Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas. 

Finansai (nuotr. Fotolia.com)

Finansai (nuotr. Fotolia.com)

Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos. Ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimą vis labiau ribos nepalankios demografinės tendencijos. Jas sukelia – finansinės priežastys.

REKLAMA

Lietuvos ekonomikos apžvalga 2016 m.

Lietuvos ekonomikos apžvalga 2016 m.

„Jau kurį laiką stebime nerimą keliančias emigracijos tendencijas. Ekonomika auga, tačiau tai nesustabdo gyventojų: per metus svetur dirbti išvyko 22 tūkstančiai šalies piliečių, t. y. tiek, kiek gyvena Ukmergėje. Deja, kol kas nematome priežasčių, kad ši tendencija galėtų pasikeisti ir kitais metais“, − sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Rinką veikia ne vien emigracija, bet ir du kartus sumažėjęs gimstamumas, palyginus su prieš Nepriklausomybę buvusiais laikais. Į darbo rinką įsilieja vis mažiau asmenų, skaičiuojama, kad maždaug tokie, kuriems 22 metai. R. Kuodžio teigimu, trumpalaikėmis finansinėmis paskatomis to nepakeisi.

Pastebima, kad ekonominis išsivystymas – geriausias kontraceptikas. Vaiko išlaikymas kainuoja daugiau, tėvai patys nori daugiau laiko skirti sau.

„Darbo rinką kasmet papildo beveik 3 proc. žmonių, o po 7 metų papildys jau tik beveik 2 proc.. Ką daryti? Kaip galima didesnį dėmesį skirti konkurencingumui, darbo našumo didinimui, investuoti į technologijas ir gamybinius pajėgumus, pritraukti investicijas. Nekvalifikuotų asmenų nedarbas vis dar didelis Lietuvoje, tai yra keli dalykai – suaugusių mokymosi stiprinimas, filosofijos – mokinuosi visą gyvenimą priauginimas. Turime gerokai susilpnėjusį profesinį rengimą. Iš universiteto atėjusius žmones darbdaviai turi permokyti, nemaža dalis baigusių universitetą apskritai nedirba pagal savo profesiją. Tad turime gilias švietimo problemas ir tai veikia emigraciją. Patys gabiausi ir talentingiau žmonės paliek Lietuvą norėdami geresnio išsilavinimo ir klausimas, kiek jų grįžta“, – Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

REKLAMA

R. Kuodis prideda, kad reikia rimtų struktūrinių reformų. Dėl didelės šešėlinės ekonomikos turime mažiausią biudžetą ES, o tai lemia, kad pensininkai gauna arti skurdo ribos esančias išmokas.

Našumas tiesiogiai susijęs su paklausa, kad toliau esant tokiai emigracijai ir mažėjant gimstamumui, po 5 metų matysime nemažai miestų vaiduoklių.

Visgi išskiriama, kad jau dabar biudžeto pinigai nenaudojami tinkamai. Politikai siekdami būti išrinkti tempia pinigus į regionus, renovuoja mokyklas, kurios po kelių metų uždaromos.

Atlyginimai augs ir kitąmet

Darbdaviams kovojant dėl Lietuvoje likusių darbuotojų, atlyginimai šalyje keliami bene sparčiausiai Europoje, informuoja Lietuvos bankas. Prie to prisideda ir nuolat didinamas minimalusis darbo užmokestis, kuris nuvilnijo per visą atlyginimų struktūrą bei ekonomiką. Ši tendencija turėtų vyrauti ir kitąmet – prognozuojamas 5,7 % vidutinio darbo užmokesčio augimas.

Tačiau svarbu, kad kylant atlyginimams ne ką mažiau sparčiai augtų darbo našumas. Dabar atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo augimo – vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau panašus į kitų Baltijos šalių. Visgi jei tokios tendencijos vyrautų toliau, verslas prarastų iki šiol tarptautinėje rinkoje turėtus pranašumus.

„Gamyba Lietuvoje brangsta, o darbo užmokestis sudaro tam tikrą savikainos dalį. Jei darbo užmokestis kyla, o paslaugų vertė sudaroma ta pati, tai savininkas priverstas didinti kainas. Jei to nevyksta kitose valstybėse ar įmonėse, tai konkurencingumas prastėja. Darbo užmokestis augo kone 8 proc. per metus, o darbo našumas svyruoja apie 0 proc., nekinta. Situacija užtruktų kurį laiką Lietuvoje, konkuruoti su užsienio įmonėmis būtų sunkiau“, – sako G. Šimkus.

REKLAMA

Šiemet užsienyje prekes parduodančių Lietuvos įmonių rodikliai pagerėjo, ir bendras eksporto augimas siekia 3 proc. Būtent eksportas įvardijamas kaip ilgalaikės plėtros garantas.

„Labiausiai tai lėmė nebemažėjantis reeksportas ir tebevykstantis ankstesnių metų gero derliaus eksportas. Tačiau 2017 m. šio teigiamo poveikio nebeliks, taigi eksportą labiau lems padėtis užsienio prekybos partnerėse ir mūsų eksportuotojų konkurencingumas“, − teigė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

2017 m. turėtų būti aktyvesnis paramos lėšų iš Europos Sąjungos fondų panaudojimas, tad vėl turėtų didėti investicijos, kurios šiemet mažėjo. Atsigausiančių investicijų poveikį labiausiai pajausti turėtų statybų sektorius.

Tiek augančios investicijos ir verslo plėtra, tiek darbo užmokesčio kilimas turėtų lemti ir didesnį nei šiemet vartojimą. Vis dėlto pastebima, kad vartojimą nemažai didina ir importuojamos prekės, kurios sukuria mažai pridėtinės vertės šalies ekonomikai.

Kainos augs dėl pasaulinių tendencijų

Vidutinė metinė infliacija naujausiais duomenimis yra 0,6 proc.. Lietuvos banko ekspertai įvardija, kad kainos ūgtelėjo ir didele dalimi tai susiję su tuo, kas vyksta pasaulinėse žaliavų ir maisto produktų rinkose.

Klimato sąlygos ne tik Lietuvoje, bet apskritai pasaulyje buvo prastesnės. Dėl prasto derliaus maisto kainos didėjo visose šalyse. Paslaugų kainos per šiuos metus (iki lapkričio mėn.) padidėjo beveik 4 proc. vidutiniškai. Tai priklauso nuo vidaus rinkos – darbo užmokesčio kilimo, sąnaudų.

REKLAMA

„Šie metai manome taip ir pasiliks, o kitais metais laukiame infliacijos šoktelėjo iki 1,9 proc. Tai rodo tendencijos pasaulinėse rinkose, tai kas vyks su naftos ir maisto produktų kainomis. Naftos kainas lems OPEC ir ne OPEC šalių susitarimas dėl gavybos mažinimo. Dėl to naftos kaina augs ir turės įtaką degalų kainai Lietuvoje, o tuo pačiu ir bendrai infliacijai. Pasaulinės maisto kainos ir turėtų augti, dėl to prognozuojame, kad augimas bus spartesnis“, – komentavo G. Šimkus.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
Seimui siūloma stambius investuotojus atleisti nuo pelno mokesčio (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Seimui antradienį pristatytos pataisos, kuriomis nuo pelno mokesčio siūloma atleisti įmones, kurios investuos ne mažiau 30 mln. eurų ir sukurs bent 200 darbo vietų.   ...
Lietuviai grįžta namo iš Tenerifės (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Seimas įteisino specialius kuponus – jų gaus keliautojai, negalėję išvykti į apmokėtas keliones dėl paskelbto karantino. Žmonės su kuponais galės atostogauti vėliau. Tokių ...
Eurai Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Lietuva, iš tarptautinių bankų pastarosiomis dienomis gavusi 1,5 mlrd. eurų paskolų, jas ketina panaudoti balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo poreikio. Finansų ...
Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)
Antradienį Seimas galutinai pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, pagal kurias darbdaviai ir dirbantys savarankiškai jau teikia prašymus subsidijoms ir išmokoms ...
 „Grigeo“ (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ paskelbė, kad dėl koronaviruso krizės nebaigtas bendrovės 2019 metų veiklos auditas, dėl ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų