Lietuvos ūkio augimo tempai jau gerokai atsiliekia nuo tų, kuriuos šalies ekonomika demonstravo iki 2008-2009 m. krizės. Ir nors nuo krizės padarinių jau išsivadavome, tačiau dabar kyla pavojus būti užliūliuotiems vidutinių augimo tempų. Lietuvos ūkio raidos analizė iki 2025 m. rodo, kad jau dabar būtina įgyvendinti struktūrinius pokyčius, orientuotus į darbo rinką, taip pat mokesčių ir švietimo sistemą, investicijas ir inovacijas.

Verslo įkūrimas (nuotr. Fotolia.com)

Verslo įkūrimas (nuotr. Fotolia.com)

Vertinant potencialų ekonomikos augimą, šiais metais pasieksime augimo piką. Nuo kitų metų vis labiau Lietuvos ekonomikos augimo potencialą žemyn temps besitraukianti darbo jėga ir pamažu mažėsiantis užimtumas.

REKLAMA

„Danske Bank” vertinimu, jeigu būtų pasirinktas scenarijus „jokių pokyčių”, Lietuvos BVP augimas pamažu mažėtų ir 2025 m. vos viršytų 2 proc. Tuo tarpu įgyvendinus reformų scenarijų, BVP augimas paspartėtų iki 6 proc.

Augimo tempą mažina per žemos investicijos

Lietuvos ūkio augimo tempai, lyginant su ikikriziniais metais, yra sulėtėję daugiau kaip du kartus. Jei 2000 – 2008 m. Lietuvos BVP augimas siekė 7,3 proc., tai pastaruosius šešerius metus – vos 3,4 proc. Šio sulėtėjimo priežastys – tai gerokai mažesnis ekonomikos efektyvumo prieaugis ir per maži investicijų tempai, kurie neleidžia taip sparčiai didinti ekonomikos našumo.

Pagal BVP dalį, skiriamą investicijoms, kuri šiuo metu nesiekia 20 proc., Lietuva ne tik labai ženkliai atsilieka nuo Kinijos ir kitų pietryčių Azijos valstybių, bet ir nuo kitų Baltijos šalių. Tarptautinis valiutos fondas yra paskaičiavęs, kad, norint vytis turtingesnes valstybes, BVP dalis skiriama investicijoms turėtų siekti bent 25 proc. Yra keletas priemonių, kurias įgyvendusi valstybė galėtų investicijų lygį kilstelti į viršų: lengvatos reinvestuojamam pelnui grąžinimas, aktyvesnė kova su šešėliu ir polinkiu dividendus išsimokėti per vartojimą be pelno mokesčių. Prie didesnio investicijų lygio taip pat prisidėtų ir lankstesnių darbo santykių įvedimas, mažesnis darbo jėgos apmokestinimas. Tai ne tik padidintų vietinio verslo konkurencingumą, bet ir padėtų pritraukti daugiau užsienio investicijų.

Būtina didinti ekonomikos efektyvumą

Spartus ikikrizinis augimas didele dalimi buvo nulemtas to, kad Lietuva atsivėrė užsienio investicijoms, o į šalį atėjusios užsienio įmonės iš esmės reformavo svarbius ekonomikos sektorius, tokius kaip gamyba, telekomunikacijos, finansinės paslaugos ir pan. Tai leido Lietuvai greitai kopti į viršų efektyvumo laiptais. Tačiau šį potencialą jau esame išnaudoję ir dabar efektyvumą turime didinti savo pastangomis.

REKLAMA

Norėdami neužstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir iš tiesų tapti išsivysčiusia ekonomika, daugiausiai dėmesio turime skirti žmogiškųjų išteklių plėtrai, talentų iš užsienio pritraukimui. Didžiausias vaidmuo ir atsakomybė čia tenka švietimo sistemai, kuri Lietuvoje vis dar nereformuota ir atsilikusi. Tik į kokybę orientuota aukštojo mokslo sistema gali jauniems žmonėms suteikti pasaulinio lygio išsilavinimą. Visgi tik to neužteks. Anot Pasaulio ekonomikos forumo, Lietuvoje didžiausia problema nėra prastos „kietosios“ žinios, tačiau nesugebėjimas šių žinių paversti verslo idėjomis.

Prie ūkio augimo tempų lėtėjimo prisideda ir nepakankamas šalies dėmesys inovacijoms bei investicijoms į jas. Europos Sąjungos kontekste pagal šiuos rodiklius užimame paskutiniąsias pozicijas. Čia ir vėl dėmesys tenka aukštojo mokslo sistemai, kuri turėtų būti inovacijų katalizatoriumi. Tačiau dabar menki valstybės ištekliai, skiriami tyrimams, yra išbarstomi per dideliam skaičiui universitetų ir neduoda norimo rezultato. Tik išteklių koncentravimas gali leisti Lietuvai padaryti proveržį tyrimų ir inovacijų srityje.

Tik reformos leis ES vidurkį vytis greičiau

Pagal scenarijų „jokių pokyčių” ES gyvenimo standartus vysimės lėčiau nei iki šiol. Jei nuo 1995 iki 2015 m. Lietuvos ir vidutinio ES BVP vienam gyventojui santykis pakilo nuo 34 iki 76 proc., tai iki 2025 m. galime tikėtis, kad šis santykis pakils iki 85 proc. ir po to beveik visai nustos augęs.

Įgyvendinus reformų scenarijų, į kurį įeitų reformos švietimo srityje, taip pat priemonės orientuotos į užimtumo didinimą, 4 proc. punktais mažesnės darbdavio mokamos Sodros įmokos, lankstesni darbo santykiai, iki 2 proc. padidintas finansavimas tyrimams ir inovacijoms, grąžinta lengvata reinvestuojamam pelnui, prisivijimas būtų gerokai greitesnis ir ES vidurkį pasiektume jau 2026 m.

REKLAMA

Žvelgiant į kitų ES šalių patirtį, galime matyti pasikartojančias tendencijas. Su panašiomis dilemomis 1990-aisiais susidūrė pietinės ES šalys, kurios vis dėlto nesugebėjo padaryti reikiamų reformų ir jų ekonomikos prarado konkurencingumą. Tačiau kitos valstybės, tokios kaip Airija, antrą kvėpavimą įgavo būdamos maždaug tokiame lygyje, kuriame dabar yra Lietuva.

Komentaro autorius – Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Pamatykite: 10 Kobe Bryanto metimų, atnešusių komandai pergalę
DABAR RODOMA
Pamatykite: 10 Kobe Bryanto metimų, atnešusių komandai pergalę
DABAR RODOMA
40 įspūdingiausių Kobe Bryanto karjeros dėjimų
DABAR RODOMA
Bryanto karjeros kelias NBA
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
REKLAMA
Asociatyvi
 Kauno bendrovei „Dargita Tau“ uždrausta prekiauti nesaugia lenkiška paukštiena. Maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė įmonei uždraudusi parduoti 645 ...
Sodra (Justinas Auškelis/Fotodiena nuotr.
„Sodra“ pakartotinai išsiuntė 8600 elektroninių laiškų ir 36 tūkst. pranešimų į asmenines paskyras gyventojams, kurie šiemet pirmą kartą įtraukiami į kaupimą, ir ragina ...
(nuotr. 123rf.com)
Nuo šių metų pradžios pasikeitę tarifai už elektros suvartojimą įnešė sumaišties į kai kurių gyventojų namus. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. nespėjus sumokėti arba deklaruoti ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Panašu, kad kalbos apie „tryliktą“ atlyginimą nėra iš piršto laužtos – bent jau kai kuriose darbovietėse. Praėjusių metų pabaigoje kur kas daugiau įmonių nei paprastai savo ...
Paukščių gripas Lenkijoje (nuotr. stop kadras)
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), remdamasi Europos Komisijos Gyvūnų ligų pranešimų sistemos (ADNS) duomenimis, informuoja, kad Lenkijoje (Ylavos regione) ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų