Lietuvoje vis dar egzistuoja keista tendencija – gyventojų skaičius mažėja, tačiau valdininkų, ne. Iš dalies problema dėl to matoma ir mažose savivaldybėse, kur valdininkų skaičius net kelis kartus viršija gyventojų. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo, kurios savivaldybės sugeba savo turimą turtą ir administraciją valdyti efektyviausiai.

Valdininkas (nuotr. BFL)

Valdininkas (nuotr. BFL)

LLRI gerai vertino tą savivaldybę, kuri efektyviai ir skaidriai valdo turimą turtą ir biudžetą, neišplečia administracijos, turi kuo mažiau nuosavų įmonių/įstaigų, automobilių, o savivaldybei priklausančias nenaudojamas patalpas parduoda.

Žvelgiant į biudžetą daug dėmesio buvo skiriamai savivaldybės turimai skolai. Vis daugiau rajonų savivaldybių geriau tvarkosi su savo išlaidomis ir pajamomis. LLRI vertindami turtą išskyrė, kad neefektyviai valdomas turtas yra papildoma našta, tad savivaldybės, kurios nebūtiną turtą parduoda, yra įvertintos geresniu balu. Į nebūtiną turtą patenka pirtys, laidojimo namai, viešbučiai, kenkėjų naikino įstaigos, vaistinės, knygynai ir pan. Be to įvertintas ir savivaldybių atgalinis ryšys su piliečiais: ar laiku nagrinėjami gyventojų prašymai, ar tinkamai veikia interneto svetainė.

REKLAMA

Balais įvertintos savivaldybės ir pagal administracijos pareigybių skaičių, tenkantis 1000 gyventojų bei ar savivaldybėje numatomos administracinės naštos mažinimo priemonės.

Bendrajame didžiųjų savivaldybių valdymo reitingo trejetuke – Kauno m., Vilniaus m. ir geriausiai įvertinas Šiaulių m. savivaldybė. Pastarojo miesto savivaldybė susirinko 100 balų vertinimus už turto valdymą ir administracinę naštą. Tuo tarpu smarkiai atsilikęs antroje vietoje pagal turto valdymą – Vilniaus m., trečias – Klaipėdos m.

„Šiaulių m. savivaldybėje „Turto valdymas“ įvertintas gerai dėl to, kad savivaldybėje, remiantis jos teiktais duomenimis, nuosavų pastatų ir patalpų plotas 100 gyv. buvo mažiausias tarp didžiųjų savivaldybių, kaip ir nenaudojamas plotas tenkantis 100 gyv. Be to, į parduodamų objektų sąrašą įtraukta daugiausiai ploto lyginant su visu nuo savu plotu. Efektyvus turto valdymas padeda užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami taupiai. Geras įvertinimas „Administracijos“ sričiai buvo skirtas dėl to, kad laiku neišnagrinėtų gyventojų prašymų dalis 2015 m. buvo mažesnė nei vidurkis. Aukštesnis e. demokratijos vertinimas rodo geresnes sąlygas gyventojams dalyvauti politinių sprendimų priėmimo procesuose“, – rašoma LLRI įžvalgose.

Tačiau žvelgiant į biudžeto tvarkymą 100 balų skiriama Klaipėdos m. savivaldybei. Klaipėdos m. savivaldybės biudžeto skola 2015 m. nuo 2014 m. sumažėjo labiausiai iš didžiųjų savivaldybių – nuo 44,5 proc. iki 28,8 proc. pajamų. Taip pat skelbta daugiau viešųjų konkursų. Prasčiausiai valdymas įvertintas Panevėžio mieste.

REKLAMA

Mažųjų savivaldybių valdymo reitinge top dešimtukas išsirikiavo taip: Druskininkų, Akmenės r., Alytau r., Klaipėdos r., Kėdainių r., Kaišiadorių r., Šiaulių r., Šilutės r., Marijampolės savivaldybės. O geriausiai – Radviliškio r. savivaldybė. Tuo tarpu blogiausiai valdyme prastėjimo tvarka pasirodė šios savivaldybės: Raseinių r., Palangos m., Neringos, Šilalės r., Rietavo, Prienų r., Ukmergės r., Zarasų r., Pagėgių, Ignalinos r.

Su biudžetu geriausiai tvarkosi Radviliškio r. savivaldybė gavusi 100 balų įvertinimą. Ši savivaldybė tiek 2014 m., tiek 2015 m., turėjo mažiausią biudžeto skolą. Per tuos metus skola, beje, dar labiau sumažėjo (15,2 proc. nuo pajamų lyginant su 40,7 proc. vidurkiu, 1,8 proc. p. mažiau nei 2014 m.).

Po jos rikiuojasi Visagino r., Tauragės r., Panevėžio r., Vilkaviškio r., Klaipėdos r., Skuodo r., Kaišiadorių r., Akmenės r. Kalvarijos savivaldybės.

Turtą geriausiai valdo Šilutės r. savivaldybė (100) balų. Rezultatą pagerinto tai, kad savivaldybės teigimu, į parduodamų objektų sąrašą įtraukta daugiau nuosavų pastatų ir patalpų, jų plotas sudarė daugiau nei 11 proc. turimo nuosavo NT. Be to, 2015 m. ir parduota daugiau nei 2014 m. – 2151 kv. m lyginant su 640 kv. m., rašo LLRI.

Po šios savivaldybės seka Trakų r., Utenos, Pakruojo r., Kauno r., Druskininkų, Alytaus r., Radviliškio r., Lazdijų r., Švenčionių r. savivaldybės.

Administracijos darbuotojų skaičius ir administracinės naštos mažinimo priemonės geriausiai įvertinos Marijampolės savivaldybėje – 100 balų. Po to eilėje Joniškio r., Akmenės r., Jonavos r., Kėdainių r., Kazlų Rūdos, Molėtų r., Šiaulių r., Klaipėdos r., Radviliškio r. Minėtoji Marijampolės savivaldybė į viršų šoktelėjo dėl naujo rodiklio indekse, vertinančio e. valdymą ir grįžtamąjį ryšį su piliečiais.

REKLAMA

Jekaterina Rojaka: iš savivaldybių atimta daug teisių, valdymas pareina iš aukščiau

Administracinės naštos tvarkymas, turto valdymas – glaudžiai susiję su demografija ir investicijomis. Dėl to daugiausia pokyčių būna pagrindiniuose traukos centruose, kur demografinės ir investicinės tendencijos palankesnės. DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka tikina, kad jei rajono savivaldybėje nėra aktyvumo iš pačių žmonių, tai ir skundų bei prašymų nagrinėjimas merdi, nes nėra paskatų daryti geriau negu anksčiau.

„Daug kam nusileidžia rankos, nemato perspektyvos, mato tik, kad regionas silpnėja. Be to, valstybė yra politizuota. Kaip ten bebūtų savivaldybės irgi politizuotos. Jei neateina idėjinių entuziastų vykdyti darbus, yra gerokai sunkiau peržiūrinėti ir mažinti valdžios aparatą, efektyvinti veiklą. Nes nedideliame miestelyje savivaldybėse dirba praktiškai visi pažįstami, susiję asmenys ir kažkokius perversmus daryti ten būtų sunku. Todėl tik pasikeitus politinėms jėgoms būtų galima sulaukti kažkokių pokyčių“, – sako ekonomistė.

LLRI atstovų teigimu, sąsajų tarp to, kokios partijos atstovai savivaldybės taryboje ir kaip ji valdoma – nepastebėta.

Ekonomistė komentuoja, kad nors gali rasti daugybę pavyzdžių, kaip efektyviai valdyti turtą, visi jie – ne Lietuvoje. Pavyzdžiui miško urėdijų valdymas. Latvijoje ir Estijoje jis itin efektyvus, tuo tarpu Lietuvoje galioja apribojimai dėl urėdijų skaičiaus nemažinimo, kuris turėtų būti fiksuotas, valdymo struktūrose priima nesuderinami sprendimai bei krenta tam tikras šešėlis valdymo aparate, pasakoja J. Rojaka.

REKLAMA

„Tikiu, kad verslūs valdininkai, sugebantys valdyti turtą, jį valdo ganėtinai efektyviai. Vėlgi savivaldybės gražiai skamba, kad jos savivaldos, bet iš tiesų daug teisių iš savivaldybių buvo atimta. Dėl to daugelis savivaldybių vadų sako, kad tai, ką galėjome įgyvendinti anksčiau ,dabar negalime, nes esame priklausomi nuo ministerijų, o ministerijos irgi nėra labai lanksčios pokyčiams. Iš vienos pusės lyg ir duodame daugiau laisvės savivaldybėms pasireikšti, kas gali padidinti efektyvumą. Iš kitos pusės, jei buvo priimtas sprendimas laisvės neduoti tai atitinkamai valdžios aparatas turėtų dirbti efektyviau“, – vertina ekonomistė.

Be visa to, reikia ir pačių valstybių paskatos kažką priimti, o pasak ekonomistės, tų paskatų ir nebelikę, nes paprasčiausiai buvo atimta daug teisių.

„Savivaldybės biudžetavimo proceso buvo vienas tų neaiškių žirgų, kurie gali sumaišyti visas kortas. Jei centrinės valdžios biudžetas yra nustatytas pagal konkrečius standartus, turi vykdyti inovaytvumo kriterijus, tai praktiškai savivaldybė buvo toks priedas, kuris išlipdavo iš rėmų ir pablogindavo centrinės valdžios biudžeto rezultatus. Dėl to ir buvo priimtas sprendimas apriboti teises. Jei būtų savo laiku prižiūrėti rodikliai ir nustatomi biudžetiniai saugikliai bei atsiradusios paskatos efektyvinti savo veiklą situacija būtų kitokia. Pavyzdžiui, jei pinigai tinkamai įsisavinami, tai savivaldybė už paskatą gauna kitąmet daugiau pinigų infrastruktūrai ar pan., tačiau šis ciklas Lietuvoje neveikia. Finansinis paskirstymas neutralizuoja visas iniciatyvas pritraukti investuotojus ar gerinti ir efektyvinti veiklą“, – mano J. Rojaka.

REKLAMA

Pagal savivaldybių indeksą taip pat galima pastebėti, kad investicijos plaukia į tokius miestus, kaip Palanga ar Neringa, tačiau pagal valdymą šie miestai atsiduria gale. Jei savivaldybės ir valdymu prisidėtų prie investicijų traukimo, jų būtų sulaukta dar daugiau, mano ekonomistė. Visgi yra priežastis, kodėl kai kurios savivaldybės nesuinteresuotos savo valdymu skatinti investicijų.

„Jei žiūrėtume įstatymiškai, tų pačių investicijų pritraukimą savivaldybės iš esmės neskatina daryti, kadangi jeigu yra pritraukiamos investicijos, jos negauna tam tikros dalies tų pajamų, kurias generuoja iš investicijų palyginus su atitinkamomis išmokomis iš biudžeto. Šiuo atžvilgiu sakyčiau, kad mūsų regioninė politika stokoja bendresnio požiūrio ir galbūt liberalesnio požiūrio. Jei matome aktyvesnes savivaldybes, tai jos iš esmės turėtų gauti daugiau finansinės grąžos iš savo veiklos. Dabar mes faktiškai to neskatiname daryti“, – teigia ekonomistė.

Lentelėse apačioje galite pamatyti bendrą mažųjų ir didžiųjų savivaldybių reitingą, įvertinus tris sritis: gyventojui, investuotojui ir valdymui.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
Bankomatas (nuotr. Fotodiena.lt)
Dėl šalyje paskelbto karantino mažėja atsiskaitymas grynaisiais –  išgryninimo operacijų skaičius bankomatuose Lietuvoje kovą, palyginus su vasariu, nukrito 15 proc., rodo ...
Užimtumo tarnyba (Fotodiena/Kristupas Kolodzeiskis)
Paklausiausiomis profesijomis Lietuvoje buvo statybininkai bei pardavėjai – jiems darbo pasiūlymų kovą buvo daugiausiai, skelbia Užimtumo tarnyba.  Į paklausiausias ...
saulės elektrinė (nuotr. SCANPIX)
Skatinant gaminančių vartotojų plėtrą, šiemet bus paskelbta naujų kvietimų kreiptis dėl paramos saulės elektrinėms įsirengti, taip pat spartinama ir kompensacijų išmokėjimo ...
Lietuvos bankas Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Lietuvos bankas nurodė užblokuoti interneto svetaines bitcoins-era.net ir marketssoft.net, nelegaliai siūlančias ir reklamuojančias investicines paslaugas. Sprendimas ...
Asociatyvi nuotrauka (Vytautas Liaudanskis)
Tik prasidėjus karantinui Valstybinė darbo inspekcija ne kartą įspėjo darbdavius, kad dabartinė situacija nėra priežastis atleisti darbuotojus. Visgi praėjus beveik ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų