Darbo partija ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – dvi partijos savo programose įvardinusios skaičiais iki kiek turėtų kilti vidutinis bruto („ant popieriaus“) atlyginimas bei vidutinė pensija per ateinančius 4 metus. Darbo partija taip pat pateikia ir žadamą minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydį. Šiuo atžvilgiu konservatoriai pranešime nenurodo, kiek tiksliai išaugti MMA turėtų.
Partijų rinkiminės programosInfographic
Ekonomistai komentuoja, kad vien įvardinusios skaičius, partijos nieko nepasieks. Svarbu tvarus planas kaip to bus siekiama ir kaip tai paveiks verslininkus, nes būtent jie ir atsakingi už vidutinės algos kilimą.
„Jeigu visi partijoje esantys verslininkai galėtų pakelti savo darbuotojams atlyginimus kokius 3–4 kartus, tai gal tokia mada būtų užkrečiama ir kitose įmonėse. Daug kas priklauso ne nuo politikų, bet nuo ekonomikos ir pačių verslininkų. Kaip sėkmingai jiems pavyks įsitvirtinti naujose rinkose, pardavinėti prekes, kelti inovacijų lygį, investuoti į savo verslą. Politikai gali iš dalies paskatinti šiuos procesus. Tiek tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą, tiek socialinį dialogą, bet reikėtų pripažinti, kad daug kas priklauso ir ne nuo politikos, bet grynai nuo ekonominių veiksnių. Kadangi aš nė vienoje partijos programoje nesu mačius konkrečių veiksmų planų, kaip jie planuoja šiuos pažadus įgyvendinti, deja galiu pripažinti, kad jie tikisi Lietuvos sėkmės. Tokie pažadai yra labiau įgyvendinami verslininkų dėka negu politikų“, – sako ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Jos nuomone, taip pat dera atkreipti dėmesį tai, kad ne visi pažadai įgyvendinami, nes Seime nėra viena partija, tad teks derinti tam tikras pozicijas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad skaičių galima užrašyti bet kokį, tačiau svarbiausia konkrečios priemonės kaip to bus pasiekta.
„Vieni skaičiai nieko nereiškia. Konkretų skaičių prognozuoti tikrai sudėtinga, reikia žiūrėti į priemones. Visgi turim pripažinti, kad tiesioginės įtakos valdžia atlyginimams turi nedaug. Ji gali valdyti minimalų atlyginimą, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, bet privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimai tiesiogiai nepriklauso nuo valdžios sprendimų. Priklauso nuo netiesioginių. Jei kuriama palanki verslo aplinka tiek vidaus investicijoms, tiek užsienio investicijoms, jei yra kuriama mokestinė aplinka įgalinanti įmones sparčiau didinti darbo užmokestį. Tuomet gali padidėti ir vidutinis darbo užmokestis. Šiaip tai pažadėti valdžia gali kad bus vienoks ar kitoks darbo užmokestis, bet tiesiogiai jie pakeisti negali“, – komentuoja N. Mačiulis.
Ekonomisto Žilvino Šilėno manymu, nurodytą vidutinį atlyginimą per 4 metus pasiekti tikrai įmanoma, tačiau turėtų būti dvigubai sparčiau pritraukiamos vietinės bei užsienio investicijos.
„Viskas įmanoma jeigu darai. Vienas konkretus dalykas, kuris skatintų investicijas, nulinis pelno mokestis reinvesticijoms. Kitaip tariant, neapmokestinti investicijų Lietuvoje, kad įmonės būtų suinteresuotos palikti pinigus įmonių viduje. Reikia žiūrėti ar jie iš vis tai siūlo, ar ne. Tai kaip lakmuso popierėlis, ar tai ką jie šneka yra susiję su tuo ką siūlo“, – vertina Ž. Šilėnas.
Ekonomistė J. Rojaka taip pat nurodo, kad nuosekliai dirbant, per vieną kadenciją įmanoma pasiekti tokių rezultatų, tačiau gali prireikti sumažinti Seimo narių skaičių.
„Mūsų šalis tikrai yra labai lanksti ir turi didelį potencialą. Tačiau tam reikia dirbti, o ne šnekėti apie galimus pokyčius, o po to kaltinti kitų partijų atstovus, kad jie trukdo dirbti. Jei Vyriausybei trukdo Seimas, reikia mažinti Seimo narių skaičių“, – sako ekonomistė.
Smarkiai didinamas MMA kelia nerimą
Ekonomistas Ž. Šilėnas pabrėžia, kad nustatinėti MMA neatsižvelgiant į kitus rodiklius – pražūtinga.
„Reikia lyginti ne MMA tarp šalių, bet koks yra MMA ir vidutinio atlyginimo santykis šalyje. Pagal šitą rodiklį jau turime vieną iš aukščiausių. Reiškia labai smarkiai iškeltas. Tai kur jie dar jį ruošiasi kelti aš neįsivaizduoju. Čia skirtingai pasakys žmonės, bet, mano nuomone, jei jau daugiau nei 50 proc. tas santykis – visiškai prastai. Realiai MMA turėtų sudaryti 30–40 proc. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys apskritai tokio kaip Valstybinio MMA neturi“, – savo nuomonę išsako Ž. Šilėnas.
Pasak jo, manyti, kad pakėlus MMA žmonės daugiau uždirbs, dėl to daugiau išleis ir skatins verslas – nesąmonė.
„Kai yra pakeliamas MMA, žmonės, kurie sukuria mažiau nei MMA, jie arba nepatenka į darbo rinką, arba dirba šešėlyje. Pastarieji metai rodo, kad pakėlus MMA smarkiai išaugo žmonių, dirbančių ne pilną darbo dieną, skaičius: pusę etato, ketvirtadalį ir panašiai. Kai dirbi puse etato tau tik pusę moka. Tai čia žmonių traukimasis į šešėlį“, – mano Ž. Šilėnas.
Ekonomistės J. Rojakos nuomone, nors MMA ir politikų zonoje, beatodairiškai jį kelti reikštų regionų verslininkų žlugimą.
„Jei mes dabar pakeltume MMA daugiau negu dvigubai, paprasčiausiai reikėtų kurti naują fondą tam, kurio dėka mes gelbėtume smulkųjį , vidutinį ir labai smulkųjį verslą regionuose. Iš vienos pusės, aš tikrai tikiu, kad Lietuvoje bus galima uždirbti 600 eurų MMA, bet tai neturėtų ateiti būtent administracinių pokyčių dėka“, – viliasi J. Rojaka.
Ekonomistai: reikia turėti iš ko didinti pensijas
Kadangi pensijos mokamos iš žmonių dabartinių sumokamų „Sodros“ mokesčių, tad ir atlyginimai turi atitinkamai išaugti, kad būtų galima pakelti pensiją. Tad jeigu partijoms nepavyktų įvykdyti vieno pažado, griūtų ir kiti. Ekonomistė išskiria, kad taip pat ir dabartinė demografinė situacija neleidžia kelti pensijų.
„Atsižvelgiant į tai, kas vyksta Latvijoje ir Estijoje, matome, kad Lietuvoje senatvės pensijos augimas buvo kukliausias regione. Skirtumas tarp darbo užmokesčio augimo ir pensijos, kur kas didesnis Lietuvoje nei kitose Baltijos šalyse. Šiuo atveju nebuvo nustatyti prioritetai ir žmonės nelinkę nei streikuoti, nei stipriau išreikšti savo nepasitikėjimo valdžia palyginti su kitomis valstybėmis, ypač Pietų Europoje. Daug ką iš esmės nutylim. Lygiai taip pat kalbant apie šią kadenciją. Prieš praeitus rinkimus buvo žadama, kad senatvės pensijos didės, bet praktiškai per 4 metus nieko nebuvo padaryta. Labai liūdina tas faktas, kad apie pensijas kalba tik cikliškai prieš rinkimus, o tai turėtų būti nuolat. Kiekvienais metais reikėtų ieškoti sprendimų, kad senatvė Lietuvoje būtų ori“, – sako J. Rojaka.
Siekiant padidinti pensijas, dėmesys turi būti skiriamas ir emigracijos mažinimui. Konservatoriai savo planu bandys susigrąžinti iki 80 tūkst. užsienyje dirbančių tėvynainių.
„Klausimas kaip jie tuos emigrantus pritrauks. Aš ir norėčiau, kad 80 tūkst. grįžtų, bet kodėl jie taip turėtų daryti, kokios konkrečiai priemonės paskatins juos tai daryti. Tai jie ne tik ruošiasi sustabdyti emigraciją, kuri vyksta dabar, bet ir pakeisti tendenciją. Dideli teiginiai reikalauja didelių įrodymų“, – vertina Ž. Šilėnas.
80 tūkst. žmonių, iš esmės 4 metų emigracijos rezultatas, sako J. Rojaka. Pasak jos, tokius tikslus padėtų pasiekti tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas.
„Matome, kad mūsų verslininkai tiesiog nepajėgūs dabar planuoti didesnių verslų, kadangi darbo rinkos situacija paprasčiausiai neleidžia plėsti strateginių tikslų. Tiesioginės užsienio investicijos leistų surinkti ir pritraukti tuos pačius lietuvius. Daugelis lietuvių apsidžiaugtų, jei būtų galimybė grįžti į Lietuvą ir neprarasti aukštesnio gyvenimo lygio, kurį jau turi kitose valstybėse. Tam reikia pastangų ir labai kryptingos politikos, jei tokia politika būtų įrašyta tarp tų pačių pažadų, manau, kad tai būtų įmanoma. Rimto veiksmų plano mes nematome nei iš vienos partijos, kol kas. Jie dar turi truputį laiko. Gal vasarą atvers akis“, – svarsto ekonomistė.
