REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vis dar netyla kalbos dėl įvestų žemės įsigijimo saugiklių. Pašnekovų nuomone, Lietuvos žemė ne tokia jau ir patraukli užsieniečiams, tad saugikliai visiškai neturėjo įtakos ir taip mažai paklausai. Teigiama, kad tai tik sustabdė prekybą tarp pačių lietuvių.

Vis dar netyla kalbos dėl įvestų žemės įsigijimo saugiklių. Pašnekovų nuomone, Lietuvos žemė ne tokia jau ir patraukli užsieniečiams, tad saugikliai visiškai neturėjo įtakos ir taip mažai paklausai. Teigiama, kad tai tik sustabdė prekybą tarp pačių lietuvių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuomonės dėl įstatymo išsiskiria. Lietuvos agronomas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad būtent šie saugikliai ir užkirto kelią užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Taip pat sustabdė spekuliaciją ir leido stabilizuoti padėtį žemės rinkoje. Tuo tarpu korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis mano, kad visos baimės buvo nepagrįstos. Tad įstatymas sukurtas dėl vienos priežasties, iš tikrųjų turėjo pasekmių Lietuvos žemių savininkams.

REKLAMA

„Buvo šnekama, kad suvažiuos užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys ir išpirks Lietuvos žemės ūkio paskirties žemę, nebeliks jos mūsų pačių ūkininkavimui. Kaip parodė gyvenimas, per tuos pusantrų metų kreipėsi tik du užsieniečiai. Bet atsirado kita bėda. Šituo įstatymu nukenčia ir yra pripainioti į biurokratines įvairias procedūras apie 1 mln. 200 tūkst. Savininkų – Lietuvos piliečių. Jie kenčia dėl tų 2 žmonių. Tai kvaila, nesąžininga ir neatsakinga“, – vertina K. Kristinaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Užsieniečių susidomėjimo tikėtis neverta

Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius pasakoja, kad įvesti saugikliai nebuvo priežastis, atbaidžiusi užsieniečius nuo žemės pirkimo. Jie šie būtų to norėję, būtų galėję ir taip išpirkti.

„Užsieniečių tikrai nepadaugėjo negu nuo pačios pradžios, kada buvo galima pardavinėti žemę. Tada buvo norinčių ir galinčių įsigyti per juridinius asmenis. Iš tikrųjų Lietuvoje dabartinė žemėvalda nėra populiari, kad užsienio kapitalas galėtų investuoti. Iš dalies tie pasisakymai dėl užsieniečių buvo populizmas“, – sako G. Nagulevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Panašios nuomonės laikosi ir žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis. Jis informuoja, kad užsieniečių norinčių dabar įsigyti žemės Lietuvoje – vienetai.

„Nemanau, kad dėl to, jog čia tie apribojimai yra. Jau jie prieš tai, kas norėjo rado įvairių būdų ir įsigijo“, – mano A. Ežerskis.

K. Kristinaičio nuomone, jei saugiklius ir nuimtume, užsieniečiai čia nesiveržtų. Vis dėlto, R. Karbauskis tikina, kad, jei ne sugriežtėjęs įstatymas, nieko bendro su žemės ūkiu neturintys užsienio fondai būtų investavę Lietuvoje.

REKLAMA

„Užsieniečių išmokos ES yra daug didesnės nei Lietuvoje. Mes jau seniai diskriminuojami. Jei į mūsų žemės rinką pradėtų investuoti fondai iš vakarų, jie nesunkiai nukonkuruotų mus ir tik dar labiau apsunkintų situaciją. Tuomet svetimšaliai, kurie nemokėtų jokių pelno mokesčių išsivežtų pinigus į savo valstybes. Mums reikia turėti šios šalies pajamų šaltinį, turim patys savo žemėje sukurti pragyvenimą, kad neemigruotume“, – pasakoja R. Karbauskis. Užkirto kelią spekuliantams, bet sustabdė rinką?

Sutariama dėl vieno, įstatymas buvo reikalingas užkirsti kelią spekuliacijai. Vis dėlto, daugybė saugiklių paveikė ir pačią rinką. Tad žemės ūkiu besidomintieji siūlo įvairiausius keitimus, kad žemės pardavimo rinka būtų liberalizuota ir atgytų. Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas pasakoja, kad iš tiesų buvo daug neaiškaus kapitalo įmonių, kurios drastiškai supirkinėjo žemės, pakenkdamos ūkininkams.

REKLAMA

„Šiuo metu savininkams kiek geriau. Ūkininkai anksčiau atsisakydavo pirkti nuomojamą žemę ir buvo daug nedidelių įmonių, kurios supirkinėdavo žemes ir ūkininkai neturėdavo kur dėtis. Spekuliaciniais tikslais, kad bet kas negalėtų pirkti, svarbus pasiekimas pirmumo eilė. Pagal ją žemę pirmiausia gali įsigyti valstybė, tuomet žemės nuomininkas, o po to kaimynas“, – pasakoja G. Nagulevičius.

G. Nagulevičiaus teigimu, kai kurie saugikliai, pavyzdžiui dėl išsilavinimo – pertekliniai. „Lietuvoje yra 1 mln. 200 tūkst. savininkų, o pagal dabartinius apribojimus, galinčių įsigyti tik 300 tūkst. Tai neadekvačiai ribojama rinka. Ir ne kainoms poveikis, o sandorių kiekiui. Palaikom idėjų dėl saugiklių mažinimo ir rinkos liberalizavimo“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žemės ūkio viceministras mano, kad rinkoje problemų nėra ir nusiskundimų nesulaukia. Mat norint įsigyti sklypą iki 10 hektarų (ha), apribojimų nėra. Jo manymu, visiškai liberalizuoti rinkos nereikia, nes apribojimuose yra ir teigiamų dalykų. „Daugiau kaip trečdalis per du metus yra įsigiję aplinkinių žemės plotus, norėdami padidinti savo valdas. Tai čia buvo vienas iš tikslų. Žemės ūkio paskirties žemė nėra eilinė prekė, kurią gali pirkti ir parduoti be jokių įsipareigojimų. Tai negali būti spekuliacijos objektu. Kas sako, kad sustabdė tą rinką tai ne tiesą sako. Gal dėl sankcijų buvo sulėtėjęs, nes ūkininkų finansinė padėtis pablogėjo ir kainos krito, žemės paklausa sumažėjo“, – sako viceministras A. Ežerskis.

REKLAMA

Jo nuomone, gal saugikliai ir yra pertekliniai, tačiau įsigyjant didesnį sklypą nei 10 ha, būtina patirtis žemės ūkyje.

Problemų įžvelgiama ne vien saugikliuose

Agronomas R. Karbauskis įsitikinęs, kad dėl saugiklių panaikinimo suinteresuoti ne žemės savininkai, o spekuliantai, kurie nori pralobti iš žemės perpardavimo. Problema – ūkio dydžio apribojimuose.

„Jei mums svarbu žemės savininkai ir žemę dirbantys ūkininkai, tokiu atveju apribojimai yra geras sprendimas, tiesiog reikia atsižvelgti į ūkio struktūras ir padaryti taip, kad šie nenukentėtų. Prieš įvedant apribojimus turėti iki 500 ha, kai kurios žemės ūkio bendrovės jau dirbo kelis tūkstančius hektarų. Ką ūkininkui daryti: mažinti ar naikinti ūkį? Būtų keista, jei nuvestume į bankrotą pačius didžiausius ūkius“, – vertina R. Karbauskis.

REKLAMA

Korporacijos „Matininkai“ prezidentas įžvelgia ir kitą problemą – neribojami juridiniai asmenys. Nes šis ribojimas iki 500 ha galioja vienam juridiniui asmeniui, tačiau niekas nedraudžia įsteigti 100 juridinių asmenų.

„Šiai dienai nėra ribojamas pajų ir akcininkų perleidimas bet kam, net ir priešiškos šalies piliečiams arba specialiosioms tarnyboms. Tai grėsmė nacionaliniam saugumui. Šis pavojus saugikliuose nenumatytas ir nėra niekaip užtvirtintas. Atvirkščiai, sistema lengvinama ir leidžiama supirkinėti žemę bet kam, jei esi įsteigęs juridinį asmenį“, – vertina K. Kristinaitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis teigia, kad vienareikšmiškai yra stabdoma rinka, bandoma apeiti sistemą ir žemė dovanojimo tvarka, perduodama kitam savininkui.

„Tie saugikliai beveik pusei Lietuvos gyventojų dirbtinai apsunkino pardavimo procedūras. Juk tai mūsų piliečiai, tai nenormalu. Saugikliai iškėlė ir nuomos kainą. Savininkai tikisi, kad saugikliai bus nuimti, ūkininkai, kad savininkams atsibos laukti ir nuleis kainas – visi gyvena lūkesčiais“, – mano K. Kristinaitis.

R. Karbauskis prognozuoja, kad žemės gamybos apimtys toliau augs ir šviesi Lietuvos ateitis bus kuriama būtent per žemės ūkį.

REKLAMA

„Žemės ūkio ateitis visame pasaulyje yra pati šviesiausia. Žmonių skaičius auga, vartojimas auga, maisto trūkumas tampa aktualesnis. Lietuva, kaip žemės ūkio eksporto valstybė, turi šviesią ateitį. Visoje Europos Sąjungoje Lietuvos grūdų eksportas užima 10 proc., o juk esame maža valstybė“, – džiaugiasi pasiekimas R. Karbauskis.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų