REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors Seimas ir nusprendė priimti Darbo kodeksą (DK) be prezidentės veto, jau dabar ruošiamos pataisos, kurios bent iš dalies turėtų patenkinti profsąjungas. Teisininkas ir vienas iš Kodekso rengėjų Tomas Davulis portalui tv3.lt teigia, kad sprendimas atmesti veto buvo teisingas, belieka tikėtis, kad pataisos reikšmingų pokyčių neįneš.

Nors Seimas ir nusprendė priimti Darbo kodeksą (DK) be prezidentės veto, jau dabar ruošiamos pataisos, kurios bent iš dalies turėtų patenkinti profsąjungas. Teisininkas ir vienas iš Kodekso rengėjų Tomas Davulis portalui tv3.lt teigia, kad sprendimas atmesti veto buvo teisingas, belieka tikėtis, kad pataisos reikšmingų pokyčių neįneš.

REKLAMA

Teisininko teigimu, geriausiai subalansuotas ir pritaikytas Lietuvos poreikiams yra tas teisės aktas, kuriam mažiausiai įtaką darė politikai.

„Politikų įsikišimas tiek Seime, tiek privačios jų iniciatyvos, tiek prezidentės siūlymai, kiekvienu atveju keičia balansą. Aišku, mažiausiai nutolęs nuo mūsų vizijos, kurią pateikėme prieš pusantrų metų, buvo tas DK, kuris priimtas birželį ir dabar įsigalios“, – komentuoja T. Davulis.

Kol kas pataisos neesminės

Įsigaliojus naujam DK kalbama ir apie pataisas. Jau numatyta, kad iš daugiau nei dvidešimties siūlytų prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisų, liks šešios su puse bei bus naujų, prieš tai neminėtų pakeitimų.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, bus įvedami tokie prezidentės siūlymai kaip: kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai, prioritetas suteikiant kasmetines atostogas taikomas darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką, o nutraukiant darbo santykius darbuotojo iniciatyva dėl ligos, neįgalumo arba dėl to, kad slaugo šeimos narį, arba sukakus senatvės pensijos amžiui – išmokama 2 VDU išeitinė išmoka, o ne 1.

REKLAMA

Vis dėlto T. Davulis teigia, kad siūlomos pataisos nėra esminės ir sistemos nelaužo. Jos tik atspindi susiklosčiusią politinę nuomonę.

„Jei politinė valia susiformuoja tokia, kad asmenis auginančius vaikus ar neįgaliuosius reikia saugoti daugiau nei buvo numatyta, tai mes tikrai neprieštaraujame, kad ta apsauga būtų padidinta. Bet Kodekse negalima daryti radikalių pokyčių, nes pradeda griūti visa sistema. Dėl to eliminuojami tam tikri siūlymai (iš prezidentės veto – tv3.lt), kurie griovė sistemą“, – sako jis.

Pašnekovo nuomone, privertę darbdavius ir darbuotojus prisitaikyti prie DK, turėsime labai daug sąnaudų, tačiau pasieksime to progreso, kuris yra reikalingas konkurencingumo prasme.

REKLAMA
REKLAMA

„Kas iš to jei, pakeistume įstatymus ir neįvestume sutarčių įvairovės bei nesutvarkytume darbo laiko. Su darbo laiku apskritai jokio progreso nebūtų buvę, nepaisant to, kad tiek Europos Komisija, tiek EBPO pirštu beda į šitas vietas ir sako, kas iš tikrųjų netvarkoje“, – teigia teisininkas.

Primename, kad naujajame DK įteisinta, kad maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta ir dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės. Per vieną savaitę negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais per vieno mėnesio laikotarpį negali būti pažeista maksimali vidutinė keturiasdešimt aštuonių valandų darbo laiko savaitės trukmė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Už viršvalandinį darbą turės būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, už viršvalandinį darbą poilsio dieną ar darbą naktį – ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip pustrečio darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Darbuotojo prašymu viršvalandinio darbo laikas galės būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.

Taip pat naujajme DK įtvirtinta darbo sutarčių įvairovė – neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo. Nurodoma, kad jeigu darbo sutarties šalys nesusitaria dėl darbo sutarties rūšies, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

REKLAMA

Nekonkuravimas ir atostogos kelia diskusijas

Punktas po punkto nagrinėjamas kiekvienas DK įstatymas. Ne vienas jų kelia klausimus ir diskusiją. Pavyzdžiui, numatytas atostogų laikas. Mat naujame Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. O šiuo metu buvo numatyta, kad kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos, švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos.

Kai kurie žmonės, kurie linkę kaupti atostogas sunerimo, kas bus kitais metais, ar darbdavys susidariusių dienų nenubrauks.

REKLAMA

„Jau dabar yra apribojimas, kad per tris metus reikia išnaudoti tas dienas. Iš principo atostogų kaupimas yra ir mentaliteto klausimas. Net ir ES teisingumo teismo sprendimas yra, pagal kurį narėms valstybėms leidžiama nesuteikti atostogų kitiems metams, o tik tiems metams, kada atostogos uždirbamos. Kitaip tariant, čia darbuotojų sveikatos prioriteto klausimas. Asmuo turi pailsėti, o jo žongliravimai ir keitimai daromi darbuotojo sveikatos sąskaita. Tai čia nėra problemos, jei yra pasakoma, kad per tris metus reikia panaudoti. Beje, šita nuostata taip pat tarybinė teisė vadovavosi“, – komentuoja T. Davulis.

Diskusijas kelia ir nekonkuravimo susitarimas. Nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą. Kodekse įsigalios tvarka, kad išėjus iš darbo, maksimaliai du metus bus mokamas 40 proc. darbo užmokestis, kad darbuotojas nedirbtų konkurencinėje įmonėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nekonkuravimo susitarimai yra ne kas kita, o suformuotos ir galiojančios šiandieninėje teismų praktikoje taisyklės. Specialių žinių ir gebėjimų turintys asmenys, specialistai arba vadybininkai, arba vadovai turi savo pozicijoje tam tikrą konfidencialią informaciją, kurią panaudojus įsidarbinant konkuruojančioje įmonėje gali bloginti dabartinio darbdavio padėtį. Norint saugoti tam tikra prasme investavimą į darbuotoją, reikia sukurti apsaugą šitų jo įgytų gebėjimų, kad nebūtų naudojami kurį tai laiką prieš darbdavį“, – sako teisininkas.

Pasak T. Davulio visame pasaulyje galioja šis principas, tik kai kurie Lietuvoje nenori pripažinti, kad darbuotojo statusas su darbdaviu yra ypatingas.

REKLAMA

„Darbdavys turi rūpintis darbuotojų sveikata ir kitais dalykais. Santykis yra ypatingas, vadinasi tu negali veikti priešingai darbdavio interesams. Pavyzdžiui, negalima namuose kurti papildomo versliuko, kuris yra toks pat, ką darome pagrindiniame darbe. Reikia vengti interesų konflikto“, – sako jis.

Jei įvyktų nesusipratimas tarp darbdavio ir darbuotojo, koks tiksliai yra interesų konfliktas, spręstų Darbo ginčų komisija ir teismas.

„Tai lanksti sistema, prisitaikanti. Prezidentė su veto norėjo padaryti, kad toks konfliktas būtų leidžiamas ir darbuotojas ką nori, tą gali daryti. To nėra nei Europoje, nei pasaulyje. Jei po darbo einama užsiimti kita veikla, kuri nesusijusi su pagrindiniu darbu, jokios potencijos būti konkuruojančia ir nėra“, – informuoja teisininkas T. Davulis.

Kodeksas įsigalios nuo 2017 metų pradžios.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų