Ketvirtadienį baigusieji mokyklas sužinos, ar pateko į savo svajonių specialybes universitetuose ir kolegijose. Verslas taip pat stebi šiuos pasirinkimus, tačiau dažnai jo poreikia ir abiturientų svajonės prasilenkia. Vis dėlto šiais metais Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ liepos viduryje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.

Laidos kadras (LRT)

Laidos kadras (LRT)

„Socialiniai mokslai dešimtuke (populiariausių studijų krypčių dešimtuke – red.) prasideda tik nuo ketvirtos pozicijos. Jei mes prieš 5-6 metus turėjome beveik 60 proc. pirmųjų pageidavimų, dabar – 39 proc. Per ilgesnį laiko tarpą tas pokytis matosi tikrai pakankamai ryškiai. Dabar jau nebegalima sakyti, kad socialiniai mokslai vyrauja. Įvairovė didesnė: yra paaugę ir technologijos, ir biomedicinos, ir fizinių mokslų (skaičiai – red.) – galbūt dėl informatikos“, - laidoje „Žvilgsnis“ sakė P. Žiliukas.

REKLAMA

Vis dar reikalingiausi IT specialistai

Tiesa, kaip pastebi Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, aukštosios mokyklos nespėja paruošti tiek IT specialistų, kiek šiandien reikia rinkai. „Skaičiuojama, kad įmonėms per metus reikia apie 5 tūkst. IT specialistų, bet stojančiųjų skaičius į šias specialybes yra daug mažesnis. Be abejonės dar tradiciškai daug žmonių eina į tradicines humanitarinius mokslus, kurių pritaikymas statistiškai yra menkas. Nemaža dalis tų žmonių yra priversti darbą rinktis ne pagal specialybę, o tai reiškia, kad žmonių įgytos žinios nepadeda jiems turėti didesnį kapitalą dirbant“, - portalui tv3.lt sakė jis. Su tuo sutinka ir banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, mat sektorių, kur reikės šių specialistų, tik daugės ir ši tendencija išliks ateinančius dešimtmečius.

„Kaip visada labiausiai trūksta IT specialistų. Ir ateityje šita tendencija išliks, nes daugelyje kitų sektorių, netiesiogiai susijusių su IT, yra vis daugiau kompiuterizuojama prekyba ir gamyba, todėl reikės šios srities specialistų, mat čia reikia programuoti ir valdyti robotus bei sistemas“, - kalba ekspertas.

Nemeilė matematikai

Anot jo, abiturientai nelabai mėgsta matematiką, todėl stojimas į tiksliuosius mokslus yra vangus.

„Vis tiek sprendimas rinktis studijų programą, nepriklauso nuo to, ko reikia rinkai, o kokias kompetencijas turi abiturientai. Pripažinkime – programavimą ar biotechnologijų mokslus gali rinktis ne visi, ypač, jei reikia gerų matematikos žinių, kurių abiturientai nemėgsta sieti. Nemeilė matematika atsispindi tame, kad daugelis renkasi humanitarinius mokslus ar menus“, - pastebi N. Mačiulis

REKLAMA

Tuo tarpu LPK prezidentas vardija dar kelis sektorius, kur trūksta tiksliųjų mokslų specialistų. „Kvalifikuotų žmonių trūksta visiems, bet apibendrinus galima pasakyti, kad šiandien labiausiai išskirti galime inžinerinę, chemijos pramones ir statybų sektorių. Manau, kad specialistų reikia visur, bet svarbesnis klausimas yra jų paruošimo kokybė“, - pabrėžia pašnekovas.

Turi prisitaikyti ne tik darbo rinka

Pasak R. Dargio, reikia kelti klausimą ne tik dėl mokslų kokybės, bet kaip valdyti demografinius pokyčius.

„Mane labiausiai nustebino, kad tik apie 20 tūkst. abiturientų stojo į aukštąsias mokyklas, o mokyklas baigė gerokai per 30 tūkstančių. Ko gero, dalis jų išvažiuoja į užsienį ar nuėjo kitais keliais. Manau, kad laukia labai dideli švietimo įstaigų pasikeitimai, susiję su studijuojančiųjų skaičiaus mažėjimu“, - teigia jis.

Tiesa, ne tik aukštosios mokyklos turi priimti spaudimą iš darbo rinkos. Pasak N. Mačiulio, šis procesas turi prasidėti dar pradinėje mokykloje.

„Kompetencijų ugdymas turi prasidėti pradinėse klasėse. Mokyklų programose turi atsispindėti tai, ko reikės universitetuose ar darbo rinkoje. Jei mokykloje nebuvo įgyta matematikos žinių, net ir geriausias universitetas neišugdys gero specialisto. Kai kalbame apie studijų programų pasirinkimus, turime žiūrėti į mokyklas, kodėl jos ruošia nepakankamai gerus matematikos, fizikos ar kitų tiksliųjų mokslų specialistus. Tada suprasime, kodėl mokiniai nemėgsta matematikos ir turime tiek humanitarinių mokslų studentų“, - sako ekspertas.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)
Lietuvos ekonomikai patiriant koronaviruso epidemijos pasekmes, šalyje neatsisakoma planų nuo liepos įvesti automobilių registracijos mokestį. Dalis ekonomistų situacijos ...
(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Antradienį Seime toliau svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma speciali subsidija 60 metų sulaukusių darbuotojų algoms, taip pat papildoma vienkartinė išmoka prie ...
Užimtumo tarnyba (Fotodiena/Kristupas Kolodzeiskis)
Karantino metu įmonės ir įstaigos laikosi visų saugumo reikalavimų. Dalis jų klientus vis dar aptarnauja nuotoliniu būdu. Tačiau švelnėjant karantinui kyla nesusipratimų. ...
(nuotr. Broniaus Jablonsko)
Kasdien Lietuvoje registruojama dešimtys atvejų, kai jų būstuose įvyksta vandens užliejimas. Absoliuti dauguma – trys iš keturių – užliejimų fiksuojami butuose, nors dėl to ...
Ž. Mauricas (nuotr. stop kadras)
Kitaip nei per ankstesnę krizę, mūsų šalies ekonomika atsigaus bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, įsitikinęs „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų