Finansinių technologinių (FinTech) sektoriuje vienas po kito savo idėjas realizuoja startuoliai pasiūlantys įprastines bankų paslaugas greičiau ir daug pigiau. FinTech vis labiau tvirtinasi ir Lietuvoje, tad bankams ne už ilgo gali tekti keisti savo strategiją.

FinTech startuolis (nuotr. Fotolia.com)

FinTech startuolis (nuotr. Fotolia.com)

Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut“ ketinimas įsikurti Lietuvoje, o ateityje įkurti ir banką, parodė ryškų signalą, jog ateina naujų finansinių paslaugų metas. Startuolio prezidentas Nikolajus Storonskis atviravo, kad tradiciniai bankai tikrai turėtų sunerimti. Mat kol kas didžiąją dalį pajamų jie gauna iš verslo, o „Revolut: taip pat netrukus žada pasiūlyti pigesnes paslaugas skirtas specialiai verslo klientams.

„Revolut“ prezidentas Nikolajus Storonskis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Revolut“ prezidentas Nikolajus Storonskis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Bankai bandys sukurti tam tikras komandas ir pagerinti savo produktą, tačiau dauguma bandymų bus nesėkmingi. Nors komandoje bus ir talentingi žmonės, juos įstačius į biurokratijos mechanizmą, nepasieksi tokio gero produkto“, – mano „Revolut“ prezidentas.

REKLAMA

Visgi, pasak jo, tai nereiškia bankų pabaigą.

Bankai turės tapti partneriais

Vienareikšmiškai sutinkama, kad FinTech sektorius auga ir jo svarba didės. Dėl to finansų industrijos senbuviai nebegalės egzistuoti be technologijų ir privalės eiti link susiliejimo.

„Nextury Ventures“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas kaip pavyzdį pateikia bankines procedūras – dauguma jaunimo banke buvo tik kartą atsidarant sąskaitą. Į banką kiti dar nueina, jei reikia paskolos būstui. Tačiau jau dabar kitas paskolas galima pasiimti per tarpusavio skolinimosi platformą. Pašnekovo teigimu, ateityje vis daugiau žmonių būtent taip ir ims paskolas.

 

Nextury Ventures generalinis direktorius Mindaugas Glodas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Nextury Ventures generalinis direktorius Mindaugas Glodas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Tokių dalinimosi ekonomikos elementų į finansus ateina vis daugiau. Ne tik į bankininkystę. Finansai juk ir draudimas. Jau ir ten yra bandymų draustis ne per draudimo kompaniją, o kad grupė žmonių susitaria ir sako žinai, jei bėda bus mes viena kitą gelbėsime“, – sako M. Glodas.

Emigrantų banku save vadinančio startuolio „TransferGo“ bendraįkūrėjas Daumantas Dvilinskas pripažįsta, FinTech transformuoja žmonių gyvenimą ir šiuo metu tarptautinius mokėjimus, galima atlikti daug greičiau ir pigiau.

„Per 4 metus mes transformavome tarptautinius mokėjimus ir savo klientams jau sutaupėme 3 mln. eurų. Tačiau bankui yra pliusų. Pavyzdžiui, mes atvedame žmones iš grynųjų pinigų perlaidų į skaitmenines. Galbūt mūsų migrantai prieš tai net nesinaudojo bankais darydami tarptautinius pervedimus, įsidėdavo sau pinigus į kišenę ir skrisdavo namo. Žmonės ateina į bankininkystę dėka mūsų“, – įsitikinęs D. Dvilinskas.

REKLAMA

 

TransferGo bendraįkūrėjas Daumantas Dvilinskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

TransferGo bendraįkūrėjas Daumantas Dvilinskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Be visa to, bankai šiam startuoliui yra partneriai, nes šiuo metu dirbama su 50 bankų visame pasaulyje. D. Dvilinskas prognozuoja, kad ateityje startuoliai teiks produktus, o bankai suteiks infrastruktūrą.

„Manau, jie ilgainiui taps infrastruktūriniai tiekėjai, o paliks tam tikrą produktų segmentą mažesniems konkurentams. Bankams transformuoti savo kultūrą į produktų kultūrą yra praktiškai neįmanoma. Telekomunikacijų industrija tapo labiau duomenų tiekėjais nei produktų tiekėjais. Panašiai vyksta ir su bankais. Jiems atsiveria nauji verslo modeliai, seni išnyksta“, – svarsto pašnekovas.

Tačiau yra ir pralaiminčių. Startuolio kūrėjo teigimu, labiausiai pralošia grynųjų pinigų perlaidų specialistai, pavyzdžiui, „Wester Union“, kurie bandydami mažinti kaštus perkėlė savo ofisą į Lietuvą, tačiau to, jo nuomone, ko gero neužteks, nes 80 proc. jų pajamų yra grynieji pinigai, o šis sektorius traukiasi.

Prieš 4–5 metus Londone vyravo tendencija, kad startuoliai nugalės bankus, tačiau jau nuo praeitos vasaros lietuviško startuolio „WoraPay“ bendraįkūrėjas Vaidas Adomauskas pastebėjo, kad patys bankai Londone ieško būdų bendradarbiauti ir pirkti paslaugas, nes sukūrus savo inovacijų centrą jis neišsivystys taip greitai, kaip kooperuojantis su startuoliais.

„Manau, kad tai ateitis ir Lietuvos bankams. Tačiau tai sudėtingiau, nes dauguma mūsų bankų yra skandinaviški. Vis dėlto ateitis yra bendradarbiavimas. „Revolut“ pinigai juk nesėdi kažkurio banko sąskaitoje, be bankinės infrastruktūros nei vienas startuolis negalėsime išgyventi. Nors tarptautinius pavedimus ir perima FinTech, pavedimai vis tiek laikomi bankinėse sąskaitose“, – mano V. Adomauskas.

REKLAMA

WoraPay bendraįkūrėjas Vaidas Adomauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

WoraPay bendraįkūrėjas Vaidas Adomauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Jo teigimu, dauguma bankų dar yra uždaro mąstymo, jog visas paslaugas reikia vystyti savo viduje, tačiau pasinaudojus trečiųjų šalių paslauga, bankas gali gauti viską daug greičiau, pigiau, būti lankstesnis ir pakeisti.

„Kortelės ir ne banko produktas, jie naudoja trečiosios šalies produktai – Visa, Mastercard. Tiesiog reikia ne su dviem partneriais dirbti, bet su daugiau“, – mąsto „WoraPay“ bendraįkūrėjas.

Visgi Lietuvoje procesą pristabdyti gali patys bankai, vien dėl to, kad jie yra ne skandinaviški. M. Glodo teigimu, jiems Lietuva yra periferija – kaimas, kuriame nenori turėti jokių problemų. Bankai supranta, kad kažkoks įvykęs proveržis neduos didžiulio rezultato, nes jų centras yra kitur – Skandinavijos šalyse.

„Mes neturime nuosavo bankų sektoriaus. Tai šiek tiek apmaudu, bet iš kitos pusės tai leidžia šiek tiek pasakyti. kad na ir gerai, nereikia mums bankų, tai atgyvena. Kursime naujus Fintech žaidėjus, kurie eina į finansų sektorių“, – mano M. Glodas.

Pasak jo, kad šis procesas vyktų sėkmingai, reikia kelių dalykų. Pirmasis – reguliavimas. Reikia suprasti, jog ne visada tai, kas tinka seniems žaidėjams, užtikrins, kad atsiras naujieji.

„Labai dažnai senasis reguliavimas sukurtas toks, kad pakelti barjerą taip, jog naujiems žaidėjams būtų sunku prasiveržti. Tai tvarkoma. Kitas dalykas – investicijos. FinTech yra ne toks brangus kaip biotechnologijos, tačiau investicijos vis tiek būtinos. Šiandien Lietuvoje turime didžiulę gilią duobę. Jei per ją pastatysime tiltą, reikalai tikrai pasikeis į gerąją pusę. Turi atsirasti valstybės remiami fondai, kurie duotų pradžią, o po to ateitų ir privatus kapitalas. Jam turi būti sudarytos paskatos investuoti į tokius rizikingus dalykus. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija duoda investuotojams didžiules mokestines nuolaidas. Tačiau mūsų valdininkai argumentuoja, kad mokesčių ir taip trūksta, dėl ko negalima duoti lengvatų. Nė velnio, nes FinTech įmonė išmokės algas, bent pusė dalies grįš mokesčiais“, – įsitikinęs M. Glodas.

REKLAMA

Be to, jis pabrėžia, kad jei startuolis bus sėkmingas ir pradės uždirbti pinigų, tai jis dar daugiau žmonių įdarbins ir bus papildomas varikliukas, kuris generuos mokesčius.

Lietuviai – ypač talentingi startuolių kūrime

FinTech sektorius plėtotis Lietuvoje turi daugybę galimybių. To priežastis – talentingas jaunimas. Lietuvių IT sektorius žavi užsieniečius, dėl to nemažai įmonių dalį savo verslo perkelia į Lietuvą. Geriausias to pavyzdys, bankų IT skyriaus plėtra Lietuvoje.

„TransferGo“ bendraįkūrėjas D. Dvilinskas pasakoja, kad lietuviai yra natūraliai talentingi finansų srityje. Net užsienio universitetuose geriausi studentai finansų moksluose – lietuviai. Tai suteikia ir prielaidų manyti, kad FinTech plečiantis Lietuvoje, dalis tų talentų grįžtų į tėvynę.

„FinTech Lietuvoje dar labai ankstyvoje stadijoje, tačiau čia labai geros sąlygos plėtojimuisi. Iš Lietuvos ateina daug inovacijų. Čia geras reguliatorius, Lietuvos bankas atviras naujovėms, gera infrastruktūra, internetas ir mobiliosios technologijos“, – Lietuvos privalumus vardijo pašnekovas.

Nors Lietuva savo rinka ir negali būti didžiausiu FinTech centru, tačiau tai nereiškia, kad negalime būti vieni geriausių.

„WoraPay“ bendraįkūrėjas V. Adomauskas mano, kad jau ne kartą buvo įrodyta, jog Lietuvoje gali būti kuriami inovatyvūs produktai. Svarbiausia iniciatyva tiek iš Finansų ministerijos, tiek iš Lietuvos banko.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pažymėjo, kad Lietuva tikrai turi šansų tapti traukos centru, tereikia teigiamų žinių. Šią kovą Lietuva pralaimi.

REKLAMA

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Mūsų tikslas paskleisti žinią pasaulyje apie tai, kad inovacijos yra kviestinos Lietuvoje. Paprastam žmogui tai reiškia pigiau, greičiau ir geriau. „Revolut“ būdamas čia pritrauks ir kitas įmones. Mes turime pranašumą būdami maži ir greiti“, – po memorandumo pasirašymo su šiuo startuoliu tikino M. Jurgilas.

Šią pergalę išskiria ir „Nextury Ventures“ generalinis direktorius M. Glodas. Visgi vien „Revolut“ neužtenka. Reikia lygintis į tokius lyderius kaip Singapūras, Londonas ir Niujorkas, nes finansai nėra tas sektorius, kuomet užtenka būti tik lokaliu.

„Kad mes būsime geriausi trijų šalių kaimelyje – niekam neįdomu. Bet jei sugebėsime atvesti tokius kaip „Revolut“ ir jie pasakys, kad mums gera Vilniuje, tai jau yra perspektyva“, – užtikrintas M. Glodas.

 

Lina
2016-10-11 14:24:52
Kad tas transfergo daug brangesnis nei paysera :D cia man atrodo jau ne tik bankams atejo galas bet tokiems kaip transfergo ar westerunion.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Lina 2016-10-11 14:24:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kad tas transfergo daug brangesnis nei paysera :D cia man atrodo jau ne tik bankams atejo galas bet tokiems kaip transfergo ar westerunion.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
Romas Lazutka (nuotr. Fotodiena.lt/Ievos Budzeikaitės)
Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas. Kokia Lietuva liks po koronaviruso ar Vyriausybės ...
„Svetainė“ (nuotr. Enrikos Gecaitės)
Premjerui Sauliui Skverneliui pranešus, kad svarstoma galimybė pamažu leisti dėl karantino apribotam smulkiajam verslui atkurti dalį veiklos, verslininkai sako, kad pirmiausia ...
Asociatyvi (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Kai mokyklose ar darželiuose paskelbiamas karantinas ir nėra galimybių užtikrinti mažų vaikų priežiūros, tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Iki šiol ...
Saulius Skvernelis (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Premjeras Saulius Skvernelis nepritaria Seimo Ekonomikos komiteto pozicijai, kad valstybė turėtų subsidijuoti 100 proc. dėl karantino visiškai sustojusių įmonių darbuotojų ...
Saulius Skvernelis (Fotobankas)
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį pranešė, kad Vyriausybėje svarstoma galimybė pamažu leisti atkurti dalį veiklos smulkiajam verslui, kuris nukentėjo nuo ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų