monografijas ir dešimtis mokslinių straipsnių.

Yra ne tik aistringas medžioklės trofėjų kolekcininkas, bet ir žaidžia regbį.

175-178. Valius Fatėnas, Kęstutis Lesevičius, Paulius Miežys, Vidmantas Šelmys, „Nota Bene“, „Nota grupė“, 18 mln. eurų

Keturi „Nota grupės“ akcininkai Valius Fatėnas, Kęstutis Lesevičius, Paulius Miežys ir Vidmantas Šelmys tapo didžiausio 2016-ųjų politinio skandalo, neabejotinai turėjusio įtakos Seimo rinkimų rezultatams ir vos iš posto neišvertusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, kaltininkais.

„Nota grupei“ priklausanti bendrovė „Nota Bene“ išgarsėjo vadinamajame auksinių šaukštų skandale, kai kariuomenei už įspūdingas kainas parduoti virtuvės įrankiai. Pavyzdžiui, už rinkoje pusaštunto euro kainuojančią šakutę kariuomenė buvo pasirengusi mokėti beveik 184 eurus. Viešųjų pirkimų konkursuose sėkmės lydima „Nota bene“ Lietuvos kariuomenei įvairią įrangą tiekia 15 metų, bendrovė, jos akcininkų teigimu, taip pat dirbo Latvijoje, Gruzijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, netgi Džibutyje.

Kokią įtaką šių įmonių vertei turės skandalas, bus galima įvertinti 2017 m., tačiau jų akcininkai kol kas tvirtai įsitaiso antrajame turtingiausių Lietuvos gyventojų šimtuke.

181. Kristina Paleičikaitė, „Vaizga“, 18 mln. eurų

Kristina, Ivano ir Birutės Paleičikų, kurie valdo „Vaizgos“ grupę, duktė. Kaip ir visa šeima, Kristina sukasi versle. Yra nekilnojamojo turto projektų plėtojimo bendrovės „Prodo“ vadovė.

Jauniausia Paleičikų dukra baigė finansų mokslus ir kartu su seserimi Renata sukasi nekilnojamojo turto ir statybų versle.

182. Renata Paleičikaitė-Polujanskienė, „Vaizga“, 18 mln. eurų

Renata Paleičikaitė bene labiausiai viešumoje matoma Paleičikų atžala. Ji ne tik pati sukasi versle, bet ir ištekėjusi už verslininko Jurgio Polujansko.

R. Paleičikaitė baigė tarptautinio verslo studijas ir užsiima nekilnojamojo turto įvairiausiais projektais. Moteris tikina, kad nuo pat jaunystės norėjusi dirbti versle, domėjosi šeimos verslu.

Atvykusi studijuoti į Vilnių, R. Paleičikaitė pati ieškojo verslo nišų ir padėdavo savo tėčiui tvarkyti verslo reikalus – sudarinėti sutartis, vesti derybas su bankais.

183. Andriejus Paleičikas, „Vaizga“, 18 mln. eurų

Paleičikų sūnui Andriejui, verslas taip pat nesvetimas. Jam priklauso ir „Vaizgos“ akcijų. Ši bendrovė valdo tokius prekės ženklus kaip „Luktarna“, „Baltic Petroleum“, anksčiau ir „Lukoil“.

Pats A. Paleičikas prieš metus pardavė Tolimojo keleivinio transporto kompaniją „Toks“. Dabar vadovauja bendrovei „Spectator NT“, kuri valdo „Baltic Petroleum“ degalines.

185. Darius Vaičiulis, „Spaineta“, 18 mln. eurų

Mobiliųjų telefonų ir jų priedų mažmeninės prekybos tinklo „Spaineta“ įkūrėjas D. Vaičiulis, atrodo, verslui nusiteikęs skirti mažiau dėmesio ir visa galva neria į ekstremalius pomėgius. Jo valdytą mobiliųjų įrenginių prekybos tinklą nupirko „Bitė“. Sunkiausiomis pasaulyje automobilių sporto varžybomis vadinamame „Dakaro“ ralyje Pietų Amerikoje D. Vaičiulis yra lenktynininko Antano Juknevičiaus šturmanas. D. Vaičiulis buvo ketvirtas lietuvis, 2007 m. įkopęs į aukščiausią pasaulyje Everesto viršukalnę Himalajuose.

Kalbėdamas žiniasklaidai apie ateities planus D. Vaičiulis išskyrė Antarktidą, nes ten stūkso viena iš dviejų dar neįveiktų viršukalnių septynių žemynų viršūnių projekte.

„Šį projektą galėčiau užbaigti ir po 20 metų. Niekada sau stengiuosi nekurti terminų. Šiuo metu Dakaras man yra įdomiausia, todėl visi kiti planai laukia savo eilės, o ar jie jos sulauks po metų, ar po dešimties, tik laikas parodys. Gal per tą laiką ir į mėnulį jau bus galima nukeliauti ir šis nuotykis man pasirodys vertas dėmesio”, - prieš išvykdamas į Dakarą kalbėjo vyras.

188. Violeta Gureckienė, „Mitnija“, 17 mln. eurų

Mistiškai žuvusio verslininko Antano Gureckio našlė ne kartą mynė teismų slenkstį, įrodinėdama, kad jos vyras nusižudė dėl didelio verslo partnerių spaudimo.

Žinoma tai, kad 2006 m. A.Gureckis pardavė „Mitnijos“ akcijas „MG Baltic“ antrinei bendrovei „MG Baltic Investment“, tačiau pagal sutartį liko dar trejus metus jai vadovauti. Po šio laikotarpio iš darbo išėjo.

2010 m. preš Gureckių šeimą pradėti teisminiai procesai, areštuotas šeimos nekilnojamasis turtas sąskaitos. „MG Baltic“ vadovai tvirtino, kad būtų atlyginta žala, padaryta įmonei per nesėkmingus jo pirkinius.

Pats A. Gureckis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą teikdamas, kad patiria verslo partnerių spaudimą. Tais pačiais metais jis nusišovė savo namuose. Koncernas „MG Baltic“ bylinėjosi toliau su verslininko žmona Violeta.

„Mitniją“ dabar valdo du akcininkai: smulkioji akcininkė Violeta Gureckienė, o ldidžioji dalis priklauso bendrovei „MG Baltic Investment“.

193. Darius Songaila, krepšinis, 17 mln. eurų

Kauno „Žalgirio“ trenerio Šarūno Jasikevičiaus asistentas D. Songaila gali pasigirti turtinga krepšinio karjera, kurios didžiąją dalį praleido NBA arenose.

Veik Foresto universitete rungtyniavęs D. Songaila 2002 metais NBA naujokų biržoje buvo pakviestas į „Boston Celtics“ 50-uoju šaukimu, tačiau šis klubas jį išmainė į „Sacramento Kings“. Tais pačiais metais Darius NBA slenksčio dar neperžengė, o persikėlė į Maskvą, kur apsivilko CSKA marškinėlius.

Rusijos čempionu tapęs puolėjas po sezono sulaukė „Kings“ pasiūlymo ir Sakramente žaidė du sezonus, vėliau persikėlė į „Chicago Bulls“. 2006 metais D. Songaila pasirašė penkerių metų 23 mln. JAV dolerių vertės sutartį su „Washington Wizards“.

Iš atsarginio žaidėjo Darius netrukus tapo pagrindiniu, kai dėl traumų žaisti negalėjo Brendanas Haywoodas ir Andray Blatche. Tuomet jo statistiniai rodikliai NBA buvo aukščiausi – vidutiniškai 7,4 taško ir 2,9 atkovoto kamuolio per 29 rungtynes. 2009 metais į mainų sūkurį patekęs D. Songaila persikėlė į „Minnestoa Timberwolves“, vėliau – į „New Orlean Hornets“, o karjerą NBA baigė vilkėdamas „Philadelphia 76ers“ marškinėlius. Žvalgytis ilgai Europoje nereikėjo – puolėją už 1,5 mln. JAV dolerio pagriebė turkų „Galatasaray“.

Krepšininkas paskui dar atstovavo „Donetsk“, „Lietuvos ryto“ komandoms, o sportbačius ant vinies pakabino po sezono su Kauno „Žalgiriu“. D. Songaila buvo kertinis žaidėjas ir nacionalinėje ekipoje. Su Lietuvos rinktine puolėjas 2000 metais laimėjo olimpinę bronzą, 2003 metais tapo Europos čempionu, o 2007 metais pasidabino Europos pirmenybių bronza.

8 sezonai NBA D. Songailai atnešė 25,3 mln. JAV dolerių neatskaičiavus mokesčių. Pelningiausias buvo paskutinis sezonas Filadelfijoje, kur aukštaūgis uždirbo beveik 5 mln. JAV dolerių.

D. Songaila gilinasi šiuo metu į trenerio darbo subtilybes ir mėgaujasi šeimyniniu gyvenimu. Pernai jis vedė modelį Gintarę Sabeckaitę. Su ja augina dvynius Herkų ir Jorį. Su pirmąja žmona Jakie D. Songaila susilaukė dukters Meilės.

198. Justas Kučinskas, „Arvi“, 16 mln. eurų

Verslininko, vieno didžiausio žemės ūkio koncernų Lietuvoje „Arvi ir Ko“ vadovo Vidmanto Kučinsko sūnus Justas, baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją studijavo tarptautinius santykius Vilniaus universitete, tačiau vėliau suprato, kad jo kelias – filosofija. Perstojęs ir baigęs filosofiją VU, Justas išvyko į Londoną studijuoti magistro studijų, o grįžęs pasinėrė į doktorantūrą VU.

J. Kučinsko pomėgis, o gal net aistra – sportiniai šokiai. Konkursuose vaikinas nuskynė ne vieną titulą. O šokiuose sutiko ir savo gyvenimo partnerę garsią baleto artistę Jekateriną Romankovą. Prieš tris metus pora susituokė.

Sūduvos savaitraštis „Mūsų savaitė“ Justą įvardijo Renesanso laikų asmenybe, nes jis ir kuria ir pasireiškia daugelyje sričių.

Visgi Justą į milijonierių sąrašą įtraukė ne filosofija ar šokiai, o turimos „Arvi“ akcijos. Įmonės pagrindinė veikla – trąšų tiekimas. Prieš keletą metų bendrovė įsigijo ISM ekonomikos ir vadybos universiteto kontrolinį akcijų paketą.