Daržoves teko užarti
Rusijos embargas lietuviškiems maisto produktams kaip reikiant atsirūgo daržovių augintojams. Ne tik šalyje žinomas daržovių augintojas nuo Užvenčio (Kelmės r.) Algimantas Vaupšas sakė, kad šie metai – itin sudėtingi. Pavasarį kaip niekada daug pasėjo morkų, nes buvo sudaręs pelną žadančią sutartį su Rusija, kuri šių daržovių žadėjo nupirkti 3 000 tonų. Tačiau nemažai derliaus ūkininkas buvo priverstas užarti, 1 000 tonų morkų skyrė labdarai, kiek buvo įmanoma, laikė sandėlyje.
Ne per seniausiai A.Vaupšas už 360 tūkst. litų nusipirko specialių konteinerių, kuriuose morkos išsilaiko iki naujo derliaus. Bet, kita vertus, tiek ir tos laimės, nes neaišku, kada konteineriai atsipirks. Ankstesniais metais į Rusiją kas savaitę išgabendavo po 40–50 tonų morkų. Ir ne tik jų. A.Vaupšas augina įvairių daržovių, turi jų perdirbimo cechą: raugia kopūstus, verda ir į vakuumines pakuotes fasuoja burokėlius, ruošia krienus ir t. t. Ūkininko neguodžia ir galimybė derlių parduoti baltarusiams: jie už kilogramą tik 35 centus tesiūlė ir dar reikalavo, kad morkos būtų nuplautos. Taigi, net transportavimo išlaidos nebūtų atsipirkusios.
Užaręs morkas, ūkininkas prarado apie 420 tūkst. litų. Kiek pinigų nuostoliams padengti gaus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, ūkininkas dar nežino: jei už hektarą neparduotų morkų mokėtų, kaip žadama, 3 820 litų, net auginimo išlaidos nebūtų padengtos.
Ūkininkas neslėpė, kad dėl tokios situacijos teks mažinti samdomų darbininkų skaičių. Jau 15 atleido, bet tai – dar ne riba. Kadangi A.Vaupšas dalyvauja išskirtinės kokybės projekte, nors ir dantis sukandęs, dar kiek laiko privalės auginti bent 120 ha daržovių, o toliau, kaip valdžia leis, kaip situacija klostysis. Šiuo metu pas A.Vaupšą dirba net 75 žmonės, o tai kaimiškoje vietovėje yra itin daug.
Neturi kuo pasigirti
Ne lengviau dūsauja ir gyvulių augintojai: kai už žaliavinio pieno kilogramą perdirbėjai moka tik 59 centus ir dar žada mažinti, dažnas pasvarsto apie pieno ūkio likvidavimą. Tik kur karves dėti? Netoli nuo A.Vaupšo, Minupiuose ūkininkaujantis Irmantas Budraitis sakė, kad jautienos gyvojo svorio kaina sumažėjo beveik dviem litais už kilogramą.
Šiuo metu ūkininkas turi 25 melžiamas karves ir vidutiniškai parduoda po 300 kilogramų pieno. Nesunku suskaičiuoti, kiek pinigėlių tepribyra, už kuriuos reikia ir mokesčius susimokėti, ir su darbininkais atsiskaityti. Ūkininkas neslėpė: pieno ūkiai šiuo metu yra įvaryti į kampą, tačiau viliasi, kad amžinai tai netruks, kad ateis ir geresnė diena. Ūkininkas netiki, kad perdirbėjams nutiko kažkas tokio, kad reikėtų mažinti pieno supirkimo kainas: jei jie pieną perka tokiais pat kiekiais, vadinasi, jie turi, kur jį padėti. Ir jei supirktas pienas jiems neštų nuostolių, jie paprasčiausiai jo nepirktų.
Grūdų augintojai nepeikia metų
Iš Šiaulių į uošvių ūkį netoli Kelmės ūkininkauti atvažiuojąs Vidmantas Brusokas sakė, kad grūdininkai šiemet bambėti neturėtų, nes metai buvo geri, o ir derliaus nuėmimo metas buvo gan ilgas. Per ūkininkavimo praktiką Vidmantas patyrė, kad pelningiausia grūdus parduoti pavasarį, nes tada dažniausiai būna didžiausios kainos, tačiau kyla klausimas, kaip juos išlaikyti. Tam reikia gerų saugyklų, o ir grūdų saugojimas, džiovinimas nepigiai atsieina, tad jiedu su uošviu stengiasi derlių parduoti tiesiai nuo kombaino. Kai kuriais metais net brangiau buvo gavę nei tie, kurie sulaukė pavasario. „Apibendrintai pasakius, tai yra loterija, ir niekada nežinai, kada išloši, o kada gali pralošti. Lygiai taip pat, kaip sunku pataikyti, kokias kultūras sėti. Mes šiuo požiūriu nelaimingi, nes vos tik ką nors pelningo pasėjame, kitais metais kainos nukrinta. Tad bandome sėti visko po truputį: jei vienur pralošime, tai kitur išlošime. Be to, didesniame ūkyje taip galima išspręsti ir sėjomainos klausimus“, – pasakojo ūkininkas. Jis atviravo, kad jau pagalvojo ir apie pluoštines kanapes, tačiau kol tai dar yra naujovė, kažkaip nedrąsu, bet ateinančiais metais, ko gero, mėgins.
Nijolė Mitkevičienė
