Socialiniame tinkle „Facebook“ vyriausiasis „Nordea“ ekonomistas pasidalino įrašu, kurį pradėjo grupės „Naktinės personos“ žodžiais: „Sukasi ratu mūsų „laimės“ laivas/ Vėjas ant bangų šėlsta lyg apkvaitęs/ Kur nuneši tu mano laimės laivą/ Ar tiesiu keliu ar atgal kaip gaila...“.
Žodžiai gražūs, tačiau tikrai netinkami politikai. Mat ekonomistas pavaizdavo, kaip padai sukasi ratu, tačiau rezultatų nėra. Tuo tarpu į Lietuvos emigracijos laivą lipa vis daugiau žmonių.
Savo mintis ekonomistas pavaizdavo grafiškai, o taip pat jas ir pakomentavo.
„Ekonomikos pakilimo metu reikia ne pensijas didinti, o ieškoti būdų kaip pritraukti investicijas ir kurti kvalifikuotas darbo vietas (nes ekonominės krizės metu pritraukti investuotojus yra žymiai sudėtingiau – jie paprasčiausiai neinvestuoja niekur) ir nedidinti biudžeto deficito populistiniais sprendimais“, – Vilijos Blinkevičiūtės, tuo metu buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės,išskirtą prioritetinę sritį aprašė ekonomistas.
Komentuodamas buvusio premjero Andriaus Kubiliaus valdymo metu priimtus sprendimus, Ž. Mauricas taip pat negailėjo kritikos.
„Krizės metu reikia ne didinti, o mažinti mokesčius. Reikia ne mažinti, o didinti socialinę apsaugą. „Vidinė devalvacija“ nuskurdino ir išstūmė į šešėlį nemažą dalį Lietuvos gyventojų, dėl ko mums taip ir nepavyko subalansuoti biudžeto, o eurą net latviai įsivedė anksčiau už mus (Latvija turėjo didžiausią BVP nuosmukį ir didžiausius ekonomikos nesubalansuotumus: rašiau apie tai straipsnyje: „Pasaka apie Litnifą, Latnafą ir Estnufą“). Pensijos ir darbo užmokestis nekilo, kas padidino socialinę atskirtį ir emigraciją“, – įvertino ekonomistas.
Nepraleistas liko ir socialdemokratas, dabar jau buvęs premjeras, Algirdas Butkevičius. Jo prioritetas buvo socialiai orientuotas biudžetas.
„Po tokių cirkų (žr. 1 ir 2 punktą) „socialiai orientuotas“ biudžetas yra „šaukštai po pietų“, nes piliečiai iš esmės nepasitiki valdžia ir nieko iš jos nebesitiki (geriausiu atveju – nesikišti). Tad „skęstančiojo gelbėjimas tebėra paties skęstančiojo reikalas“, o terminas „socialiai orientuotas“ iš esmės yra ne kas kita kaip ES paramos ir mokesčių mokėtojų lėšų „įsisavinimo“ priedanga. Tuo tarpu „laikinai“ per krizę pakelti mokesčių tarifai nekrenta + nuolat kalbama apie naujų įvedimą, nors surenkamų mokesčių ir BVP santykis – net mažesnis nei prieš krizę (kai buvo mažesni tarifai!!!). Taip yra dėl nemažėjančio šešėlio, mažėjančio mokesčius mokančiųjų skaičiaus (emigravo, nuskurdo) bei besipučiančio valstybės aparato, kuris savo egzistensiją pagrindžia „rūpinimuisi“ nuskriaustaisiais (kuriuos patys ir nuskriaudė). Šio laikotarpio absurdo viršūnė: įvairios "kompensacijos" už per krizę patirtas skriaudas, kurios tik dar labiau sukiršina visuomenę...“, – mintimis dalinosi ekonomistas socialiniame tinkle.
Nepamiršta ir naujoji valdžia, kuri prioritetu išskiria pensijų didinimą. Nepaisant to, kad ženklus pensijų didinimas nepritrauks investicijų, nesumažins emigracijos, nepadidins gimstamumo. Tad, pasak ekonomisto, ciklas užsisuka iš naujo.
„Gaila, kad mūsų valdžios atstovai (bent jau buvusios) nesuvokia, kad emigracijos mastams nemažėjant, jau po 10 metų gali apskritai nebebūti iš ko mokėti pensijas (traukiantis dirbančiųjų skaičiui ir augant pensinio amžiaus skaičiui), nebent įvesime SoDros tarifą kaip Ukrainoje – 53.3%. Tik va, ten atlyginimas vidutinis – apie 150 eurų (nes soc. draudimo mokestis labai efektyviai apdraudžia gyventojus nuo didesnių pajamų). Prie tokio „tarifo“ Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis į rankas sumažėtų iki 400 eurų – kaži kiek liktų norinčiųjų dirbti?“, – savo pastebėjimus užbaigė ekonomistas Ž. Mauricas.
