REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 50 tūkst. eurų. Kokį sklypą už tokią sumą galima įsigyti sostinėje, o kokį – mažesniame Lietuvos mieste? Šiuo metu Vilniuje už tokią kainą įmanoma nusipirkti nedidelį – 12 arų – namų valdos sklypą, pavyzdžiui, Naujojoje Vilnioje. O štai Šiauliuose galima rasti net tris kartus didesnį sklypą naujai suformuotame gyvenamųjų namų kvartale – su įspūdingu vaizdu į Bubių tvenkinį, pliažu ir atskira prieplauka, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenys.

 50 tūkst. eurų. Kokį sklypą už tokią sumą galima įsigyti sostinėje, o kokį – mažesniame Lietuvos mieste? Šiuo metu Vilniuje už tokią kainą įmanoma nusipirkti nedidelį – 12 arų – namų valdos sklypą, pavyzdžiui, Naujojoje Vilnioje. O štai Šiauliuose galima rasti net tris kartus didesnį sklypą naujai suformuotame gyvenamųjų namų kvartale – su įspūdingu vaizdu į Bubių tvenkinį, pliažu ir atskira prieplauka, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Sostinėje vieno aro kaina neretai būna du ar net kelis kartus didesnė nei mažesniuose Lietuvos miestuose ar rajonuose. Taigi už 50 tūkst. eurų mažesniuose Lietuvos miestuose galima rasti ne tik didesnį gyvenamosios paskirties sklypą nei didmiesčiuose, bet ir tikėtis, jog sklypas bus vaizdingoje vietoje, netoli miško, upės ar ežero“, – sako Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.

REKLAMA

Pasak jo, Vilniaus ir jo rajonų sklypų kainos skiriasi mažiau. Pavyzdžiui, už 50 tūkst. Bajoruose įmanoma nusipirkti 14 arų sklypą naujos statybos gyvenamųjų namų kvartale, su asfaltuotu privažiavimu ir apšviesta gatve, o, pavyzdžiui, Vilniaus rajone esančioje Riešėje tokios sumos užtektų įsigyti dvigubai didesnį sklypą.

Kaune ir Klaipėdoje už tą pačią sumą – beveik 50 tūkst. eurų – parduodami beveik 22 arų sklypai, t. y. kone 10 arų didesni nei sostinėje. Tiesa, Kaune kai kurių sklypų kainos didesnės nei sostinėje. Pavyzdžiui, Aleksote už 45 tūkst. eurų parduodamas vos 8,38 aro namų valdos sklypas su visomis komunikacijomis, vos kelios minutės iki centro.

REKLAMA
REKLAMA

„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose ar greta jų paklausiausi yra mažesnio ploto sklypai, neviršijantys 10–15 arų. Juos dažniausiai renkasi jaunos, stabilias pajamas gaunančios šeimos su vaikais, norinčios gyventi nuosavame name, kiek toliau nuo miesto centro“, – sako E. Narbuntovičius.

Palangoje už 50 tūkst. eurų – pušynai ir jūra

Pajūryje, Palangoje, už 50 tūkst. eurų galima įsigyti sklypų, kurių plotas – 15 arų. Pavyzdžiui, Aušros gatvėje šiuo metu už 47 tūkst. eurų parduodamas sklypas su asfaltuotu keliu šalia bei visomis miesto komunikacijomis. Skelbime nurodoma, kad sklypą galima dalinti į dvi dalis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokio paties ploto sklypas parduodamas ir Kaštonų gatvėje. Jo kaina – 46 tūkst. eurų. Tiesa, šis sklypas turi kur kas daugiau privalumų norintiems gyventi ramioje aplinkoje. Jis ribojasi su pušynu, yra išėjimas prie jūros, netoli jo driekiasi dviračių takas.

Rajonuose – 500 arų dvarvietės ir sklypai

Kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose už 50 tūkst. eurų galima rasti keliasdešimt arų didesnius sklypus nei sostinėje, Kaune ar Klaipėdoje. Pavyzdžiui, šiuo metu Molėtų rajone esančiuose Didžiokuose už beveik 47 tūkst. eurų siūloma pirkti net 533 arų dydžio sklypą, kuriame, kaip nurodoma skelbime, anksčiau stovėjo dvaras.

REKLAMA

Šis sklypas yra vaizdingoje vietoje, apsuptas kalvų. Jame yra išlikę dvaro tvenkiniai, parkas su saugotinais želdiniais bei buvusių pastatų fragmentais.

Net 500 arų ploto sklypą už 50 tūkst. eurų galima įsigyti ir Varėnos rajone, Pakaršyje. Sklypas ribojasi su Salinio ežeru. Netoli nuo kranto, ant kalvos, stovi nebaigtas statyti namas, pro kurio langus atsiveria įspūdinga ežero ir jį supančio Laičių miško panorama.

„Nors už tą pačią kainą rajonuose galima įsigyti didesnių sklypų nei didmiesčiuose, jie neretai savo šeimininko laukia kelerius metus. Toliau nuo didmiesčių esantys sklypai nėra tokie paklausūs kaip sostinėje ar kituose didžiuosiuos miestuose“, – teigia E. Narbuntovičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų