REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur.

REKLAMA

Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

„Jūs turite ganėtinai aukštą nedarbo lygį, kuris išlieka apie 8,5 proc. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ekonomika vis dar gali augti ir įtraukti bedarbius, sparčiai nekeliant atlyginimų“, – žurnalistams trečiadienį sakė J.Decressinas.

Tačiau kyla klausimų, ar tikra čia slypi Lietuvos problema, mat nedarbo lygis Lietuvoje yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

REKLAMA
REKLAMA

Nerijus Mačiulis: darbo užmokestis auga daug greičiau nei produktyvumas

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis patvirtina, kad Lietuvos nedarbo lygio negalima laikyti didžiuliu, jis arti natūralaus nedarbo lygio. Taigi, problema tikrai slypi ne čia. Tačiau darbo užmokesčio augimas gali slėpti ir riziką.

REKLAMA

„Nedarbas tikrai nėra pagrindinė Lietuvos problema, bet darbo užmokesčio augimo tempas gali neraminti dėl to, kad produktyvumas keturis metus auga gerokai lėčiau nei didėja darbo užmokestis. Jei ir ateityje tai tęstųsi, eksportuojančios įmonės, ypač tokiuose sektoriuose, kur didelis jautrumas darbo sąnaudoms, prarastų konkurencingumą ir tada galėtų išaugti nedarbo lygis bei prasidėtų ekonominis nuosmukis. Tokių sektorių nemažai Lietuvoje. Esame vis dar gana smarkiai priklausomi nuo žemų darbo sąnaudų: ir maisto pramonė, ir baldų gamintojai, ir tekstilės pramonė. Kadangi pastaruoju metu darbo užmokestis augo sparčiau nei produktyvumas tai viena iš priežasčių ,kodėl TVF įspėja, kad tai pavojinga tendencija“, – sako ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistas prideda, kad vis dėlto sustabdyti darbo užmokesčio augimą yra labai sudėtinga.

„Galbūt galima neįsibėgėti su MMA didinimu, bet darbo jėgos trūkumas lemia, kad darbo užmokestis augs gana sparčiai ir prognozuojame, kad ateinančius dvejus metus apie 6 proc. per metus didės darbo užmokestis. Tai reiškia, kad visas pastangas ir dėmesį reikia sudėti į produktyvumo augimą“, – sako ekonomistas.

Darbo užmokesčiui ženkliau atitrūkus nuo produktyvumo augimo rizikuojama prarasti eksporto rinkas ir pasiekti situaciją, kada eksportas mažės ir kai kurios įmonės net bankrutuos.

N. Mačiulio nuomone, dabartinius bedarbius ateiti į darbo rinką skatintų ne didesnės algos. Paprasčiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, kurių patys darbdaviai norėtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kodėl statybų sektoriaus įmonės dairosi darbuotojų Baltarusijoje ir Ukrainoje? Nes Lietuvoje tinkamas kompetencijas turinčių bedarbių galinčių sėkmingai įsilieti į statybų sektorių yra per mažai. Visi tie, kurie norėjo, galėjo ir turėjo kompetencijas arba jau dirba, arba sėkmingai realizavo save kitose šalyse. Kalbat apie likusių darbuotojų integravimą į darbo rinką, galime visiškai ignoruoti atlyginimų veiksnį.

Čia ne atlyginimų barjeras, o jų motyvacijos ir kompetencijos problema. Dažnai tai asmenys gyvenantys atokiau nuo didžiųjų miestų, ten kur nėra naujų darbo vietų. Dažnai jie yra ilgalaikiai bedarbiai, turi jau nebeaktualias kompetencijas arba niekada neturėjo adekvataus išsilavinimo. Siekiant žeminti tą natūralų nedarbo lygį, kuris gana aukštas Lietuvoje, reikėtų sutelkti dėmesį į perkvalifikavimo centrus, kaip tiems asmenims suteikti kompetencijas, kurių labiausiai stinga darbo rinkoje“, – savo rekomendaciją pateikia ekonomistas.

REKLAMA

Žygimantas Mauricas: tik didesnėmis algomis sustabdysime emigraciją

Kitokią poziciją išsako „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas, TVF rekomendacijas pavadinęs šabloniškomis. Ž. Maurico teigimu, metais iš metų taikomos tos pačios rekomendacijos, kurios realiai tinka Skandinavijos šalims, bet negali būti praktiškai pritaikomos Lietuvoje, kur didžiulė emigracija ir šešėlinė ekonomika. TVF remiasi tik statistika, įvertina ekonomistas.

„Didesnis iššūkis yra darbuotojų trūkumas ir motyvacija dirbti už pernelyg mažą daro užmokestį, kurį nemaža dalimi lemia didelis darbo jėgos apmokestinimas. Nemaža dalis registruojasi darbo biržoje, bet gauna šešėlinių pajamų, ypatingai jos paplitusios paslaugų sektoriuje, pradedant auklių darbu baigiant statybų darbais. Reikėtų mažinti apmokestinimą, didinti paskatas lįsti iš šešėlio. Tai yra Lietuvos problema, o pats nedarbas tik iššūkis tam tikruose regionuose. Bet tai nėra bendra valstybinė problema“, – sako ekonomistas.

REKLAMA

Pasak jo, jau dabar žmonių vidutinis atlyginimas yra virš tūkstančio eurų, o į rankas tik virš 600, nes didžioji dalis sumokama mokesčiams. O net apie 30 proc. darbo užmokesčio yra šešėlyje, sako jis. Todėl ekonomistas laikosi nuomonės, kad atlyginimai turėtų drastiškai didėti.

„Gyventojų paskata įsilieti į darbo rinką ir mokėti mokesčius yra maža, nes nėra didelės sąsajos tarp sumokėtų įmokų ir ką gauna gyventojas. Kalbant apie darbo užmokestį, mes tarsi tarp kūjo ir priekalo, o TVF to nelabai suvokia. Mes turime didelę emigraciją. Dėl mažo darbo užmokesčio į rankas dalis žmonių emigruoja ir tai mažina ilgalaikį šalies potencialą. Tą ir TVF išskyrė, kad jei žmonės emigravę tai sunkiau ir investicijas pritraukti ir kalbėti apie ekonomikos augimą. Mano pasiūlymas, Lietuvai drastiškai reikia didinti darbo užmokestį į rankas, mažinant darbo apmokestinimą, biurokratinį aparatą. Tai yra vienintelis būdas prisivilioti žmones“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistas nuomone, šiuo metu Lietuvoje tokia sistema, kad ji net neskatina dirbti: daugiavaikė šeima gauna tokias išmokas, kad tėvams nebeapsimoka be tūkst. eurų į rankas eiti dirbti, auklės gauna socialinį draudimą užsiregistravusios Darbo biržoje, o kelis šimtus eurų dar užsidirba „vokelyje“.

Ž. Mauricas reziumuoja, kad iki 2020 metų vidutinis atlyginimas į rankas turi bent siekti tūkst.. eurų. Tik taip bus galima kovoti su emigracija.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų rugsėjo mėnesį buvo 8,4 proc., tuo tarpu ES nedarbo lygis – vidutiniškai 8,5 proc.

Eurostatas, remdamasis preliminariais duomenimis, skelbia, jog visoje ES rugsėjį darbo neturėjo 20,8 mln. žmonių. Mažiausias nedarbo lygis buvo Čekijoje (4 proc.), didžiausias – Graikijoje (23,2 proc.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų