Dalis visuomenės jau kuris laikas kalba, kad yra nusivylę Lietuvoje esančiomis partijomis ir politikais. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad politinių partijų narių skaičius su kiekvienais metais auga, o profsąjungų narių mažėja.

Profesinių sąjungų mitingas prie Seimo (nuotr. Eimanto Genio)

Profesinių sąjungų mitingas prie Seimo (nuotr. Eimanto Genio)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, politinių partijų narių skaičius 2014 m. padidėjo 1,3 tūkst. (1,1 proc.) ir siekė 115,4 tūkst., arba 4,8 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. Tuo tarpu profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 1,1 tūkst. (1,2 proc.) ir 2014 m. vienijo 94,2 tūkst. narių, arba 8,1 proc. darbuotojų.

Partijos siūlo šiltas darbo vietas

Politologas Lauras Bielinis mano, kad tai yra dėsninga ir teigia, kad atsakymas į klausimą – kodėl žmonės stoja į partijas, nors ir didžioji dalis jas kritikuoja ir yra nepatenkinti jų darbu – yra paprastas.

REKLAMA

„Vis dėlto politinės partijos yra aktyviai veikiančios struktūros, kurios vienaip ar kitaip nuolat yra mūsų akiratyje. Tuo tarpu daugelis profsąjungų yra labai pasyvios, jų reakcijos į pokyčius darbuotojų veikloje, santykiuose su darbdaviais arba nematomos, arba jų pagrindinė veikla yra mokesčių rinkimas ir profsąjunginių švenčių organizavimas. Tai iš esmės profsąjungos labai silpnai ginančios darbuotojų interesus“, - teigė L. Bielinis.

Pasak pašnekovo, šiuo atžvilgiu partijos gauna didesnį palankumą nei profsąjungos ir prie to prisideda tai, kad partiečiai rūpinasi kitų narių šiltomis darbo vietomis valstybiniame ar privačiame sektoriuje.

„Iš tiesų tai gali būti nemenkas motyvas ir tai rodo, kad partijos savotiškai netgi rūpinasi tais klausimais, kuriais rūpinasi profesinės sąjungos. Tuo tarpu negirdime motyvų, kad žmogus stoja į profsąjungas, tokiu būdu jis jausis apgintas nuo darbdavio, nuo tam tikrų darbinių problemų. Partijos gal ir nedaug, tačiau perima profsąjunginį aspektą“, - tikino politologas.

Profesinių sąjungų lėšos 2014 m. sumažėjo 10,7 proc. ir sudarė 4 mln. EUR. Pagrindinis profesinių sąjungų finansavimo šaltinis – nario mokesčiai – sudarė 69,5 proc. jų lėšų (2013 m. – 61,7 proc.). 2014 m. politinių partijų lėšos siekė 8,4 mln. EUR, arba 1,1 mln. EUR (14,7 proc.) daugiau nei 2013 m. Du trečdaliai (65,7 proc.) lėšų (2013 m. – trys ketvirtadaliai, arba 75,4 proc.) buvo gauta iš valstybės biudžeto. Fizinių asmenų paaukoti pinigai sudarė 9,2 proc. visų gautų lėšų (2013 m. – 9,7 proc.). Kaip ir 2013 m., surinkti nario mokesčiai sudarė 7 proc. visų politinių partijų lėšų.

REKLAMA

L. Bielinis mano, kad labai daug žmonių stoja į politines partijas ne dėl to, kad ruošiasi labai aktyviai veikti. Paprastai juos kažkas įkalba, galbūt inertiškai sutinka, kad jo pavardė būtų įrašyta į partijos sąrašus, tačiau didžioji dalis žmonių politinėse partijose nėra aktyvūs.

„Didžiąja dalimi tie žmonės, kurie yra partijoje ir balsuoja už ją. Vienintelė išimtis buvo per pirmuosius Dalios Grybauskaitės rinkimus, kada socialdemokratai turėjo savo kandidatą į prezidentus, tačiau dalis jų partijos praktiškai atvirai balsavo už D. Grybauskaitę“, - pasakojo politologas.

Profsąjungos nesutinką 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas aiškina, kad skirtumas tarp partijų ir profesinių sąjungų narių skaičiaus nėra didelis. Taip pat reikia neužmiršti, kad Lietuvoje yra 41 partija. Jos visos jungia apie 120 narių, o profesinės sąjungos jungia apie 94 tūkst. narių.

„Kitas dalykas, profesinių sąjungų narystė kainuoja ir nėra kaip partijose. Jeigu pas mus irgi nebūtų nario mokesčio tai gal skaičiuotumėm narius šimtais tūkstančių“, - įrodinėjo pašnekovas.

Pasako A. Černiausko iki 2013 metų profesinės sąjungos nariu galėjo būti tik dirbantis žmogus, tad nei studentas, nei bedarbis, nei pensininkas juo negalėjo būti.  

 

Petras
2015-09-28 16:05:18
Profsąjungos silpnos ir neremiamos valstybės kaip politinės partijos. Čia ir slypi didelė dalis priežasties ,kad Lietuviai emigruoja ir nenori būti savo brolio lietuvio engiami, nes darbuotojas neturi lygios galimybė su darbdaviu darbo ginčo teisme ,net jei jį gintų profsąjunga. Partiniai vadovai čia turi savų tikslų, bet kur žiūri Prezidentė?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
BUTKE 2015-09-28 17:05:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kam sita ackarika skeltalupi zuiki reklamuoja.Nusibodo aferistas BUTKEVICIUS.I KALEJIMA JI   ATSAKYTI
Petras 2015-09-28 16:05:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Profsąjungos silpnos ir neremiamos valstybės kaip politinės partijos. Čia ir slypi didelė dalis priežasties ,kad Lietuviai emigruoja ir nenori būti savo brolio lietuvio engiami, nes darbuotojas neturi lygios galimybė su darbdaviu darbo ginčo teisme ,net jei jį gintų profsąjunga. Partiniai vadovai čia turi savų tikslų, bet kur žiūri Prezidentė?   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas (nuotr. BFL)
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikisi, kad jau šią savaitę bus rasti papildomi sprendimai dėl verslo kreditavimo per koronaviruso krizę. „Prekybinio ...
Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)
Lietuvoje įvedus karantiną dalis įmonių patiria sunkumų užsitikrindamos paskolas iš bankų, dėl to auga alternatyvaus skolinimosi platformų populiarumas, verslas svarsto ir apie ...
Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)
Artėjant kovo mėnesio pabaigai daugelis turėsime susimokėti už komunalines ir kitas būsto paslaugas. Prasidėjęs karantinas pakoregavo dalies tautiečių finansinę situaciją. ...
Bankai pastebi, kad paskelbtas karantinas pakoregavo paskolas ketinusių imti lietuvių planus. Žmones neskuba pasirašyti paskolų sutarčių, laukia kol situacija taps ...
(nuotr. TV3/Raimundas Maslauskas)
Karantino akivaizdoje didelis darbo krūvis atiteko parduotuvių darbuotojams. Jie sparčiai pildo vis ištuštėjančias lentynas ir aptarnauja pirkėjus, kurie šiuo metu perka gal ir ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų