Ūkininkai kviečiami pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros ir paramos 2014–2020 programa (KPP) ir teikti paraiškas biodujų jėgainių įsirengimui paramai gauti. Pasak ekspertų, ši investicija naudinga tiek pačiam ūkininkui, tiek švaresnės aplinkos kūrimui bei kaimo konkurencingumo kėlimui.
Dujos – energijai ir elektrai gaminti
Geriausias perspektyvas biodujų jėgainėms statyti turi ūkiai, naudojantys bekraikes gyvulių ir paukščių laikymo technologijas ir turintys didelius šiluminės energijos poreikius. Skaičiuojama, kad vien stambiuose kiaulių kompleksuose, kurių Lietuvoje yra apie 27, per metus susikaupia daugiau kaip 1,5 mln. tonų skystojo mėšlo, kurį perdirbus galima pagaminti apie 30 mln. kubinių metrų biodujų.
Biodujų jėgainės gali naudoti įvairias ūkyje susidarančias atliekas, liekančias nuo skerdienos, pieno gaminių, augalų. Žinoma, geriausiu ir patogiausiai naudojamu energijos šaltiniu gali tapti mėšlas, kuris sumaišomas su augaline biomase ir apdorojamas anaerobinėmis bakterijomis, mėšlą laikant specialioje talpoje, bioreaktoriuje leidžiant kauptis metano dujoms.
Klasikinėje biodujų jėgainėje įrengiami žaliavos surinkimo, paruošimo bei transportavimo įrenginiai, bioreaktoriai, pagamintų biodujų saugyklos, valymo ir deginimo įrenginiai, perdirbtos biomasės rezervuarai, technologinių įrenginių valdikliai, elektros ir šiluminės energijos tinklai.
Daugiau nei viena nauda
Galima išskirti kelias pagrindines biodujų jėgainės įsirengimo ūkyje naudas:
1. Ekologinė nauda. Apdorojus paukščių ir gyvulių mėšlą, dalis jame esančio azoto tampa amoniakine forma, kurią lengvai įsisavina augalai, tad jo mažiau patenka į aplinką, sumažėja pavojus užteršti gruntinius vandenis. Sudeginant metaną elektros jėgainėje, jis nepatenka į aplinką, tad yra mažinamas nepageidaujamas šiltnamio efektas.
2. Ekonominė nauda ūkininkui. Mažesnės išlaidos pastatų šildymui ir elektros sąnaudoms, be to – nuolat gaunamos kokybiškos trąšos.
3. Patogesnis darbas ūkyje. Degazavimo metu suardomos mėšle esančios augalų sėklos ir sumažinamas jų daigumas, tad patręšus tokiu mėšlu, užauga mažiau piktžolių. Taip pat galima tręšti augalus ir vegetaciniu laikotarpiu, nes degazuotas mėšlas nenudegina augalų lapų, be to, sumenksta nemalonus mėšlo kvapas.
Parama norintiems uždirbti
Biodujų jėgainė yra visapusiškai ūkiui naudingas projektas, tačiau gana brangus – priklausomai nuo galingumo, talpoms ir įrenginiams reikia kelių šimtų tūkstančių eurų, pačių didžiausių kaina gali viršyti ir milijoną. Dėl šios priežasties ilgą laiką šiam žingsniui ryždavosi tik didieji ūkiai: iš viso Lietuvoje pastatyta 12 veikiančių biodujų jėgainių, didžioji jų dalis – kiaulių fermose.
Patvirtintoje KPP priemonėje „Ūkio ir verslo plėtra“ numatyta veiklos sritis „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“, kurios tikslas – sudaryti sąlygas stambiems gyvulininkystės ūkiams, ypač kiaulių kompleksams, paukštynams, utilizuoti didelius mėšlo kiekius pagal visus aplinkos apsaugos reikalavimus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal minėtą priemonės veiklos sritį remiama biodujų gamyba iš gyvulių, paukščių mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų, kurių bent 50 proc. privalo būti išgaunamos pareiškėjo ūkyje arba gaunamos pasirašius ilgalaikę sutartį su tiekėju.
Dar viena svarbi sąlyga – paramos prašantis ūkininkas įsipareigoja parduoti bent 50 proc. per metus pagamintų biodujų, biometano ar elektros energijos. Taip pat jis privalės sunaudoti arba parduoti bent pusę biodujų gamybos įrenginiuose pagamintos šilumos. Biodujų gamybos įrenginio elektrinė galia negali viršyti 1 MW, bent pusę jam veikti reikalingų žaliavų turi sudaryti pareiškėjo ūkyje ir (arba) pagal ilgalaikes (ne trumpesnes kaip 10 metų trukmės nuo paraiškos pateikimo dienos) sutartis gaunamas gyvulių ir paukščių mėšlas. Likusią dalį gali sudaryti kitos biologiškai skaidžios atliekos.
Vienam projektui skiriama parama pagal šią priemonę negali viršyti 1 600 000 eurų, didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Parama pasinaudojęs ūkininkas gali kreiptis ir dėl kitų veiklų rėmimo, skirtingiems projektams skiriami pinigai nėra sumuojami.
Remiamos ir biodujų jėgainės savoms reikmėms
Norintys biodujas gaminti tik savo ūkio reikmėms, gali gauti paramą pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
Vienas iš šios priemonės prioritetų – skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie aplinkai draugiškų technologijų naudojimo žemės ūkio sektoriuje. Pagal šią priemonę remiama biodujų gamyba gyvulininkystės ūkyje iš ūkyje susidarančių atliekų. Skirtumas nuo prieš tai aprašytos programos yra tai, kad gavus paramą pagal šią KPP priemonę, pagamintos biodujos, šilumos ir elektros energija galės būti naudojamos tik valdos reikmėms.
Paraiškas pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ galima teikti iki birželio mėn. 30 dienos. Paraiškas gali teikti pareiškėjai, kurių ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 tūkst. eurų. Maksimali paramos suma programos laikotarpiu vienam gavėjui negali viršyti 400 tūkst. eurų be PVM.
Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
