REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Briuselyje dedamas tvirtas pagrindas Lenkijos ir Lietuvos dujų jungčiai (GIPL) – pasirašyta penkiašalė sutartis dėl jungties finansavimo. Parašus padėjo Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorių – įmonių „Amber Grid“ ir „Gaz Systems“ bei Europos agentūros INEA („Innovations & Networks Executive Agency“), atsakingos už strateginių ES projektų finansavimą, atstovai.

Briuselyje dedamas tvirtas pagrindas Lenkijos ir Lietuvos dujų jungčiai (GIPL) – pasirašyta penkiašalė sutartis dėl jungties finansavimo. Parašus padėjo Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorių – įmonių „Amber Grid“ ir „Gaz Systems“ bei Europos agentūros INEA („Innovations & Networks Executive Agency“), atsakingos už strateginių ES projektų finansavimą, atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos premjerė Laimdota Straujuma, Estijos premjeras Taavi Roivas, Lenkijos premjerė Ewa Kopacz ir Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris.

REKLAMA

Dalia Grybauskaitė: išsipildė svajonė

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo dujotekio reikšmę nepaisant to, kad šalis jau turi suskystintų dujų terminalą. 

“Tai didelis žingsnis Baltijos šalims ir Lietuvai, kad turėtume nepriklausomą tiekėją, turėtume saugumą tiekimo. Derybos su Lenkija buvo įvairios, viskas labai priklausė nuo finansavimo ir politinės valios. Nuo mūsų nepriklausomybės 11 metų mes svajojome turėti jungtis ir pagaliau jas šiemet beveik visas užbaigėme”, - džiaugėsi prezidentė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak šalies vadovės, tai padaryti padėjo ir ES sprendimas suteikti finansavimą.

"Tai simbolinis dalykas, kad gavome labai didelį finansavimą iš Europos Sąjungos biudžeto. Nes dažniausiai tokie projektai būdavo finansuojami 15, 20, 30 procentų, o čia turime virš 50 procentų. Būtent tai ko gero buvo postūmis, kad projektas pajudėjo", - pabrėžė D. Grybauskaitė. 

Prezidentė taip pat akcentavo, kad šios dujų jungties naudą pajus visi.

"Ji svarbi visam regionui. […] Tai galimybė importuoti ir eksportuoti. Tai reiškia, kad turime galimybę pasirinkti, kada mums geriau įsivežti, kada praleisti ar parduoti. Tai iš tiesų atveria ir konkurencingumo galimybes ir garantiją mūsų žmonėms, kad dujų visada užteks ir galėsime rinktis pigiausia", - po ceremonijos patvirtino prezicentė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar vienas su dujų jungtimi siejamas aspektas - galimybė padėti Ukrainai.

"Matome labai daug strateginių judėjimų ir pokyčių. Turiu galvoje Nord stream – jis yra tikrai ne tiek nutaikytas į dujų tiekimą vakarų Europai, kiek apeiti Ukrainą ir pasistengti ją izoliuoti nuo dujų. Dabar iš pietų valstybių yra galimybė tiekti Ukrainai dujas esant tokiai situacijai, esant mūsų jungtims ir laivams Lietuva per savo terminalą galėtų išties daugiau kam parduoti dujas", - patvirtino vadovė.

Visi patenkinti

Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris, pabrėžė, kad šis susitarimas padarė galą regiono valstybių energetinei izoliacijai.

REKLAMA

„Galas priklausomybei nuo vieno tikėjo. Dvi šalys sujungtos su Europa. Mes Komisijos vardu investuojame 300 milijonų eurų. Investuojame į energetikos sąjungą – tai vienas Komisijos prioritetų, kuris užtikrins laisvą energijos judėjimą europoje. […] To reikia piliečiams, vartotojams, mūsų pramonei. Tai tikras lūžis – jis duos naudos ir regionui, ir Europai“, - tvirtino ES lyderis.

Lietuvos prezidentės teigimu, Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis yra strateginės reikšmės visai Europos Sąjungai. Ji padės integruoti izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, skatins prekyba gamtinėmis dujomis visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Tai ne tik sustiprins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, bet ir sudarys sąlygas skaidriai bei sąžiningai konkurencijai, iš kurios naudos turės visi gamtinių dujų vartotojai.

REKLAMA

Lenkijos premjerė Ewa Kopacz džiaugėsi pasiekimu, tačiau nepamiršo priminti, kad Lenkijai reikės daug finansų ir pastangų įgyvendinti šitą projektą.

“Šiandien panaikintos energetinės salos regione. Dabar galėsime pasinaudoti energetikos sąjungos teikiamais pranašumais, galėsime pašalinti istorinius barjerus tarp rytų ir vakarų energetikos srityje. […] Sukūrę energetikos sajungą turėsime stipresnę derybinę poziciją”, - džiaugėsi Lenkijos premjerė.

Vis tik dėl susitarimo keliami ir tam tikri klausimai. Europarlamentaras Rolandas Paksas, kalbėdmas apie dujų jungtį aiškina, kad yra su ja susijusių tam tikrų abejonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Susitarimas dėl dujų jungties tapo įmanomas po to, kai Lenkija ir trys Baltijos šalys pasidalijo projekto kaštus. GIPL projekto įgyvendinimas turėtų kainuoti apie 558 mln. eurų, o Europos Sąjunga jam skirs 295,4 mln. eurų paramos.

Šalia džiaugsmo – ir klausimai

“Klausimus gali kelti pasirodžiusi informacija, kad Lenkija pasistatė suskystintų dujų terminalą. Lietuva taip pat turi per didelį šalies poreikiams terminalą. […] Jei Lietuva ir Lenkija iš ten pat gauna dujas ir turi suskystintų dujų terminalus, tai kyla abejonės, ar šitas susitarimas nėra pavėluotas”, - sako R. Paksas.

REKLAMA

Jam antrina ir europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis.

“Šitas dujotekis yra svarbus, nes tai pigesnis variantas. […] Aš, žinoma, palaikau šią idėją jei ES finansuoja. Bet mes pavėlavome. Reikia analizuoti situaciją pasaulyje, seniai galėjom tai padaryti”, - tvirtina politikas.

Tačiau prezidentė nemano, kad dujų gali būti per daug.

"Lietuva turėdama savo suskystintų dujų terminalą ieško galimybių būti ir vadinamuoju regioniniu hubu, kur ne tik galėsime įsivežti, bet ir galėsime tiekti paslaugas, o gal ateityje ir parduoti", - skeptikus ramina D. Grybauskaitė.

REKLAMA

------

Amber Grid vadovas Saulius Bilys patvirtino, kad projektas pradės veikti nuo 2020 metų sausio 1 dienos vėliausiai – tuomet komerciškai tekės dujos.

tv3.lt primena, Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projektu siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą Europos Sąjungos dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ įgyvendina GIPL projekto dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje. GIPL projekto dalį Lenkijos Respublikos teritorijoje įgyvendina Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A. Dujų jungties nuo Varšuvos iki Jauniūnų Lietuvoje ilgis bus 534 kilometrai, Lietuvos teritorijoje – 177 kiometrai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų