REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gyvybės draudimas Lietuvoje vis dar laikomas kone prabangos paslauga. Tuo tarpu užsienyje tai yra savaime suprantama investicija į savo ir šeimos ateitį. Pastebima, kad Vakaruose žmonės ne tik dažniau draudžiasi gyvybę, tačiau ir atidžiau renkasi draudimo sumą.

Gyvybės draudimas Lietuvoje vis dar laikomas kone prabangos paslauga. Tuo tarpu užsienyje tai yra savaime suprantama investicija į savo ir šeimos ateitį. Pastebima, kad Vakaruose žmonės ne tik dažniau draudžiasi gyvybę, tačiau ir atidžiau renkasi draudimo sumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bendrovės „Bonum Publicum“ draudimo direktorė Liudmila Damulienė pasakoja, kad Vakaruose gyvybės draudimas yra savaime suprantamas ir tapęs pirmos būtinybės produktu.

REKLAMA

„Bendravau su lietuve, dirbusia JAV Pasaulio banke. Ten yra įprasta apsidrausti įvairiems gyvenimo atvejams. Ji net juokavo, kad be draudimo niekas nežengia į gatvę. Tai jau yra tapę pirmos būtinybės produktu”, - požiūrį prisimena L. Damulienė.

Pasak jos, įvairiose šalyse draudimosi įpročiai skiriasi. Kuo labiau yra išsivysčiusi socialinė, sveikatos apsaugos sistema, tuo mažiau draudimų reikia. Tačiau pagrindinis – gyvybės draudimas – yra aktualus visur.

REKLAMA
REKLAMA

Išlaidas dengia sveikatos sistema

Ekspertė pasakoja, kad Lietuvoje labai svarbus draudimas nuo kritinių ligų. Infarkto, insulto, inkstų nepakankamumo, organų transplantacijos ir kitais sunkių ligų atvejais, žmonėms tenka mokėti už brangias medicinos ir sveikatos paslaugas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Vokietijoje žmonės to išvengia, nes ten veikia platesnis sveikatos apsaugos mechanizmas.

„Bendraujant su vokiečiais, paaiškėjo, kad jie nesidraudžia kritinių ligų draudimu. Žmogui susirgus sunkia liga, šioje šalyje „įsijungia“ sveikatos apsaugos mechanizmas, ir žmogus gauna pilną gydymą”, - pasakoja pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

L. Damulienė įžvelgia dar vieną įdomų skirtumą. Pasak jos, išsivysčiusiose šalyse nesiūlomas smulkių traumų draudimas, kai išmokos mokamos net ir už nesunkias traumas, tokias kaip piršto lūžis. Dažniausiai ten siūlomas draudimas tik pakankamai stambių traumų atvejams.

Užsieniečiai – gerokai racionalesni

Dar vienas mūsų gyventojų išskirtinumas yra tas, kad lietuviai, besirinkdami gyvybės draudimą, savo gyvybę vis dar vertina kukliai.

„Lietuvoje žmonės nepasirenka pakankamų draudimo sumų, nes dažniausiai mąsto – „kas gi man atsitiks“. Lietuviai dažniau renkasi simbolines sumas, o ne racionaliai apskaičiavę. Vidutinė pasirenkama gyvybės draudimo suma nesiekia 10 tūkst. eurų”, - apie situaciją pasakoja ekspertė.

Pasak jos, nelaimės atveju tokios sumos tikrai nepakaks, jei žmogus turi nepilnamečių vaikų ar paskolą. Tuo tarpu šalyse, kur gyvybės draudimas yra gerokai labiau paplitusi paslauga nei Lietuvoje, suma skaičiuojama atsižvelgiant net į kelis faktorius. „Pirmiausiai skaičiuojama, kiek pajamų šeima neteks, jeigu neliks maitintojo. Vėliau apskaičiuojama paskola ir jos grąžinimo scenarijai, jei įvyktų nelaimė. Taip pat, skaičiuojant gyvybės draudimo sumą, kartais įtraukiamos ir galimos laidojimo išlaidos bei paveldėjimo mokesčiai”, - apie užsienio patirtį pasakoja „Bonum Publicum“ draudimo direktorė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų